Kiaušialąstės ir spermatozoido palyginimas: esminiai skirtumai ir vaidmuo apvaisinime

Kiaušialąstė ir spermatozoidas yra dviejų tipų lytinės ląstelės, kurios susijungia apvaisinimo metu, tačiau jos labai skiriasi savo struktūra, funkcijomis ir dydžiu. Dauginimasis - procesas, kurio metu organizmai produkuoja naujus savo rūšies organizmus, yra esminis visos žinomos gyvybės bruožas. Daugeliui organizmų būdingos skirtingos - vyriškos ir moteriškos - gametos, o toks dauginimasis vadinamas anizogaminiu.

Lytinių ląstelių charakteristikos

Kiaušialąstė (ovocitas) yra moters lytinė ląstelė, didesnė ir nejudri, atsakinga ne tik už genetinės medžiagos perdavimą, bet ir už embriono maitinimą. Kiaušialąstės yra didesnės nei spermatozoidai, nes jos yra atsakingos ne tik už genetinės medžiagos perdavimą, bet ir už būsimam embrionui reikalingų medžiagų tiekimą.

Spermatozoidas yra vyro lytinė ląstelė, daug mažesnė ir judri, kurios pagrindinė funkcija yra apvaisinti kiaušialąstę, perduodant genetinę informaciją. Skirtingai nei kiaušialąstė, spermatozoidas turi uodegėlę, kuri leidžia jam judėti link kiaušialąstės.

Apvaisinimo procesas

Apvaisinimas - dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos susidarymas. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų. Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija.

Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas.

Sąveika ląstelių paviršiuje

Mokslininkai nustatė kiaušialąsčių paviršiuje esančias cukraus molekules, prie kurių jungiasi spermatozoidai. Žmonių kiaušialąsčių skaidriojoje zonoje esantys angliavandeniai paprastai turi vieną angliavandenių šakojimosi struktūrą, vadinamą sialyl-Lewisx. Šios molekulės padengia visą kiaušialąstę ir vaidina svarbų vaidmenį spermatozoidų atpažinimo procese.

Apvaisinimo rezultatai ir lyties nulemimas

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Apvaisinimo metu nulemiama lytis: jeigu apvaisinant dalyvauja spermatozoidai su lytine X chromosoma, susidaro zigota, turinti XX chromosomų rinkinį (moteriškosios lyties individas). Jei apvaisinant dalyvauja spermatozoidas su Y chromosoma, susidaro zigota, turinti XY chromosomų rinkinį.

Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Po apvaisinimo susidaro gemalas, kuris per 3-6 paras nuslenka kiaušintakiu į gimdą, kurioje įsitvirtina ir bręsta. Jei apvaisinamos dvi kiaušialąstės, ima vystytis du gemalai ir gimsta dvyniai, kurie vadinami dizigotiniais.

tags: #kiausialastes #ir #spermatozoido #palyginimas

• Naujagimio registracija
• Philips AVENT gertuvė nuo 6 mėn.
• Radviliškio lopšelis-darželis „Kregždutė“: istorija ir veikla
• Lopšelio-darželio tradicijos
• Daugiau apie 2019 metų Dubingių šachmatų čempionatą