Viešvilės vaikų globos namų veikla, istorija ir kontekstas Lietuvos vaikų globos sistemoje

Viešvilės vaikų globos namai, įsikūrę istoriškai svarbioje Mažosios Lietuvos regiono dalyje, ilgą laiką buvo svarbi institucija, teikianti globą vaikams, likusiems be tėvų globos. Ši vietovė - tai Rytiniai Mažosios Lietuvos vartai, istorinė riba tarp lietuvių ir prūsų genčių, vėliau - siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Ordino, dar vėliau - tarp Prūsijos imperijos ir carinės Rusijos. Vietos gyvenseną, kultūrą, istoriją formavo Nemunas, miškai, pasienis. Todėl Viešvilę galima laikyti miškų, miškininkų kraštu. Istoriškai tai skalvių genties žemė Skalva, kuri po 1422 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino pasirašytos Melno sutarties iki Pirmojo pasaulinio karo tapo vokiškos administracijos dalimi, kurios teritorijoje gyveno lietuviai, save vadinę lietuvninkais. Viešvilės miesteliui būdinga rytų Prūsijos architektūra, Mažosios Lietuvos kultūra, istorija. VGN (Vaikų globos namai) savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.

Vaikų globos namų pertvarka ir Viešvilės likimas

Daugiau nei pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vykdoma plataus masto vaikų globos sistemos reforma, kurios tikslas - užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką. Vykstant vaikų globos namų pertvarkai, didžioji dalis jiems priklausiusio nekilnojamojo turto atiteko savivaldybėms. Šios pastatuose kuria socialinių paslaugų centrus arba senelių namus. Kita dalis buvusių vaikų globos namų pastatų perduota Turto bankui. Šis pastatus parduoda.

Deja, Viešvilės vaikų globos namai vis neišsivaduoja iš įtarimų, kad čia galėjo dėtis negeri dalykai. Be to, pastaraisiais metais jie susidūrė ir su institucinės pertvarkos iššūkiais. Pasak Viešvilės seniūno Valentino Kucino, ištuštėję buvusių vaikų globos namų pastatai - tikras galvos skausmas. Paskutinė šeimyna išsikraustė prieš daugiau kaip dvejus metus. „Griūva sienos apleistos ir vienos, tai manau, kad čia ne išimtis būtų buvę, svarbiausia, kad daug atsiranda vandalų, kurie pasinaudoja metalų likučiais, dalykais materialiniais“, - LRT TELEVIZIJAI sako Viešvilės seniūnas. Pastatai, kurių plotas apie 4 tūkst. kvadratinių metrų, priklauso Turto bankui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vykstant globos namų pertvarkai, iš 97 stacionarių vaikų globos namų visiškai uždaryti beveik 30. Dauguma savininkų, steigėjų yra vis tik savivaldybės. Ministerija savo žinioje turėjo tik 6 stacionarius globos namus. Dalį iš jų, praktiškai visus ministerijos pavaldumo globos namus, jau pertvarkė, o dalį po pertvarkos kaip bendruomeninius globos namus perdavė savivaldybėms. Turto banko duomenimis, per penkerius metus jam perduota 17 vaikų ir socialinės globos namams bei socializacijos centrams priklausiusio nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, Kaune tušti liko du buvusių vaikų globos namų pastatai, vienas iš jų, Partizanų gatvėje, gerokai didesnis ir dar tuščias.

Pedofilijos skandalas Viešvilės vaikų globos namuose

Viešvilės vaikų globos namus sukrėtė pedofilijos skandalas, kilęs kovo mėnesį, kai paaiškėjo, kad teisėsaugos institucijas jau anksčiau pasiekė anoniminis skundas apie paauglių lytinį išnaudojimą šio miestelio vaikų globos įstaigoje. Skunde buvo minimi keli 13-16 metų vaikinų tvirkinimo atvejai 2014 metais, nurodyti nepilnamečių vardai ir pavardės. Lapkričio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį - dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Įtariamasis - buvęs Viešvilės vaikų globos namų darbuotojas.

