Kūdikio primaitinimas: kada ir kaip pradėti?

Artėjant primaitinimo pradžiai, tėvus neretai apninka abejonės, ar mažylis jau tam pasiruošęs, kokį primaitinimo būdą pasirinkti, nuo kokios daržovės pradėti. Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikio mitybos poreikius geriausiai patenkina mamos pienas. Nuo pusės metų kūdikiai pradeda naują etapą ir po truputį susipažįsta su suaugusiųjų maistu. Paprastai vienerių metų vaikas jau gali valgyti bendrą šeimos maistą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažylius pradėti primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Tačiau svarbu stebėti vaiko pasirengimo požymius: kūdikis sėdi tiesiau, gali išlaikyti galvą; rodo susidomėjimą maistu, seka akimis, kai valgo suaugusieji; dingsta išstūmimo refleksas, kai maistas nebepastumiamas liežuviu lauk; pradeda kramtyti, nors dantukų dar gali nebūti. Jei šie požymiai jau matomi, galima po truputį pradėti primaitinti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu arba mišinuku iki 6 mėnesių amžiaus, o tuomet pradėti pamažu įvesti kietą maistą. ESPGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos ir mitybos draugijos) pozicijoje teigiama, kad nors maitinimas išimtinai tik motinos pienu iki ∼6 mėn. yra pageidaujamas tikslas, visi kūdikiai turėtų pradėti papildomą maitinimą iki 26 savaičių t. y. 7-tojo mėn. pradžios (bet ne anksčiau kaip 17 savaičių). Rekomendacija grįsta moksliniais kūdikio raidos tyrimais bei tuo, kas geriausia kūdikio virškinimo trakto, inkstų funkcijai bei motoriniams įgūdžiams, kad kūdikis galėtų saugiai susidoroti su papildomu maistu. Per daug anksti pradedamas primaitinimas neturi jokių pranašumų ir yra siejamas su didesne VT bei kvėpavimo takų infekcijų rizika. Per daug vėlai pradedamas primaitinimas (vėliau kaip 6 mėnesiai) taip pat nerekomenduojamas; atidėtas kieto maisto įvedimas gali prisidėti prie maistinių medžiagų (ypač geležies, cinko, B vitaminų) trūkumo, paskatinti išrankų valgymą. Sulaukus 6 mėn. maistingas maistas būtinas optimaliam augimui. Individualiu atveju, prižiūrintis gydytojas, gali rekomenduoti pradėti primaitinimą anksčiau.

Kada jūsų kūdikis bus pasirengęs pradėti valgyti, nuspręsite jūs, stebėdami ir atsižvelgdami į kūdikio siunčiamus ženklus bei gydytojo rekomendacijas. Jei į daugumą šių punktų galite atsakyti teigiamai, drąsiai pamėginkite pradėti ragavimo kelionę. Tik svarbu suvokti, kad mūsų kūdikiai yra mažos asmenybės, kurios elgsis taip, kaip jai tuo metu atrodys, ar kokia bus jų nuotaika. Ir tikrai neatsižvelgs į jūsų poreikius, lūkesčius ar planus. Todėl net jei mažylis ir siunčia visus signalus, kad yra pasirengęs pradėti valgyti, jis labai drąsiai gali pirmąjį kąsnį spjauti lauk, protestuoti ir atsisakyti. Nes gal, pvz., yra pavargęs ar jo nuotaika prasta. Tad nesijaudinkite! Kitą dieną mėginkite iš naujo.

Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti.

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Svarbiausius kūdikių mitybos principus jis pateikė savo paskaitoje. Pirma, primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).

Primaitinimą pradėkite kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje; pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas; svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna); vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus; rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti; dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Primaitinimo būdai

Be abejonės, naudinga pasidomėti abiem pagrindiniais primaitinimo būdais, kurie skiriasi pateikiamo maisto būdu - gabalėliais arba tyrelėmis, ir pasvarstyti, kuris būtų priimtinesnis jums. Primaitinimo pradžioje išties svarbu, kad būtent jūs jaustumėtės komfortiškai ir ramiai, nes tėvų emocijos labai greitai persiduoda mažyliui.

Kūdikio vadovaujamas primaitinimas (Baby-Led Weaning - BLW)

Mažyliams maistas patiekiamas piršto dydžio gabalėliais. Siūlomas maistas turėtų būti pakankamai minkštas, kad mažylis pajėgtų jį sutrinti dantenomis (orientacijai - jūs maistą nesunkiai galite sutrinti tarp pirštų), tačiau ne per minkštas, kad suėmus delniuku iškart nesusitrintų į košelę. Kalbant apie BLW, labai svarbus ir savarankiško valgymo aspektas - ne veltui šis metodas pavadintas kūdikio vadovaujamu primaitinimu.

Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį.

Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos - kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reikėtų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo maistą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, - pataria gydytojas V. Sutkus.

Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymio aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti.

Primaitinimas tyrelėmis

Primaitinant tyrelėmis pradedama nuo visiškai sutrinto maisto. Dažniausiai maistą šaukšteliu siūlo tėvai, kadangi dėl skystos konsistencijos mažyliui sudėtinga valgyti pačiam.

