Vitamino D svarba kūdikių ir vaikų sveikatai bei perdozavimo rizika
Vitaminas D yra esminė maistinė medžiaga, atliekanti svarbų vaidmenį organizmo sveikatai, o jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. Nors vadinamas vitaminu, vitamino D aktyvioji forma (cholekalciferolis) iš tiesų yra labai svarbų vaidmenį organizme vaidinantis hormonas, kurio reikia 3000 įvairių organizmo procesų. Šis riebaluose tirpus vitaminas yra būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų, ypač kūdikių ir vaikų vystymuisi.
Vitaminas D vaikams pirmiausia yra svarbus dėl savo poveikio kalcio ir fosforo apykaitai. Jis veikia kaip tarpininkas tarp kalcio ir kaulų: reguliuoja kalcio kiekį kraujyje, padidindamas jo absorbciją žarnyne ir užtikrindamas, kad kalcis patektų į kaulus, o ne liktų kraujotakoje. Be pakankamo vitamino D kiekio, organizmas nesugeba efektyviai pasisavinti kalcio iš maisto ar papildų, net jei jo kiekis mityboje yra pakankamas.
Vitamino D poreikis kūdikystėje
Vitamino D stygius dažniausiai siejamas su kūdikių rachitu - kaulų suminkštėjimu ir susilpnėjimu. Kūdikiams neretai trūksta vitamino D, mat iš mamos gimstant gautos šio vitamino atsargos pasibaigia sulaukus maždaug aštuonių savaičių, o neišnešiotų naujagimių - netgi greičiau. Su motinos pienu kūdikiai vitamino D gali gauti gana nedaug, todėl daugumai žindomų ar mišriai maitinamų kūdikių vitamino D trūksta.
Gydytojai pastebi, kad mamytės puikiai žino, jog kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas, todėl laboratorijose atliekama daug šio vitamino tyrimų kūdikiams. Visgi, specialistai pabrėžia būtinybę elgtis atsakingai: pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai.
Kodėl svarbu žinoti vitamino D kiekį organizme?
Vitamino D perdozavimo rizika ir šalutinis poveikis
Nors vitamino D perdozavimas pasitaiko itin retai, rizika kyla kasdien vartojant itin dideles vitamino D papildų dozes. Kadangi vitaminas D kaupiasi organizme ir yra šalinamas lėtai, jo perteklius gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Pagrindiniai perdozavimo požymiai:
- Virškinamojo trakto problemos: apetito nebuvimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas.
- Bendras silpnumas: nuovargis, galvos skausmas, galvos svaigimas, sumišimas.
- Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija), sukeliantis širdies ritmo sutrikimus.
- Inkstų pažeidimai ir dažnas, gausus šlapinimasis.
- Kūno svorio mažėjimas ir raumenų silpnumas.
Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti papildus, tačiau būtina laikytis nustatytų dozių. Prieš pradedant vartoti naujus maisto papildus, svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar vaistininku, įvertinus asmeninę sveikatos būklę.
Vitamino D šaltiniai ir prevencija
Lietuvos geografinė padėtis apsunkina natūralią vitamino D gamybą organizme, ypač šaltuoju metų laiku. Pagrindinis - net 90 proc. - vitamino D šaltinis žmogui yra jo sintezė odoje, veikiant ultravioletiniams B spektro spinduliams (UVB). Su maistu žmogus gauna tik nedidelę reikiamo vitamino D dalį (apie 10-20 proc.).
Maisto produktai, kuriuose yra vitamino D:
- Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė, ungurys, tunas).
- Žuvų taukai (menkių kepenų aliejus).
- Kiaušinio tryniai.
- Sviestas ir ikrai.
- Kai kurios grybų rūšys (paveiktos UV spindulių).
Kadangi kūdikiams ilgas buvimas saulėje gali tapti vėžio rizikos veiksniu, iššaukti alerginių reakcijų bei sukelti ilgalaikius odos pažeidimus, iki pusės metų kūdikius rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Todėl profilaktika, pasikonsultavus su gydytoju, yra saugiausias kelias užtikrinti pakankamą šio vitamino kiekį augančiam organizmui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