Įtariamuoju tapęs Artūras tikina, kad apie tariamą savo vaidmenį skandale jis sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis pasakojo, kad baigęs studijas ieškojo vietos, kur galėtų savanoriauti. Būtent darbui be jokio atlygio Artūrą ir priėmė tuometis Viešvilės vaikų globos namų direktorius A. Liaudaitis. Po trijų mėnesių jis tapo nuolatiniu darbuotoju, tačiau, kaip tikina, nuo pat pradžių jutęs kai kurių kolegų nepasitenkinimą. „Kalbos pradėjo sklisti nuo pat pirmos mano savanoriavimo dienos: gal čia direktoriaus šnipas, gal čia direktoriaus užpakalis“, - sako Artūras.

Vėliau Artūras buvo perkeltas dirbti į šeimyną, kurios du vaikai paprašė jo tapti Sutvirtinimo sakramento tėvu. Esą kaip tik apie tuos vaikus dabar ir eina kalba, nes per vaikų gimtadienius, šventes jis stengėsi vaikus pasveikinti, vaišinti skanesne vakariene. Pasak vyro, kilus pedofilijos skandalui jis sulaukęs nuolatinių Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojos Jūratės Bastienės kabinėjimosi - viskas esą buvę blogai. „Tiesiog per daug visko žinau, ko nereikia žinoti, todėl norima mane sudirbti, kaip tik galima. Įstaigoje vaikai yra mušami, skriaudžiami“, - teigia Artūras. Jis neneigia bandęs tapti kelių vaikų globėju, įkurti savo šeimyną, tačiau Jurbarko vaiko teisių apsaugos skyrius tam nepritarė, nors jis tvirtina turėjęs visas sąlygas tam. Artūras tikina, kad įstaigoje bandyta vaikus priversti rašyti raštus pagal sukurtą tekstą, ką Artūras su jais daręs. Tačiau esą vaikai atsisakė tai daryti. Kol kas prokurorai su Artūru nesusisiekė, jo neapklausė.

Kitos problemos ir praeities pamokos

Asmeniniai pasakojimai atskleidžia realijas ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikai, augantys globos namuose. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Švėkšnos vaikų globos namuose dirbęs vaikų psichiatras Linas Slušnys pasidalino savo patirtimi apie tai, ką jam pasakodavo vaikai. Anot jo, vaikai pasakodavo apie seksualinį išnaudojimą ir patyčias tarpusavyje. L. Slušnys teigė, kad jam buvo sunku būti tokios situacijos dalininku, nes vaikai prašė niekam nepasakoti, nes jiems reikės ten gyventi toliau. L. Slušnys viešai apie tokią padėtį globos namuose nekalbėjo nenorėdamas dar labiau pakenkti pasitikėjimą parodžiusiems globos namų auklėtiniams. Jis taip pat teigė, kad centrui buvo siūloma pagalba, tačiau noro keistis nebuvo.

Vaikų globos tradicijos Lietuvoje ir reformų kryptys

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaikų globa turi gilias šaknis ir nuolat evoliucionuoja. Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933-2011 m.) rašė, kad Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos.

Pokario laikotarpis ir dabartinė situacija

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. V. Karvelis rašo: „1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.“

Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas. Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės; valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai; socialinės globos namai vaikams su negalia. VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); taip pat laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.

Deinstitucionalizacija ir perėjimas prie šeimyninio modelio

Deinstitucionalizacija - tai esminis pokytis vaikų globos sistemoje, siekiant sukurti vaikams šeimai artimą aplinką. Iki 1991 metų Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai veikė kaip ikimokyklinio amžiaus vaikų globos įstaiga, kurioje gyveno iki 100 vaikų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įstaiga pradėjo reorganizaciją, palaipsniui mažinant vaikų ir darbuotojų skaičių. Svarbu pažymėti, kad vaikai nebuvo perkeliami į internatines mokyklas, bet jiems buvo sudarytos sąlygos toliau gyventi globos namuose ir lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.

2014 metais, vykdant įstaigų deinstitucionalizaciją, dvi globotinių šeimynos buvo perkeltos gyventi į butus. Ši iniciatyva buvo skirta sukurti aplinką, artimą šeimai, ir sudaryti sąlygas vaikams geriau integruotis į visuomenę, skatinant jų savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį. 2016 metais, perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai šeimines paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams.

