Atsakingas viščiukų auginimas ir edukaciniai projektai ugdymo įstaigose

Pastaruoju metu edukaciniai naminių paukščių perinimo projektai ugdymo įstaigose tampa vis populiaresni. Vaikai turi unikalią galimybę stebėti viščiukų perinimosi procesą nuo pirmojo kiaušinio iki pirmųjų pūkuotų žingsnelių. Specialiai įrengtoje erdvėje mokytojai, vaikai ir jų tėveliai susipažįsta su kiaušinių inkubavimo sąlygomis: tinkama temperatūra, drėgme, kiaušinių stebėjimo procesu. Didžiausias jaudulys užplūsta tada, kai kiaušiniai pradeda skilti, o vaikai gali tiesiogiai stebėti, kaip pasaulį išvysta gyvybė.

Išsiritus viščiukams prasideda kita svarbi edukacijos dalis - viščiukų priežiūra. Vaikai sužino, kuo lesinti viščiukus, kaip palaikyti švarą jų namelyje, stebi jų augimą ir elgseną. Projektas „Magiški kiaušiniai“ sukurtas vaikų darželiams, pradinių klasių moksleiviams, senelių slaugos namams ar tiesiog privatiems ūkiams, rengiantiems edukacinius projektus, kurie nori išvysti mažą stebuklą - skylančius kiaušinius ir išsiritančius mažus paukščiukus. Projekto tikslas - supažindinti ir parodyti, kaip iš, atrodytų, paprasto kiaušinio, kurį matome ir vartojame kasdien, išsirita nauja gyvybė.

„Šiais urbanizacijos ir technologijų laikais, žmonės atitolo nuo gamtos ir kaimo, vis daugiau jų gyvena miestuose ir miesteliuose, todėl vaikai, o kartais ir suaugę, nesupranta iš kur atsiranda kiaušiniai parduotuvėje, o juo labiau, nėra regėję išsiperinčio viščiuko ar kito paukštelio. Tad mes suteikiame galimybę dalyvauti šiame projekte ir patirti neišdildomų įspūdžių“, - taip savo projektą aprašo įmonė.

Edukacinių projektų etikos dilemos

Nors tai yra pozityvūs ugdymo(si) būdai, kartais lazda būna perlenkiama. Ne retai bandant ugdyti vaikus moderniais metodais yra žaidžiama gyvų būtybių gyvenimais. Iš pažiūros šis projektas atrodo geras, švietėjiškas ir nekaltas. Bet kas slypi po juo?

Paukščių ryšys su mama ir gerovės klausimai

Visi puikiai žino, kad vaiko ir motinos ryšys žmonijai yra itin svarbus. Būtinas jis ir mažiems šuniukams bei kačiukams. Tačiau ne visada susimąstoma, kad viščiukams šis ryšys taip pat labai svarbus, nes paukščiai turi tvirtus šeimyninius santykius bei geba jausti stiprų tarpusavio ryšį. Vištos, turinčios viščiukų, pasižymi motiniškais instinktais, kurie daro įtaką mažylių elgesiui.

Višta jau perėdama išreiškia savo jausmus ir rūpestį - bendraudama su viščiuku, esančiu kiaušinio lukšte, švelniai prisiglausdama prie kiaušinių ir kudakuodama mažyliams. Viščiukai atsiliepia jai cypsėdami iš po kiauto, skleisdami net iki 30 skirtingų vokalizacijų, kurių kiekviena turi savo reikšmę. Ką tik išsiritę viščiukai cypsėdami šaukiasi mamos, bet taip jos niekada ir nesulaukia. Šildymo lempa paukščiui niekada neatstos motinos šilumos.

Taigi, naudojant kiaušinius ir iš jų išsiritusius naminius paukščius kaip ugdomąją priemonę, yra atimama galimybė naminiams paukščiams natūraliai vystytis ir mokytis iš savo motinos pažinti pasaulį bei socializuotis. Augdami tokiomis dirbtinomis aplinkybėmis viščiukai neturi sąlygų įgyti išgyvenimui būtinų savybių. Visa tai prieštarauja ugdymo tikslui - ugdyti meilę, švelnumą ir pagarbą kiekvienai gyvybei.

