Alfonsas Žalys (1929 m. spalio 5 d. - 2006 m. gruodžio 12 d.) - tai asmenybė, kurios nuopelnai Klaipėdai bus minimi dar ilgai ir po mūsų. Šį Žmogų paprastai visi vadino ir vadina - be vardo. Jis tiesiog Žalys, ir visiems aišku. Nors gimė Raizgiuose, Žemaitijos ir Aukštaitijos paribyje, visa jo širdis buvo Klaipėdoje, kuriai jis atidavė visas savo jėgas ir praktiškai visą gyvenimą.

Jaunystėje Alfonsas Žalys mokėsi Šiauliuose, Telšiuose, Lyduvėnuose, Šiluvoje, Radviliškyje. 1950-1953 m. tarnavo sovietinėje armijoje Baltarusijoje. Po tarnybos dirbo Tytuvėnų rajono laikraščio „Komunistiniu keliu“ redakcijos korespondentu bei LLKJS Tytuvėnų rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi. 1957-1961 m. mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, o 1964 m. baigė VU Ekonomikos fakultetą.
Ilgametis Alfonso Žalio darbas Klaipėdoje atsispindi šiose pareigose:
Klaipėdos senamiesčio prikėlimas, piliavietės grąžinimas miestui, Klaipėdos universiteto įsteigimas, Jūrų muziejaus ir delfinariumo įkūrimas, Muzikinis teatras, Dramos teatro rekonstravimas, Paveikslų galerija - visa tai susiję su Alfonsu Žaliu, jo asmenine iniciatyva, rūpesčiu ir pastangomis. Jis išnaudojo visas įmanomas to meto galimybes daryti tai, ko niekada nebuvo ir negalėjo būti nurodymuose „iš aukščiau“.
Strateginius miesto gyvenimo reikalus sprendė rimti žmonės - Vykdomojo komiteto skyrių vadovai, įmonių ir įstaigų vadovai. Neparengtų, su specialistais neišdiskutuotų klausimų Žalio pirmininkaujamuose posėdžiuose geriau nebuvo rodyti. „Žalys per koridorių eina, mes visi pasitempiame! Tai jo besąlyginis reiklumas sau mus taip veikdavo“, - prisimena bendražygiai.
Alfonsas Žalys buvo žmogus, vertinęs sugebėjimus, atsakomybę ir dorumą. Pasak jo sūnaus Vytauto, tėvas nuolat stebėdavo miestą, vesdavosi vaikus kartu, kad šie matytų, kaip vykdomi darbai. Nors gyveno kukliai, jo vidinė stiprybė buvo ąžuolas. Sąžinės atsakomybę prieš žmones Klaipėdos miesto Garbės pilietis laikė ne mažesne už atsakomybę prieš Dievą.
Jo žmona Eugenija atsimena Alfonsą kaip žmogų, kuris net ir dirbdamas atsakingą darbą, išliko savimi. „Mano sąžinė dėl darbo Klaipėdoje rami. Manau, kad viską dariau, kad joje stiprėtų kultūra, švietimas, aukštasis mokslas - viskas, ko reikia lietuvybei Klaipėdoje stiprinti“, - taip savo darbus reziumuodavo pats A. Žalys.

Miesto vėjuose jis visada oš kaip žalias jaunas ąžuolas, kaip tas, kurį pats ir pasodino Lietuvininkų aikštėje. Prie Klaipėdos savivaldybės pastato įspausta Alfonso Žalio bronzinė pėda, o ant namo M. Mažvydo alėjoje, kur jis gyveno daugelį metų, pritvirtinta memorialinė lenta, primenanti klaipėdiečiams apie šią iškilią asmenybę.