Viktoras Uspaskichas (rus. Виктор Викторович Успасских) gimė 1959 m. liepos 24 d. Jis gimė Rusijos šiaurėje, nedidelėje Archangelsko srities Urdomos gyvenvietėje, miško darbininko šeimoje. Urdomos gyvenvietė minima ir kaip tremtinių miestelis. 1976 m. baigęs Ufos suvirintojų mokyklą, jis dirbo naftos ir dujų pramonės srityje brigadininku meistru, vadovavo suvirintojų brigadai.
Nuo 1977 iki 1979 m. Viktoras Uspaskichas tarnavo Sovietų armijoje. Po tarnybos armijoje jis tęsė darbą dujotiekių tiesimo srityje.

Į Lietuvą pirmą kartą Viktoras Uspaskichas atvyko 1985 m. ir dirbo suvirintoju dujų pramonėje. Tais pačiais 1985 m., kaip specialistas, jis buvo komandiruotas dirbti į Suomiją. Netrukus po to jis išvyko į Suomiją, prieš sugrįždamas 1987 m. Dirbdamas suvirintoju, jis studijavo Maskvos Plechanovo akademijoje, kur 1993 m. baigė ekonomiką. 1999 m. Kauno technologijos universitete studijavo ekonomikos magistrantūrą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. Viktoras Uspaskichas tapo Lietuvos piliečiu. 1990 m. Kėdainiuose jis įregistravo pirmąją būsimojo koncerno įmonę UAB „Efektas“. Vėliau, 1993-1996 m., buvo UAB „Vikonda“ direktorius, o 1996-2000 m. - koncerno UAB „Vikonda“ prezidentas. Nuo 1997 iki 2003 m. Viktoras Uspaskichas ėjo Lietuvos darbdavių asociacijos pirmininko pareigas.

2000 m. Kėdainių vienmandatėje apygardoje Viktoras Uspaskichas buvo išrinktas LR Seimo nariu kaip nepartinis Naujosios sąjungos kandidatas. Nuo 2000 m. jis ėjo LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Jo paties politinės ambicijos paskatino jį 2003 m. įkurti Darbo partiją. V. Uspaskicho įkurta Darbo partija 2004 m. Seime gavo daugiausiai vietų (39). Tais pačiais metais Darbo partija sėkmingai pasirodė 2004 m. Europos Parlamento rinkimuose, surinkusi 30,2% balsų ir delegavusi penkis Europos Parlamento narius.
Darbo partija sudarė koaliciją su socialdemokratais, socialliberalais (Naująja Sąjunga) bei Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga. Ši koalicija sudarė vyriausybę, kurioje Darbo partija gavo penkis ministrų portfelius, o Viktoras Uspaskichas tapo ūkio ministru. Jis bandė rinkti parašus referendumui, kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai priėmus sprendimą, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, 2005 m. birželio mėn. Viktoras Uspaskichas atsistatydino iš ūkio ministro pareigų ir atsisakė LR Seimo nario mandato.
2008-2009 m. Viktoras Uspaskichas vėl buvo Seimo narys, opozicinės Darbo partijos frakcijos pirmininkas. 2009 m. birželį jis atsisakė Seimo nario mandato, nes buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Nuo 2012 iki 2014 m. Viktoras Uspaskichas vėl tapo LR Seimo nariu ir Darbo partijos frakcijos seniūnu. 2014 m. jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, atsisakė Seimo nario mandato (jo vietą užėmė Gintaras Tamošiūnas).

2006 m. gegužę Viktoras Uspaskichas atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų ir dėl pradėto prokuratūros tyrimo dėl klaidingos buhalterijos pabėgo į Rusiją. Jis neatsiliepė į šaukimus į teismą, vengė bendrauti su žurnalistais. Prokuratūra gavo Tarptautinį sulaikymo orderį ir kreipėsi į Rusijos pareigūnus su prašymu sulaikyti V. Uspaskichą. Tikima, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos ir Interpolo. Viktoras Uspaskichas išskrido į savo gimtąjį miestą Urdomą (Rusija) į brolio laidotuves ir grįžo 2007 m. pabaigoje.
Rugsėjo 15 d. naktį jį, važiuojantį automobiliu, sulaikė specialaus Rusijos milicijos dalinio pareigūnai. Tą pačią dieną V. Uspaskichas buvo paleistas. Būdamas Rusijoje, jis prašėsi politinio prieglobsčio. 2007 m. rugsėjo 4 d. V. Uspaskichui buvo leista kandidatuoti į Seimą. 2007 m. rugsėjo 21 d. Viktoras Uspaskichas Maskvoje organizavo spaudos konferenciją „Žmogaus ir piliečių teisių pažeidimai Europoje - pasikėsinimas pagrobti ir nužudyti kandidatą į LR Seimo narius“.
2011 m. generalinės prokuratūros atstovai mokesčių slėpimo byloje kaltino Viktorą Uspaskichą dalyvavus nusikalstamos organizuotos grupės veikloje. Pagal prokuroro Sauliaus Versecko iškeltus kaltinimus, 2004-2006 metais jis, siekdamas neteisėto partijos finansavimo ir norėdamas išvengti finansavimo kontrolės, organizavo neteisėtą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl negalima iš dalies nustatyti 2004-2006 m. įsipareigojimų vykdymo ir struktūros. 2004-2006 metų laikotarpiu Darbo partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų.
2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos lyderius pripažino kaltais - Viktorui Uspaskichui skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, Vitalijai Vonžutaitei - 3 metų, buhalterei Marinai Liutkevičienei - 1 metų. Vytautui Gapšiui skirta 35 tūkst. 750 litų bauda.
Viktoras Uspaskichas išsiskyrė su savo Baltarusijos žmona, su kuria turėjo du vaikus - dukterį Juliją ir sūnų Eduardą. Šiuo metu jie mokosi JAV. 1991 m. rugpjūčio 21 d. jis susituokė su Jolanta Blažyte (g. 1965 m.), verslo vadybininke, UAB „Vikonda“ bendraturte. Su žmona Jolanta Blažyte augino dukteris Laurą ir Justę. Išsiskyrė 2017 m. vasario 3 d. abipusiu sutarimu. Prašymą išsiskirti pateikė dar 2016 m.
Viktoras Uspaskichas yra teigęs, kad jo santykiai su vaikais yra išskirtiniai. Jis nepamena, kada prieš vaikus buvo pakėlęs balsą, ir pabrėžia, kad tėvai turi rodyti pavyzdį atžaloms. Vaikai, priimdami pagrindinius gyvenimo sprendimus, konsultuojasi su juo. Jis teigia esąs normalios orientacijos vyras ir jam patinka, kai šalia dirba protingos moterys, kurios sugeba jam padėti, reikalingos kaip padėjėjos.
2015 m. gruodžio 30 d. Uspaskichas išleido laisvai prieinamą knygą pavadinimu „Mano ligos ir priešai - mano didžiausi mokytojai“, kurioje teigė, kad jo tuometinė žmona Jolanta pažeidžia „Visatos dėsnius“ per daug naudodama vyrišką „saulės energiją“, o ne moterišką „mėnulio energiją“. Anksčiau, 2014 m. Darbo partijos konferencijoje, jis savo pagrindinėje kalboje kalbėjo apie „besąlyginės meilės“ gydomąsias savybes.
2020 m. gruodžio 27 d. Viktoras Uspaskichas pradėjo reklamuoti mineralinį vandenį, kurį galima įsigyti per fizinių asmenų tinklą visoje šalyje. Jis teigia, kad vanduo stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo COVID-19.
tags: #viktoro #uspaskicho #gimimo #metai