Projektų metu daroma žala ir paukščių likimas

Projektų metu daroma žala ne tik psichologinė, bet ir fizinė. Inkubatoriuose auginami viščiukai išsirita ir savaitgalį, kuomet nevyksta pamokos, aplinkui nėra žmonių ir niekas negali jiems padėti, o pagalba išsiritusiems mažyliams yra būtina. Todėl labai sunku sureguliuoti šį procesą įstaigoje, kuri vakarais lieka tuščia, o savaitgaliais iš viso nedirba. Tuo atveju viščiukai gali patirti badą ir dehidrataciją aplinkiniams to net nepastebint. O višta visą perėjimo laikotarpį bent 30 kartų per dieną apsuka kiaušinius, tam, kad būtų užtikrinta tinkama temperatūra, drėgmė ir padėtis. Kadangi paukščiukų vystymosi poreikiai inkubacijos laikotarpiu nebūna patenkinti jie dažnai gimsta pasiligoję. Neretai inkubatoriuje auginamų viščiukų organai nejudinami prilimpa prie lukšto, todėl viščiukų kūneliai deformuojasi, suserga.

Pasibaigus projektui, išperėti naminiai paukščiukai anksčiau ar vėliau išsiunčiami atgal tiekėjui. Dažniausiai komercinės peryklos atstovai (iš kurių yra perkami kiaušiniai) nutyli, kur keliauja tokiuose projektuose dalyvavę viščiukai. Turimomis žiniomis galima daryti prielaidą, kad siekiant išvengti įvairių ligų plitimo, nors ir kaip tai bebūtų žiauru, paukščiai yra sunaikinami.

Pašnekovė neslepia, kad tokie edukaciniai projektai kelia nemenką nerimą dėl paukščių gerovės: „Nuolat užsienio grupėse matau, jog namų ieško būtent mokyklos projektuose išperinti paukščiai. O dar jei paukštis išsirita neįgalus arba silpnos sveikatos, kas jo laukia tada? Mes net neturime gerų veterinarijos gydytojų, ką jau kalbėti apie tai, kad žmonės net negalvoja, jog vištai reikia veterinarinės pagalbos. Taip paukščiai dažnai kenčia, kol numiršta, negaudami net elementarių nuskausminamųjų. Vystydami tokius projektus, mes galime padidinti benamių gyvūnų problemą, kuri ir taip opi mūsų šalyje.“

Tad mokant vaikus prižiūrėti viščiukus, prie kurių jie, be abejo, laikui bėgant prisiriš, ir kurie, tikėtina, vėliau bus nužudyti, siekiama trumpalaikių ir savanaudiškų tikslų. Vaikus ugdyti galima ir kitaip. Visiškai suprantamas noras parodyti mažiesiems paukščių vystymosi stadijas. Tačiau inkubatoriuje perimi ir be tėvų auginami viščiukai nėra geriausias būdas supažindinti mažuosius su gyvąja gamta. Kiaušinių perinimas specialioje įrangoje visiškai neatspindi natūralaus paukščių auginimo ir gyvenimo proceso.

Vištos - intelektualūs paukščiai

„Kvaila kaip višta“, toks išsireiškimas tikrai nėra teisingas. Nors žmonėms taip neatrodo, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad šie naminiai paukščiai turi sudėtingą socialinę struktūrą, itin gerą atmintį, individualų charakterį bei skirtingas asmenybes. Vištos nėra tokios neišmanėlės ar „paukštiško proto“, kokiomis žmonės yra įpratę jas laikyti. Jos turi individualias asmenybes bei gali pergudrauti viena kitą. Jos žino savo vietą grupės hierarchijoje ir sugeba mąstyti dedukciniu būdu, kuris žmonėms susiformuoja sulaukus septynerių metų. Todėl vištų intelektas yra nepagrįstai nuvertintas.

Paukščiai patiria įvairių emocijų: baimę, nerimą. Taip pat vištos pasižymi ir skirtingais charakterio bruožais, vienos meilios ir draugiškos, kitos atsargios, o dar kitos itin baikščios. Kai kurioms vištoms patinka žmonių draugija, tai ypač pasakytina apie mažus viščiukus. Tačiau kiti naminiai paukščiai gali būti itin nemandagūs arba net agresyvūs.

