Buvusių Viešvilės vaikų globos namų pastato likimas ir ateities vizijos
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir monografijos „Viešvilė“ sudarytojas, visuomenininkas Algirdas Sinkevičius „Mūsų laikui“ ne tik papasakojo apie kultūros paveldui priklausančių pastatų architektūrą, priminė istorinius akcentus, bet ir kartu pasivaikščiojo buvusių vaikų globos namų koridoriais.
Viešvilės miestelis 2015 m. Aplinkos ministerijos buvo pripažintas „Geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos regiono kraštovaizdžio bruožus“, buvo apdovanotas.
„Čia gyvenantys žmonės esame tikrai neabejingi savo kraštui ir jo klestėjimui. Mes labai džiaugėmės kai rajono savivaldybė perėmė ir pardavė vietos verslininkams buvusios Viešvilės profesinės mokyklos kai kuriuos pastatus. Čia įsikūrė Grožio paslaugų centras ir medienos perdirbimo įmonė ,,Viešvė“, kuriose dabar dirba apie trisdešimt žmonių. O likę Turto bankui priklausantys pastatai yra apleisti, griūvantys ir keliantys nerimą visiems gyventojams ir seniūnijos darbuotojams“, - pasakoja A. Sinkevičius.
Monografijos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius sako, kad prieš net šimtmetį žmonės buvę supratingesni nei dabar. Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos.
„Užsidarius vaikų globos namams dalis darbuotojų neteko darbo. Dėl to bendruomenei ypatingai jautrus klausimas, ką darysime šituose pastatuose. Kad perduodama Turto bankui, tai mūsų neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus“, - atvirauja V. Kucinas.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos.
Istorinis kontekstas
Trumpam nusikelkime 100 m atgal į praeitį. Atskyrus nuo dvaro pramonės įmones, Viešvilės dvaras prastose mūsų žemėse neišgyveno ir 1900 m. buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų - išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių.
Jau 1902 m. Viešvilės pirmosios instancijos teismo rūmai - masyvus trijų aukštų raudonplytis mūras, savo neogotikiniu stiliumi kiek primenantis viduramžių pilį. Jo išvaizda daro įspūdį ir šiandien, nors atstatant ir vėliau - po rekonstrukcijos - daug buvusių vaizdingų architektūrinių detalių jau nebeliko. Fasaduose - neogotikiniai motyvai, angos išryškintos balto tinko ir raudonų plytų kontrastu. Čia buvo valsčiaus administracija, teismas, notaras, metrikacijos skyrius.
„Teismo rūmai čia išaugo neatsitiktinai. XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos. Viešvilės teismo apygarda apėmė visą rytinę Pagėgių krašto dalį. Nuo 1902 m. Viešvilėje bylinėdavosi Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Vilkyškių valsčių kaimų, o iki 1919 m. - ir Šilėnų, Liubėnų, Trapėnų ir kitų apylinkių kairiosios Nemuno pusės kaimų gyventojai. Teismo rūmuose buvo ir laikino sulaikymo kameros“, - pasakoja A. Sinkevičius.
Pasak pašnekovo, šiandien apie tai nepagalvojama. Pirmiausia ardoma, griaunama, o paskui jau galvojama, ką toje vietoje statyti.
Vaikų globos namų istorija
Vaikų globos namai Viešvilės teismo pastate įkurti 1951 m. Karo metais pastatas buvo apgriautas, jam reikėjo remonto.
„Pirmuoju Viešvilės vaikų namų direktoriumi paskirtas dailininkas, skulptorius, žinomo skulptoriaus Vinco Grybo mokinys, Juozas Kriaučiūnas“, - pasakoja A. Sinkevičius. Jo užrašytuose J. Kriaučiūno prisiminimuose pasakojama, kad pirmasis direktorius prieš tai dirbo Jurbarko gimnazijoje mokytoju, ir švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas eiti naujas pareigas. Buvęs teismo rūmų pastatas J. Kriaučiūną pasitikęs išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovintis tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžios. Pats rūpinosi pastato remontu, reikiamomis medžiagomis, komplektavo darbuotojų kolektyvą. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką gyveno keliuose pastatuose.