Šeimyninis principas ir vaikų užimtumas Vilniaus Žolyno pavyzdžiu

Šiuo metu Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai. Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu. Laisvalaikiu vaikai lanko plaukimo, regbio, futbolo, dailiojo čiuožimo treniruotes, keramikos, gatvės šokių būrelius, vasarą ilsisi vaikų poilsio stovyklose, taip pat aktyviai dalyvauja bendruomenių organizuojamuose renginiuose.

Nuo 2022 m. įstaigai suteikta teisė teikti akredituotą palydėjimo paslaugą jaunuoliams, kurios tikslas - įgalinti jaunuolius patiems imtis aktyvaus vaidmens bei veiksmų, siekiant sėkmingo perėjimo į savarankišką gyvenimą. Siekdama išsikeltų tikslų ir įvertinti teikiamų paslaugų kokybę, įstaiga 2020 m. įsidiegė EQUASS Assurance kokybės standartą. EQUASS kokybės sistema atvėrė naujas galimybes kokybės vadybos sistemą paversti pridėtinę vertę kuriančiu įrankiu, padedančiu siekti įstaigos išsikelto tikslo: tobulinti teikiamas šeimines socialinės globos paslaugas ir siekti sėkmingos globotinių integracijos visuomenėje.

Globos patirtis: Eglės Čerkauskienės ir Arnoldo istorija

Eglė Čerkauskienė, psichologė, pasidalino savo patirtimi apie globojamą aklą ir cerebriniu paralyžiumi sergantį jaunuolį Arnoldą. Ji pasakojo, kad Arnoldas gyveno Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, kai jie susipažino. Eglė tapo Arnoldo globėja, o vėliau ir rūpintoja. „Arnoldui žiemą suėjo 18 metų, tad dabar jau nebesu jo globėja. Teismui priėmus sprendimą tapau jo rūpintoja. Rūpintoju galima tapti keliais atvejais: jei asmuo neveiksnus, jei asmuo yra riboto veiksnumo ir jei asmuo turi sunkią negalią. Arnoldas yra visiškai aklas ir kenčia nuo cerebrinio paralyžiaus“, - pasakoja Eglė. Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu suteikti vaikams, likusiems be tėvų globos, šeimai artimą aplinką ir galimybę integruotis į visuomenę.

Eglė pasakojo, kad Arnoldas puikiai rašo, domisi muzika, turi susikūręs savo radijo stotį, lanko didžėjų kursus. Jis visą gyvenimą svajojo būti didžėjumi, o kai apsigyveno pas ją, atsirado ši galimybė, kai ji pamatė skelbimą apie didžėjų kursus. Eglė taip pat padėjo Arnoldui susisiekti su jo šeima, įskaitant brolį dvynį Martyną, kuris irgi gimė aklas. Ji supažindino Arnoldą su jo mama ir kitais giminaičiais. Ši istorija parodo, kad globėjai gali padėti vaikams, likusiems be tėvų globos, atrasti savo talentus, susisiekti su savo šeima ir integruotis į visuomenę.

Savanorių indėlis: Projektas "Ne Imti, Bet Duoti"

Savanorių indėlis į vaikų globos namų gyvenimą yra neįkainojamas. Projektas "Ne imti, bet duoti", susikūręs 2005 m., suburia savanorius, kurie lankosi vaikų globos namuose ir padeda vaikams ruošti namų darbus, mokyti įvairių dalykų ir tiesiog būti draugais. Simona Burbulytė, projekto vadovė, teigia, kad savanoriai yra ne tik mokytojai, korepetitoriai, bet ir vaikų draugai. Kartu jie leidžia laisvalaikį: vyksta į miestą, čiuožinėja ant ledo ar žiūri kokį filmą.

Projektas sudarytas iš dviejų dalių: viena pusė - mokslas, o kita - buvimas vaikų vyresniais draugais. Abi pusės turi savo žavesio. Labai smagu, kai vaikas pasigiria, kad šiandien gavo devintuką ar dešimtuką. Gera, kai vaikas su tavo pagalba pagerina pažymius. O kita pusė irgi suteikia daug džiaugsmo: labai gera bendraujant su vaikais prisiminti savo vaikystę, paauglystę ir tuo pačiu, užmegzti tvirtus ryšius.