Saugių namų fermos gyvūnams „Trys paršeliai“ steigėjos Viktorijos Naujokaitės teigimu, prieglaudoje gyvenančios vištos iš tiesų turi itin skirtingus charakterius ir netgi savo geriausias drauges(us): „Paukščiai sukuria stiprius tarpusavio ryšius - su savo draugėmis kartu miega, dažnai laikosi šalia viena kitos, pavyzdžiui, pas mus gyvenančios Ru ir Ba. Mirus vienai iš šių vištyčių, kitos dvi iki šiol, net po kelių mėnesių, ant laktos palieka tuščią vietą viduryje, kur seniau miegodavo Ba.“ Paukščiai geba išvystyti stiprius ryšius ne tik tarpusavyje, tačiau ir su žmonėmis. „Mūsų prieglaudoje gyvenantis gaidelis Ugnius visuomet mėgsta būti šalia žmogaus. Jei mes ant sofos žiūrime filmą, jis tupi ant kilimėlio šalia, jei aš dirbu kompiuteriu prie stalo - jis taip pat šalia“, - pasakoja V. Naujokaitė.

Atsakingas viščiukų auginimas: išsamus vadovas

Paukščių įsigijimas

Kaip pažymi T. Miškinis, naminius paukščius būtina pirkti tik iš patvirtintų ir patikimų pardavėjų. „Tai šiuo metu ypač aktualu dėl plintančio didelio patogeniškumo paukščių gripo, kuris Lietuvą pasiekė, kai iš nelegalaus prekybininko buvo įsigyta iš Lenkijos pargabentų paukščių, užsikrėtusių šiuo virusu. Būtent Lenkijoje fiksuojamas rekordinis paukščių gripo atvejų skaičius. Todėl nesąžiningi prekeiviai skuba pigiai parduoti galimai užsikrėtusius lenkiškus paukščius Lietuvoje, siūlo mažą kainą ir netgi pristatymą į sutartą vietą.

Viščiukų auginimo sąlygos

Prieš įsigyjant viščiukus svarbu tinkamai paruošti ir pilnai įrengti auginimo patalpas. Kraikui rekomenduojama pasirinkti drožles, durpes ar šiaudus, svarbiausia, kad pagrindas būtų sausas, nesuplėkęs ar nesupelijęs. Rekomenduojama viename kvadratiniame metre laikyti iki 26 viščiukų, sveriančių 1 kg, arba 16 suaugusių viščiukų, sveriančių 2 kg. Taip pat, auginimo patalpoje pasirūpinkite šviesos šaltiniais, nes maži viščiukai turi gauti pakankamą kiekį šviesos. Šaltuoju sezonu gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau 4-6 valandas būti skirti visiškai tamsai, nakties periodui - tai viščiukų poilsio laikas.

Kaip pažymi T. Miškinis, auginimo patalpose ypatingai svarbu palaikyti stabilią nuolatinę oro temperatūrą, kadangi temperatūros kaitai maži viščiukai yra labai jautrūs. Temperatūra nustatoma pagal paukščių amžių:

„Jautriausia mažų viščiukų kūno dalis yra kojytės. Norėdami įsitikinti, ar viščiukams nėra šalta, ar kraiko temperatūra pakankama - pakelkite viščiuką ir priglauskite kojyčių padukus prie žando. Jeigu viskas gerai, kojytės turi būti šiltos“, - patarimu, kaip patikrinti, ar temperatūra tinkama, dalijasi „Vilniaus paukštyno“ atstovas.

Girdymas ir lesinimas

Antras, itin svarbus žingsnis, jau pasirūpinus tinkama gyvenamąja patalpa - kad paukščiukai nuolat gautų kokybiško ir subalansuoto lesalo bei švaraus šalto geriamojo vandens. Vandens kokybė ir švara taip pat labai svarbi. Įrenkite viščiukams girdyklas, kurias bus lengva prižiūrėti, kasdien keisti vandenį. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Vandenį papildomai galima praturtinti vitaminu C. Viščiukams augant, girdyklą reikia pakelti vis aukščiau, kad paukščiai vandens netaškytų.

„Nuo pat pirmos dienos svarbu užtikrinti pilnavertę subalansuotą viščiukų mitybą, kad paukščiai augtų sveiki“, - sako dr. Ž. Totilas. Kaip jis pažymi, vienam viščiukui užauginti nuo vienadienio paukščiuko iki broilerio įprastomis sąlygomis, vidutiniškai sunaudojama apie 3,5 - 4,5 kg lesalų. Kad viščiukas broileris užaugtų sveikas - lesalo jam negali trūkti.