Abiejų būdų derinys

Tikrai neprivaloma pasirinkti tik vieno primaitinimo būdo. Drąsiai galima derinti abu primaitinimo būdus: duoti valgyti trinto maisto ir šalia patiekti tų pačių ingredientų gabalėlius. Taip pat galima pradėti ne nuo visiškai skystų tyrelių, bet siūlyti tirštesnę košę, kurią kūdikiui bus lengviau rankomis kabinti ir įsidėti į burną pačiam. Palaipsniui košėje galima palikti gumulėlių ir tokiu būdu padėti mažyliui treniruotis kramtyti.

Pradėję primaitinti galite išbandyti visus aprašytus būdus ir stebėti savo mažylį - jis tikrai parodys, kuris būdas jam įdomesnis ir priimtinesnis.

Nuo ko pradėti primaitinti?

Yra kelios teorijos, rekomenduojančios skirtingą primaitinimo tempą bei būdą. Pirmieji kūdikio maisto ragavimai turėtų būti paprasti, natūralūs ir vienos rūšies produktai, kad būtų lengva stebėti reakciją ir išvengti alergijų.

Daržovių košė

Reikėtų pradėti nuo vienos rūšies daržovės paragavimo (arbatinio šaukštelio), kiekvieną dieną didinant suvalgomą kiekį, kol pasieksite visą porciją. Maitinančios mamos pirmuosius košių šaukštelius turėtų duoti po maitinimo. Po kelių savaičių, kai vaikas jau suvalgo didesnį košės kiekį, pasiūlyti pieno arba vandens užsigerti. Nesvarbu, nuo kokios daržovės pradėsite, ypač svarbu, kad tai būtų geriausios kokybės maistas - užaugintas namų ūkyje, be cheminių trąšų, gerai išsilaikęs. Daržoves geriausia virti garuose, be druskos, sutrintą košę galite pagardinti keliais lašais migdolų, moliūgų sėklų arba kanapių aliejumi.

Pirmąją daržovę duokite bent kelias dienas - įsitikinus, kad vaikui nepasireiškia alerginė arba maisto netoleravimo reakcija, pridėkite dar vieną. Pavyzdžiui, pradėjus primaitinti nuo moliūgo po kelių dienų ar savaitės galite duoti paragauti cukinijos, po kelių dienų - saldžiosios bulvės, dar po kelių - brokolio. Stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, ar nepučia pilvuko, ar nepasireiškia kiti negalavimai. Per porą savaičių košė turėtų pakeisti vieną maitinimą pienu, tačiau pagal poreikį maitinami kūdikiai ir toliau gali norėti užsigerti pienuku. Mišinuku maitinamiems kūdikiams košei pilnai pakeitus maitinimą mišinuku (kuomet po košės kūdikis atsisako siūlomo mišinuko) būtina duoti atsigerti vandens. Pirmąją košę geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, tuomet geriau pastebėsite nepageidaujamas reakcijas.

Dažniausiai pradedama nuo daržovių tyrių, nes jie mažiau saldūs nei vaisiai, todėl kūdikis nepripranta prie saldaus skonio. Pirmieji tinkamiausi produktai: morka - švelni, lengvai virškinama, turi daug beta karoteno; bulvė - puikus angliavandenių šaltinis, suteikia sotumo; cukinija - švelni tekstūra, tinka jautriam skrandžiui; žiedinis kopūstas arba brokolis - suteikia įvairumo, bet pradedama nuo mažo kiekio; moliūgas - salstelėjęs, bet lengvai virškinamas ir maistingas.

Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį. 4 mėn. kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias.

Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.

Kruopų košės

Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės.

Spelta - senovinė kviečių rūšis, turinti daugiau mikroelementų bei organizmui svarbių amino rūgščių nei įprasti kviečiai. Speltą toleruoja ir maždaug pusė žmonių, netoleruojančių glitimo, ši kultūra dar nėra genetiškai modifikuota. Spelta grūduose randama daug magnio, cinko, mangano ir B grupės vitaminų, taigi jie puikiai tinka visiems, siekiantiems pilnavertės mitybos. Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius.

Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų.

Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio.

Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami.

Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę.

Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Tradicinis grikių paruošimo būdas - virimas puikiai tinka kūdikiams. Nepamirškite, kad artėjant pirmajam gimtadieniui galima pabandyti ir kitus vartojimo būdus - grikius tiesiog užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti išbrinkti, košėse naudoti daigintus grūdelius. Grikiuose gausu vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas.

Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių.

Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.

Vaisiai

5 mėn. jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina - galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.

Kai kūdikis pripranta prie daržovių (dažniausiai po 5-7 dienų nuo pirmo produkto įvedimo), galima po truputį įtraukti vaisius - obuolį, kriaušę, slyvą ar bananą.

Mėsa ir kiti produktai

Mėsa

Nuo 6 mėn. vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duodi ne dideliais kiekiais - labiau paragavimui.

Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

Ankštiniai produktai

Nuo 7 mėn. prasideda ankštiniai produktai: žirniai, pupelės, avinžirniai. Nuo jų gali pūsti pilvuką, todėl rekomenduojama prieš paruošiant anksštinius pamirkyti ir nulupti odelę.

Kiaušinis ir žuvis

Nuo 8 mėn. pradedama bandyti kūdikiui duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau. Atidžiai stebėkite savo vaiko reakciją. Taip pat nepradėkite visko duoti iš karto. Pavyzdžiui, atskirkite kiaušinio baltymą ir trynį - pirmiau pradėkite nuo trynio, vėliau duokite ir baltymo. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti.

Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta.

Šiuo laiku galima pradėti maistą gardinti ir prieskoniais, pirmiausia - žolelėmis ir mažais kiekiais.

Pieno produktai

11 mėn. kūdikiui jau pradedami duoti pieno produktai. Iš pradžių galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau - karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite.

Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko.

Mažylio meniu

Sėkmingai pripratinus vaikutį prie grūdų bei daržovių (arba vaisių) galimi įvairūs šių produktų deriniai. Pusryčiams galite išvirti avižinės košės su garuose virtais vaisiais arba bananų tyrele, pietums puikiai tiks grikiai su garuose virtais burokėliais ir cukinija, vakarienei - garuose virto moliūgo ir obuolio košė. Vaikui, valgančiam kiaušinius, galite iškepti avižų apkepą. Užkandžiui galite pasiūlyti daržovių ir vaisių košę, pvz., cukiniją su bananu arba avokadu. Taip pat galite pasiūlyti ir pilno grūdo makaronų ar makaronų, pagamintų iš kukurūzų, grikių bei ryžių miltų.

Svarbūs aspektai ir patarimai

Neskubėkite, kiekvienas vaikas savitas. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus.

Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Nuo primaitinimo pradžios kūdikiui galima pasiūlyti virinto vandens mažais kiekiais. Kai maitinimas mamos pienuku įsibėgėja, dienos ir naktys tampa lengvesnės. Bet štai ateina naujasis etapas - primaitinimo pradžia. Ir vėl iškyla daug klaustukų: kada pradėti primaitinti? nuo kokių produktų pradėti? kaip siūlyti? ir pan. Vienos mamos tik ir laukia, kada jau galės pasiūlyti naujų skonių. Kitos - delsia. Ar tai dėl patogumo, kai vaikas valgo tik pienuką, ar dėl baimės, kad iškils sunkumų, ar dėl nežinojimo. Visgi, tas etapas ateina ir reikia žinoti pagrindinius primaitinimo principus.

Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti.

Vaikai yra skirtingi, vieni greitai priima naujoves, kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko. Todėl, atsakyti į klausimą „kiek kūdikis turi suvalgyti?“ neįmanoma. Nevalgaus kūdikio per prievartą neprimaitinsi, o valgaus - alkano nelaikysi. Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgiesiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn. kūdikių skrandžio talpa yra būtent tokia.

Kokią ruošti pirmąją košytę? Vieni rekomenduoja pradėti nuo daržovių, kiti - nuo grūdinių košių. Kartais tos rekomendacijos remiasi į esantį sezoną: rudenį, kuomet yra šviežių daržovių, verta naudotis jų maistingosiomis savybėm. Tačiau, jei, tarkim, kūdikėlis sunkiau priauga svorio - tuomet rekomenduojama pradėti nuo grūdinių košyčių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kūdikio virškinimo sistemos ypatumus: jei viduriukai linkę kietėti, nederėtų pradėti primaitinimo nuo ryžių košės, ar virtos morkos; jei viduriai laisvesni - cukiniją, moliūgą, avižas pasilikti vėlesniam laikui.

Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio. Sviestuku į košę skaninti rekomenduojama šiek tiek vėliau (apie 7 - 8 mėn).

Nepamirškite skysčių. Nuo primaitinimo pradžios kūdikiui galima pasiūlyti virinto vandens mažais kiekiais.

Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis.

Vengti mažos mitybinės vertės gėrimų - arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą.

Kiaušiniai turi būti gerai išvirti. Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta.

Vengti duoti cukraus ir medaus. Meduje yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos.

Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę.

Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.

Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Nesijaudinkite, jei vaikas spjauna maistą lauk ar protestuoja. Svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas. Stebėkite savo mažylį, jo poreikius ir reakcijas - jis pats parodys, kas jam patinka ir tinka. Primaitinimas - tai ne tik maisto davimas, bet ir bendravimo forma, ritualas, per kurį kuriamos tradicijos ir įpročiai, lydintys vaiką visą gyvenimą.

tags: #viskas #apie #kudikio #primaitinima

• Bell šalmai vaikams: saugumas ir komfortas
• Kaip tinkamai prižiūrėti naujagimio odelę nuo gimimo
• Kaip mokyklos padeda vaikams su hiperaktyvumu ir disleksija
• Vaiko ugdymas Lietuvoje
• Teisės ir išmokos pirmagimiui