SOS Vaikų Kaimai ir Vilniaus iniciatyvos

SOS vaikų kaimai yra viena iš alternatyvių globos formų, kurioje vaikai auga šeimyninėje aplinkoje. Vilniaus SOS vaikų kaime veikiančiuose laikinosios globos nameliuose auga vaikai, kurių tėvai dėl įvairių priežasčių laikinai negali jais pasirūpinti. Čia vaikai gyvena iki metų, kol situacija šeimoje išsisprendžia ir jie gali sugrįžti atgal į savo šeimą. Jei tėvai nesugeba atsitiesti, ieškoma kitų alternatyvų. SOS vaikų kaimų darbuotojai dirba su tėvais ir nedingsta iš vaikų gyvenimo. Jie skatina tėvus bendrauti su vaikais, teikia jiems pagalbą ir stebi, kaip plėtojamas ryšys su jų atžalomis. Vilniaus savivaldybė nusprendė iki 2020-ųjų atsisakyti globos įstaigų. Vaikai, gyvenantys savivaldybei priklausančiuose namuose, buvo pertvarkyti pagal naująjį modelį.

Žirmūnų g. esantys mergaičių globos namai, taip pat Vilniaus VGN "Gilė", įsikūrę Lakštingalų g. Šie globos namai yra svarbūs socialinės pagalbos centrai, teikiantys pastogę ir priežiūrą vaikams, likusiems be tėvų globos. Valakampiai, esantys netoli Žirmūnų, taip pat turi socialinių paslaugų įstaigas, įskaitant Valakampių socialinių paslaugų namus, Specialiuosius socialinės globos namus „Tremtinių namai“ ir vaikų globos namus „Gilė“. Šios įstaigos teikia svarbias paslaugas pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vaikų globos namai Lietuvoje (2011 m. duomenys)

Šiame skyriuje pateikiamas vaikų globos namų sąrašas ir tipai, veikę Lietuvoje 2011 metais, iliustruojant platų ir įvairų globos institucijų tinklą iki didelių reformų.

Lietuvoje veikia įvairūs vaikų globos namai, įskaitant:

• Akmenės r. Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos centras (VGSPC)
• Grūžių VGN, Grūžių k.
• Jonavos r. VGN, Mokyklos g.
• Josvainių socialinės paramos ir ugdymo centras (SPUC), Skroblų g.
• Kauno r. savivaldybės Pagynės VGN, Liepų g.
• Kauno savivaldybės VGN, Birutės g.
• Kėdainių VGN „Saulutė“, Vydūno g.
• Kelmės r.
• Kretingos socialinių paslaugų centras (SPC), Klaipėdos g.
• Kupiškio r. šv. Kazimiero VGN, Bokšto g.
• Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namai, Laisvės pr.
• Naujojo Daugėliškio VGN
• N. Pajūrio VGN, Ateities g.
• Pakruojo r., nestacionarių SPC-o Samariečių VGN „Naminukas“, P. Mašioto g.
• Panevėžio laikinieji VGN, J. Janonio g.
• Panevėžio r. Radviliškio r. VGN „Nykštukas“, Vasario 16-osios g.
• Raseinių VGN, Kalnų g.
• Skuodo r. savivaldybės Barstyčių VGN, Salantų g.
• Šalčininkų r. Švenčionių r. SPC, Naujoji g.
• Tauragės VGN „Šaltinėlis“, D. Poškos g.
• Utenos SPUC, Vaižganto g.
• Vilkaviškio r. Kybartų VGN, Č. Darvino g.
• Visagino paramos vaikui centras, Statybininkų g.