Pačiomis optimaliausiomis sąlygomis viščiukai broileriai (iki 2,5 kilogramų svorio) užauga per 39-41 dieną. Augdamas viščiukas turi gauti tinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, todėl tiksli lesalo rūšis priklauso nuo viščiuko amžiaus ir iki jam užaugant iki broilerio pasikeičia net keturis kartus. „Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Todėl kiekvienam auginimo periodui derėtų rinktis subalansuotą lesalą. Nuo to galiausiai priklauso mėsos kokybė“, - pažymi Ž. Totilas.

Pirminis lesalas (pre-start) duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Šiame lesale gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų. Startinis arba auginimo lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Startinio periodo lesalas broileriams - kaloringesnis, gausus baltymais, aminorūgštimis ir riebalais, praturtintas vitaminais, mineralais, kurie stiprina virškinimo funkciją ir imuninę sistemą, subalansuotas viščiuko augimui ir vystymuisi.

Vidurio lesinimo etape - nuo 25-32 augimo dienos - duodamas lesalas su daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jis subalansuotas raumenų masės vystymuisi. Pabaigos lesinimo periodas - nuo 32 viščiuko augimo dienos iki skerdimo. Šis lesalas broileriams turi daugiau riebalų ir yra subalansuotas taip, kad paukščiai priaugtų kuo daugiau svorio paskutinėmis auginimo dienomis. Papildomai paukščiams galima duoti mineralinius briketus stipresniam kaulų vystymuisi prie intensyvaus augimo. Reikia nepamiršti, kad šiuolaikinės, ypač greitai augančios mėsinių viščiukų veislės, savo organizmo poreikius patenkina tiktai gaudamos iki soties lesti geros kokybės kombinuotų lesalų. Jei didelę dalį jų pakeisite prastesniais pakaitalais, sulėtės viščiukų augimas. Auginant dedekles vištaites, tas nėra taip svarbu, čia reikėtų žiūrėti, kad jos atvirkščiai, nebūtų per sunkios. Visščiukams augant būtina atskirai duoti sijoto žvyro arba kviečių grūdų, tiesiog įmaišant jų į lesalą. Tai skatina geresnį raumeninio skrandžio vystymąsi ir lesalo įsisavinimą. Lesinant vien tik kombinuotu lesalu, liaukinis skrandis, ypač pas mėsinius viščiukus, dažnai išauga neproporcingai didelis, tuo tarpu raumeninis lieka sunykęs.

Šviesa ir augimo reguliavimas

Pirmą savaitę rekomenduojamas apšvietimas ir dieną, ir naktį, nes viščiukai turi prieiti prie lesalo ir vandens visą parą. Vėliau rekomenduojama naktį keletui valandų šviesą išjungti. Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 - 3 amžiaus savaitę. Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę nakties metu. Pristabdžius augimą, sutvirtėja skeletas ir ypač kojų kaulai, viščiukai vėliau būna tvirtesni ant kojų. Dedeklėms vištaitėms paprastai tokių problemų nekyla.

Ligos ir profilaktika

Paukščių augintojams nemažai nuostolių pridaro įvairios virusinės ligos. Auginant nedidelius kiekius viščiukų nuo jų suvakcinuoti nėra galimybės, nes vakcinos pardavinėjamos įpakuotos tik tūkstančiais dozių. Tačiau vienadieniai viščiukai ar vištaitės paprastai būna jau vakcinuotos nuo kai kurių virusinių ligų peryklose, taigi po 7-10 dienų imunitetą prieš tas ligas įgauna. Bet iki to laiko viščiukas yra labai pažeidžiamas ir lengvai suserga. O ir vakcinos šimtaprocentinės apsaugos niekuomet neduoda. Todėl smulkiajam augintojui svarbiausia yra įvairios profilaktinės priemonės, iš kurių efektyviausios būtų šios:

• pirkti ką tik išsiritusius viščiukus tiesiai iš paukštynų peryklų arba paukščių ūkių, turinčių veterinarinės priežiūros numerius ir pasidomėti, nuo kokių ligų jie jau yra vakcinuoti. Tą patį daryti, perkant ir jau paaugusius viščiukus fermose ir paukščių ūkiuose;
• auginti viščiukus ir vištaites tik švariose, prieš tai gerai išplautose ir išdezinfekuotose patalpose;
• vengti auginamo prieauglio kontakto su kitais paukščiais, (ypač su suaugusiomis vištomis dedeklėmis), kurie gali būti persirgę virusinėmis ligomis, bet likti jų užkrato nešiotojais. Ypač rekomenduojama saugoti auginamą prieauglį nuo kontakto su laukiniais paukščiais (žvirbliais, balandžiais ir pan.).

