Šis straipsnis skirtas atskleisti Vilniaus Povilionio, asmenybės, kuri aktyviai prisideda prie Lietuvos kultūros ir tautinės tapatybės puoselėjimo, veiklą ir indėlį. Apžvelgsime jo veiklą knygnešio Stepono Povilionio giminės palikuonio kontekste, jo indėlį į diskusijas apie tautinius drabužius ir jo asmeninį indėlį į giminių ryšių tyrinėjimą.
Vilius Povilionis yra žinomas kaip garbingo knygnešio Stepono Povilionio (1862-1937) giminės palikuonis iš Pasvalio. Steponas Povilionis buvo kilęs iš Saločių parapijos Grikiapelių (dabar vadinamų Gripkeliais) kaimo, iš kurio kilęs ir žymusis keliautojas A. Poška (Paškevičius).
Remiantis bažnytinių knygų įrašais, Steponas Povilionis gimė Gripkeliuose 1862 m. gruodžio 26 d. Jo tėvas buvo Stanislovas, o motina - Janina Paškevičiūtė. Steponas vedė Oną Valainytę iš Burgenų, kuri, beje, sulaukė 100 metų. Stanislovas Simonas Povilionis, Stepono tėvas, gimė Gripkeliuose 1822 m. rugpjūčio 28 d. Jo tėvai buvo Kazimieras Povilionis ir Ieva Oniūnaitė. Krikštatėviai buvo Jonas Paškevičius ir Ona Kuluškaičia.
Giminės tyrimuose randama įrašų apie Povilionis ir kituose kaimuose aplink Saločius, tokiuose kaip Buiviškiai, Vidugiriai, Namišiai, Sokai, Puodžiai, Saudogalė, Gulbinų parapijos Norgėlų kaime, Manikūnai, Paplauskai Žižmiuose. Tai rodo plačią Povilionio giminės šaknis ir ryšius su įvairiomis vietovėmis.
Vilius Povilionis aktyviai dalyvauja giminės ryšių tyrimuose ir bendrauja su kitais Povilionio palikuonimis. Jis su dukros šeima draugauja su Girėno šeima, iš kurios gavo daug informacijos apie Stepono Povilionio giminę. Šis įsitraukimas į genealogiją atspindi gilų ryšį su savo šaknimis ir tautos istorija.

Vilius Povilionis taip pat prisideda prie diskusijų ir iniciatyvų, susijusių su tautinių drabužių populiarinimu. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad tautinis kostiumas nėra tik proginis rūbas, bet ir gilus priminimas, kas esi ir iš kur esi. Jis pabrėžia, kad tautinis kostiumas reikalauja pagarbos, kaip vėliava ar himnas.
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško savo šaknų ir tapatybės, o tautinis kostiumas tampa gražiu ir prasmingu būdu tai išreikšti. Archeologė, mokslininkė ir baltų genčių kostiumų profesionali kūrėja Dr. V. Miliauskienė teigia, kad „Baltų genčių kostiumai - tai nebylūs liudininkai mūsų tūkstantmečių istorijos. Juose užkoduoti mūsų protėvių pasaulėvaizdžio ženklai, vertybės ir grožio samprata. Pažinti juos - tai iš tikrųjų pradėti pažinti ir save. Mūsų protėviai buvo aukšto meistriškumo ir estetikos kūrėjai. Mes paveldėjome ne tik kostiumą - mes paveldėjome pažangios civilizacijos ženklus.“
Vilius Povilionis, kaip ir daugelis kitų, palaiko pilietiškų žmonių siekį išplėsti tautinių drabužių dėvėjimo erdvę už įprastų ribų, tokių kaip folkloro kolektyvų veikla, Dainų šventės, valstybiniai renginiai ar ugdymo įstaigos. Jis svajoja, kad tautinis kostiumas taptų kiekvieno žmogaus, kuriam brangi jo šalis ir jo šaknys, drabužiu, ir būtų dėvimas per svarbias gyvenimo progas, tokias kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, diplomų įteikimai, apdovanojimai ir valstybinės šventės.
Norvegijoje, turinčioje stiprias tautinio identiteto puoselėjimo tradicijas, apie 70 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi savo tautinį rūbą. Austrijoje - daugiau nei 50 proc. gyventojų turi tautinių drabužių. Šie pavyzdžiai rodo, kad tautinio kostiumo dėvėjimas gali tapti įprasta ir populiaria praktika.

tags: #vilius #paskevicius #gimimo #diena