Taip pat yra ir viešųjų įstaigų (VšĮ), tokių kaip:

• Elektrėnų VGN, Draugystės g.
• Žagarės SPC, Parko g.
• Alytaus valstybiniai VGN, A. Juozapaičio g.
• Antazavės VGN, Antazavės k.
• Aulelių VGN, Aulelių k.
• Jiezno VGN, Sodo g.
• Kauno VGN „Atžalynas“, Partizanų g.
• Klaipėdos VGN „Smiltelė“, Smiltelės g.
• Klaipėdos VGN „Rytas“, Taikos pr.
• Kuršėnų VGN, Pramonės g.
• Molėtų VGN, Jaunimo g.
• Pagėgių VGN, Vilniaus g.
• Plungės VGN, V. Mačernio g.
• Saugų VGN, Mažosios Lietuvos g.
• Šiaulių VGN, Vilniaus g.
• Švenčionėlių VGN, Vilniaus g.
• Telšių VGN, Džiugo g.
• Trakų r. Lentvario VGN, Klevų al.
• Ukmergės VGN, Vilniaus g.
• Valkininkų VGN „Spengla“, Valkininkų gelež.
• Vilniaus 1-ieji VGN, Žolyno g.
• Vilniaus 2-ieji VGN, Minties g.
• Vilniaus 3-ieji VGN, V. Grybo g.
• Vilniaus VGN „Gilė“, Lakštingalų g.
• Gargždų ugdymo centras „Naminukas“, Kranto g.
• Gruzdžių lopšelis darželis (LD) „Puriena“, Gardino g.
• Kauno Vaikų gerovės centras „Pastogė“, P. Plechavičiaus g.
• BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Turgaus g. 22/Tomo g.
• Lapių pagrindinė mokykla, Lapių k.
• Palangos LD „Ąžuoliukas“, Plytų g.
• Raseinių LD „Liepaitė“, Vilniaus g.
• Šilutės LD „Ąžuoliukas“, Kęstučio g.
• Trakų LD „Obelėlė“, Trakų g.
• Varėnos LD „Pasaka“, Dzūkų g.
• VšĮ Marijampolės soc. Pagalbos centro Kartų namų laikinosios vaikų globos padalinys, Bažnyčios g.
• Žagarės LD „Vyšniukas“, Kęstučio g.
• Marijampolės VGN „Putinas“, J. Bendoriaus g.
• Obelių VGN, Mokyklos g.
• Pabradės VGN, Mokyklos g.
• Šiaulių VGN „Šaltinis“, Vytauto g.
• Viešvilės VGN, Klaipėdos g.
• Vilniaus Vaiko ir motinos globos namai „Užuovėja“, Palydovo g.
• Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo filialas, Vaivos g.
• Kauno VGN „Namų židinys“, k. Grybausko g.
• Labdaros paramos fondas „Nemuno krašto vaikai“, Vilkijos laikinieji VGN, Bažnyčios g.
• VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“, Koncerto k.
• Nevyriausybiniai VGN „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, Ozo g.
• Pamūšio parapiniai VGN, Pamūšio k.
• Programa „Šv. Jono vaikai“, Antakalnio g.
• Visų Šventųjų parapijos VLGN, Visų Šventųjų g.
• VšĮ „Lietuvos katalikų moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, Aušros Vartų g.
• VGN-ai, M. Balinskio g.
• Mergaičių prieglauda, Žirmūnų g.
• VšĮ „Vaiko tėviškės namai“, Slatkevičiaus g.
• VšĮ „Vaiko užuovėja“, Medeikių k.
• VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai, Ežero g. 18, Alvito k.
• VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai, Avikilų k.
• VšĮ Mosėdžio parapijos VGN, Akmenų g.
• VšĮ Paparčių Šv. Juozapo VGN, Domininkonų g.
• VšĮ Šakių VGN, V. Kudirkos g.
• VšĮ VLGN „Atsigręžk į vaikus“, Lenkų g.
• VšĮ Čižiūnų laikinosios globos centras („Atsigręžk į vaikus“ filialas), Čižiūnų k.
• LVGN „Šaltinėlis“, P. Kriaučiūno g. 11 a.
• VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, Švenčionėlių g.
• Pabradės SGN, Klevų g.
• Ventos SGN, Paeglesių k.
• Vilijampolės SGN, Apuolės g.
• Vilniaus miesto vaikų pensionatas, Lakštingalų g.

tags: #viesviles #vaiku #namai

• Išsamus gidas apie siuvinėjimo kryželiu rinkinius ir schemas
• Senelių vaidmuo vaiko auklėjime: iššūkiai ir džiaugsmai
• Kaip magnetukai padeda ugdyti vaikus
• Daugiau informacijos apie vandenines pūsleles kūdikiams.
• Vežimėliai kūdikiams: išsamus vadovas