Vėliau, paukščiams augant, palengva formuojasi natūralus imunitetas ir pavojus užsikrėsti sumažėja. Tačiau jis niekuomet neišnyksta visiškai. Be to, įvairūs virusai labai lengvai kinta, mutuoja ir dažnai net vakcinos nebūna veiksmingos. Ypač tai liečia įvairius virusus - kvėpavimo takų ligų sukėlėjus, kurie ko gero, pridaro daugiausia žalos paukščiams. Gamta, deja, dar dažnai būna stipresnė už žmogų ir būna metų, kai paukščiai visur viduriuoja, kitais metais - visur čiaudi, ir nieko padaryti negali. Paskutiniais metais labai išplito ir didžiulių nuostolių pasaulio paukštynams atnešė paukščių gripas. Kol kas tik vienoje Lietuvos pramoninėje fermoje 2023 m. gruodį teko sunaikinti keletą tūkstančių kalakutų…bet niekas nežino, kur ir kada jis vėl jis gali pasirodyti.

Kiaušinių perėjimas: nuo atrankos iki išsiritimo

Vištų auginimas dėl kiaušinių yra populiarus užsiėmimas tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių ūkininkų. Vienas iš svarbiausių šio proceso etapų yra kiaušinių perėjimas, leidžiantis padidinti vištų skaičių ūkyje. Šiame straipsnyje aptarsime visus aspektus, susijusius su vištų kiaušinių perėjimu, pradedant kiaušinių atranka ir baigiant jauniklių priežiūra.

Kiaušinių atranka perinimui

Sėkmingas perėjimas prasideda nuo tinkamų kiaušinių pasirinkimo. Štai keletas svarbių kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

• Sveikų paukščių kiaušiniai: Kiaušiniai turėtų būti renkami tik iš sveikų, gerai prižiūrimų vištų. Tai sumažina riziką, kad viščiukai užsikrės ligomis per kiaušinius.
• Forma ir dydis: Kiaušiniai turėtų būti tipinės formos, be įtrūkimų ar kitų defektų. Venkite per didelių ar per mažų kiaušinių, nes jie gali būti mažiau tinkami perinimui.
• Švara: Kiaušiniai turėtų būti švarūs, tačiau nereikėtų jų plauti, nes taip pažeidžiamas apsauginis sluoksnis. Jei kiaušinis purvinas, geriau jį švelniai nuvalyti sausa šluoste. Rinkitės tik švarius kiaušinius. Nešvarūs kiaušiniai gali labai paveikti sėkmingo išsiritimo procentą.
• Amžius: Geriausi rezultatai pasiekiami perint kiaušinius, kurie yra ne senesni nei 7-8 dienos. Kuo ilgiau kiaušiniai saugomi, tuo mažesnė tikimybė, kad iš jų išsiris viščiukai. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą. Rekomenduojama saugoti kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas.
• Apvaisinimas: Būtina užtikrinti, kad kiaušiniai būtų apvaisinti. Vaisingus kiaušinius galima surinkti iš vištų, kurios gyvena kartu su gaidžiu. Parduotuvėje parduodami kiaušiniai nėra vaisingi, todėl jie neišsivystys į viščiukus, net jei juos įdėsite į inkubatorių. Vaisingus kiaušinius paprastai reikia užsisakyti iš veislyno arba iš paukščių augintojų, kurių pulkuose yra gaidžių.

Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius. Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Pabaigai reikia paminėti, jog kiaušinių dydį, formą lemia ir pati paukščio veislė. Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos "jaučio akies" (angl. bullseye).

Kartais pasitaiko, kad retos veislės tinkami pagal formą ir svorį keli kiaušiniai būna truputį nešvarūs. Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas. Tai sukelia siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.) bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga. Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Ir dėl šios priežasties pabrėžėme dažno kiaušinių perinimui surinkimo svarbą. Be abejo, net nuvalius ir dezinfekavus nėra garantijos, kad užkrėtimas panaikintas. Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Bet piktnaudžiauti nereikėtų. Mes vadovaujamės tokia taisykle. Jeigu kiaušiniui nuvalyti reikia 1 ar 2 nubraukimų - jis tinkamas perinimui. Jeigu reikia daugiau - tokio kiaušinio vengiame. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų.

Kiaušinių laikymas iki inkubacijos

Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per pora dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą.

Prieš inkubaciją vaisingą kiaušinį galima laikyti iki 7 dienų vėsioje patalpoje, kurioje temperatūra nuolat svyruoja tarp 12-16 C laipsnių (ne šaldytuve - jis per šaltas!). Svarbu užtikrinti kiaušinio drėgmės reguliavimą laikant ir inkubuojant prieš inkubaciją. Vartymas saugojimo metu nebūtinas. Nerekomenduojama jų laikyti ilgiau nei 8-9 paras. Saugoti nuo kraštutinumų pavyzdžiui, laikant šaldytuve.

Perėjimo būdai

Natūralus perėjimas (su višta kvokšle)

Tai tradicinis būdas, kai kiaušinius peri višta patele, dar vadinama kvokšle. Višta instinktyviai sėdi ant kiaušinių ir užtikrina jiems reikiamą temperatūrą bei drėgmę. Privalumai: mažesnės išlaidos (nereikia inkubatoriaus), višta pati rūpinasi kiaušiniais ir viščiukais. Trūkumai: priklausomybė nuo vištos noro perėti (kvokšlumo), ribotas perinamų kiaušinių skaičius, didesnė rizika, kad višta paliks kiaušinius. Kaip paruošti vištą perėjimui: atskirkite vištą nuo kitų paukščių ramioje, tamsioje vietoje. Parūpinkite jai patogų lizdą su švariu kraiku. Įdėkite po ja reikiamą kiekį kiaušinių (priklausomai nuo vištos dydžio, paprastai 15-17 vištų kiaušinių). Užtikrinkite, kad višta turėtų nuolatinį priėjimą prie vandens ir lesalo.

Dirbtinis perėjimas (su inkubatoriumi)

Tai modernus būdas, kai kiaušiniai perimi specialiu prietaisu - inkubatoriumi. Vištų kiaušinių inkubavimas yra 21 dienos procesas, kuriam reikalingas kiaušinių inkubatorius, kad būtų galima kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir kiaušinių vartymą. Inkubatorius yra uždara struktūra su ventiliatoriumi ir šildytuvu, kuris palaiko šilumą 21 dienos inkubacijos laikotarpiu. Renkantis inkubatorių, rekomenduojama naudoti tokį, kuris turi automatinį kiaušinių vartymo mechanizmą (būtina tinkamam viščiukų vystymuisi, kad viščiukas neprikibtų prie vidinio lukšto paviršiaus) ir ventiliatorių, kad šiluma būtų tolygiai paskirstyta.

Paruoškite inkubatorių maždaug savaitę prieš atvykstant vaisingiems kiaušiniams. Išplaukite jį 10 proc. baliklio tirpalu, po to šiltu muiluotu vandeniu ir kruopščiai nuplaukite, kad pradėtumėte nuo švarios aplinkos. Kai inkubatorius bus švarus ir sausas, įjunkite jį ir įsitikinkite, kad nuolat palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Pagrindiniai etapai dirbtiniam perėjimui:

• 1-18 dienos: Palaikykite pastovią temperatūrą (37,5-37,8°C) ir drėgmę (50-65%). Reguliariai vartykite kiaušinius.
• 19-21 dienos: Padidinkite drėgmę iki 70-75% (tai padeda viščiukams lengviau išsiristi). Nebevartykite kiaušinių. 18 dieną nustokite sukti kiaušinius, laikydami juos didesniu galu į viršų. Šiuo metu viščiukas gulės išsiritimui kiaušinio viduje.

Inkubatoriaus tipai

Renkantis tinkamą inkubatorių viščiukų perinimui, svarbu atsižvelgti ne tik į jo tipą, funkcionalumą, bet ir jūsų individualius poreikius.

Svarbu, kad inkubatorius turėtų tikslų termostatą, leidžiantį palaikyti optimalią 37,5 °C temperatūrą (kai kurie šaltiniai siūlo - 38,1°C temperatūrą). Oro cirkuliacija padeda palaikyti vienodą temperatūrą visame inkubatoriuje ir užtikrina pakankamą deguonies tiekimą. Inkubatorius turi būti ne tik lengvai prižiūrimas, bet ir valomas.

Kiaušinių dėjimas į inkubatorių

Kai jau turite paruoštą inkubatorių ir patikrinote nustatymus, kad įsitikintumėte jų tikslumu, esate pasiruošę dėti kiaušinius į inkubatorių. Šis procesas vadinamas „kiaušinių dėjimu“. Planuokite iš karto sudėti mažiausiai šešis kiaušinius. Dedant mažiau kiaušinių, ypač jei jie buvo atsiųsti paštu, dažnai išsirita tik vienas arba nei vienas viščiukas. Kartu išsiritusių viščiukų skaičius ypač svarbus, nes vištos yra bandomis gyvenantys paukščiai ir joms reikia draugijos. Kiaušinius dėkite į inkubatoriaus dėklą, didesniu galu į viršų, siauresniu galu - žemyn.

Kiaušinių vartymas

Kai kiaušiniai padėti, prasideda inkubavimo procesas. Viena svarbiausių šio proceso dalių - kiaušinių vartymas arba sukimas. Kiaušinius būtina fiziškai sukti, kad besivystantis viščiukas neprilipdytų prie lukšto. Moksliškai kalbant, embrionas turi gulėti ant trynio viršaus. Trynys linkęs kilti į viršų, virš baltymo, linkdami prie lukšto, jei kiaušinis nėra verčiamas. Dėl to besivystantis embrionas gali būti įspraustas tarp trynio ir lukšto, o tai gali būti mirtina. Vartant kiaušinį, trynys vėl juda baltyme, taip apsaugodamas embrioną nuo prilipimo iki kito vartymo.

Kiaušinius reikia sukti mažiausiai 3 kartus per dieną, o 5 kartai dar geriau. Jei kiaušinius sukate rankiniu būdu, patariama švelniai pažymėti juos pieštuku (ne rašikliu!), kad galėtumėte sekti, kurie kiaušiniai buvo apversti. Jei turite automatinį inkubatorių, jis turėtų sukti kiaušinius už jus ir nebereikės dažnai atidaryti inkubatoriaus (peržiūrėkite inkubatoriaus naudotojo vadovą). Būtinai nusiplaukite rankas arba mūvėkite švarias pirštines prieš liesdami kiaušinius, kad neperduotumėte odos aliejų ar mikrobų besivystančiam viščiukui. Kiaušinius reikia pastoviai vartyti, kad embrionas nepriliptų prie lukšto, o inkubacijos metu taip pat prisideda prie vienodo kiaušinio įkaitinimo.

Temperatūra ir drėgmė inkubatoriuje

Temperatūra ir drėgmė inkubatoriuje yra kritiniai veiksniai sėkmingam kiaušinių perėjimui. Svarbu palaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę visą perėjimo laikotarpį. Rekomendacijos:

• Optimali temperatūra: 37,5-37,8°C. Neleiskite, kad temperatūra nukristų žemiau 37°C ar pakiltų virš 39°C ilgiau nei kelias valandas. Naudokite medicininį termometrą, kad patikrintumėte inkubatoriaus termometro tikslumą.
• Santykinė drėgmė 1-17 dienomis: 50-55%. Atitinka šlapio termometro temperatūrą 29-31°C. Palaikykite pilnus vandens kanalus inkubatoriuje, kad būtų užtikrinta tinkama drėgmė.
• Santykinė drėgmė 18-21 dienomis: 18 dieną padidinkite santykinę drėgmę iki 70%.

Ovoskopija (kiaušinių peršvietimas)

Apie inkubavimo vidurį, 7-10 dienomis, kiaušinius galima žibinti, kad nustatytumėte, ar embrionai auga tinkamai. Žibinimas yra paprastas šviesos švietimas per kiaušinį. Balti ir šviesios spalvos lukštai lengviausiai žibinami, o tamsesniems reikės stipresnės šviesos. Paprasčiausias būdas - naudoti specialų įrenginį skirtą kiaušinių peršvietimui - ovoskopą, jų galima įsigyti iki 10 Eur. Neišimkite kiaušinio iš inkubatoriaus ilgiau nei 5-10 minučių ir nebandykite žibinti visų kiaušinių iš karto. Norėdami išlaikyti kiaušinius inkubatoriuje, planuokite žibinti kelis iš karto.

Norėdami suprasti, ką matote žibindami kiaušinius, skaitykite toliau pateiktą aprašymą:

• Skaidrus vidus: Jei kiaušinio viduje nėra jokių matomų struktūrų ar tamsių sričių - kiaušinis yra nevaisingas arba embrionas mirė anksti. Tokį kiaušinį pašalinkite iš inkubatoriaus.
• Raudonas žiedas: Jei kiaušinyje matoma raudona žiedas, tai reiškia, kad embrionas buvo, tačiau jis mirė. Tokį kiaušinį taip pat pašalinkite.
• Matomos kraujagyslės: Jei matomi kraujagyslės kiaušinyje, jame yra gyvas embrionas. Kraujo indai vištos kiaušiniuose paprastai matomi 7-10 dienomis po inkubavimo. Iki 18 dienos embrionas užima beveik visą kiaušinį ir atrodo kaip tamsi sritis viduje. Kartais galite pamatyti judesį kiaušinyje.

Jei pastebite sudužusius ar pratekėjusius kiaušinius, pašalinkite juos iš inkubatoriaus, nes jie greičiausiai nebus gyvybingi ir gali užteršti kitus. Po žibinimo grąžinkite kiaušinius į inkubatorių ir toliau tęskite 1-18 dienos vartymo grafiką. Ovoskopija - tai kiaušinių peršvietimas specialiu prietaisu (ovoskopu), leidžiantis patikrinti, ar kiaušinis apvaisintas ir ar embrionas vystosi normaliai. Kada atlikti ovoskopiją: pirmą kartą - 7-10 perėjimo dieną; antrą kartą - 18 perėjimo dieną.

Viščiukų išsiritimas

18 dieną embrionas jau išsivystė į viščiuką ir užima beveik visą vietą kiaušinyje. Viščiukas ruošiasi išsiristi. Galite atlikti keletą veiksmų, kad padėtumėte viščiukui pasiruošti: palaikykite 38 °C temperatūrą, bet padidinkite drėgmę iki 70 %. Viščiukai paprastai išsirita 21 dieną. Jei apvaisinti kiaušiniai buvo atvėsinti prieš inkubaciją, procesas gali šiek tiek užsitęsti. Jei 21 dieną dar nėra išsiritusių viščiukų, palaukite dar kelias dienas. Kai ateina didžioji diena, leiskite viščiukui ristis pačiam. Nebandykite padėti. Kraujagyslės, kurios dar nėra visiškai išdžiūvusios, gali būti prisitvirtinusios prie lukšto, o per anksti nulupus lukštą, gali prasidėti stiprus, galimai mirtinas kraujavimas. Naujų viščiukų cypsėjimas paskatins ir kitus kiaušinius pradėti ristis.

Kai visi viščiukai bus išsiritę, inkubatoriaus temperatūrą galima sumažinti iki 35 °C. Kai viščiukai išdžiūsta, juos galima perkelti į peryklą, kuri turėtų būti paruošta su 32-35 °C temperatūra. Maistas ir vanduo taip pat turėtų būti paruošti. Gali būti, kad buvo nedideli laiko ar temperatūros nukrypimai, todėl suteikite kiaušiniams laiko iki 23 dienos. Žibinkite neišsiritusius kiaušinius, kad įsitikintumėte, ar jie vis dar gyvi, prieš išmesdami. Paprastai viščiukai pradeda ristis 21 perėjimo dieną. Šiuo metu svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę ir netrukdyti viščiukams išsiristi patiems. Jokiu būdu nebandykite padėti viščiukui išsiristi, nes tai gali jam pakenkti.

tags: #visciuku #auginimas #darzely

• Kaip išvengti lavinos
• Pregnacare vitaminai nėščiosioms
• Supraskite ovuliacijos ir gausių išskyrų ryšį
• Teisinės garantijos grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų
• Darželiai Kalvarijoje