1956 m.
1970 metais vaikų namai išplėsti - pradėta naujo korpuso su sporto sale ir valgykla statyba. 1985 m. čia jau stovėjo pirtis, skalbykla, sandėliai.
O prasidėjus nepriklausomybei vaikų globos namus ėmėsi globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Tada atgijo patalpos, rėmėjai skyrė lėšų remontui, inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos čia nuolat buvo gerinamos. Daug dėmesio buvo skiriama teritorijos tvarkymui, jos puošimui.
„Mes imdavome pirmąsias vietas. Iš visos Lietuvos vežė vaikus į Viešvilę, nes čia buvo prestižiniai globos namai. Pastatą dėl raudonų plytų juokais vadindavo „kremliumi“. Gaila, kad tokia architektūra nesaugoma, stovi be naudos. Tuoj atsiras, kas išgrobstys viską“, - apgailestauja Viešvilės seniūnas.
Nepaisant „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose mažėjo, keitėsi globos formos, valstybės politika. 2004 m. čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais liko 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 m. sausio mėn. įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys ir pirmieji 6 ugdytiniai iškelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos iškeltos į gyvenamuosius namus Viešvilės miestelyje. 2018 m. iškeldinus paskutinę šeimyną, netrukus patalpas atlaisvino ir administracija.
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai - kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau gyveno Plungėje, bet sugrįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo. Kaip ir visur. Privalėjom mokytis, specialybę liepdavo įsigyti“, - prisiminimais dalinasi Vilma.
Viešvilės miesteliui skaudžiai atsiliepia kelios dešimtys sunaikintų darbo vietų.
„Kad beatodairiškai naikinamos darbo vietos, pajutome ir anksčiau, panaikinus Jurbarko sakinimo ruožą, Viešvilės žemės ūkio mokyklą, Viešvilės žemės ūkio bendrovę. Dėl to miestelyje neliko nei kur pavalgyti, nei priimti atvykusius nakvynei. Sumažėjus gyventojų, užsidarė ir veikusios valgyklos. Buvusios pasienio policijos, žemės ūkio mokyklos pastatus norėjo įsigyti keletas pretendentų, tačiau operatyviai nesuformavus žemės sklypų, ar dėl kitų biurokratinių barjerų, tai nebuvo leista. Per tą laiką jie suniokoti“, - atvirauja A. Sinkevičius.
Architektūrinė vertė ir dabartinė situacija
Viešvilės teismo rūmai - kultūros paveldo objektas, esantis Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, reprezentuoja istorizmo stiliaus architektūrą. Neogotikos bruožų turintis pastatas, stipriai nukentėjęs II-ojo pasaulinio karo metu, buvo atstatytas, deja, neatkuriant nemažos dalies architektūrinių detalių, tačiau savo tūriu, architektūrine išraiška miestelyje užima dominuojančią vietą.
Valstybei priklausančio daugiau kaip 4 tūkstančių kv m. ploto pastato su priestatu valdytojas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - šių metų pradžioje perdavė jį VĮ Turto bankui.
Baldai, daiktai iškeliavo paskui „Skalvijos“ vaikų globos namų auklėtinius, kurie dabar gyvena kituose namuose, tačiau tai, kas liko, labai tiktų panašaus pobūdžio socialinei įstaigai, kad ši galėtų naudotis tuo, kas įrengta ir sukaupta. Kabinetai, valgykla, kambariai su virtuvėlėmis, dušai, tualetai tebėra geros būklės, tačiau neįveiklinus pastato, be priežiūros ir šildymo, pamažu viskas nyks. Virtuvės įranga perduota kitoms globos įstaigoms, tačiau valgyklos patalpos šiandien tebėra geros būklės. Yra išlikusi ir kambario dydžio stacionari šaldymo kamera.
Labiausiai baiminamasi, kad pastatas bus išgrobstytas ilgapirščių, sunyks ir liks stūksoti kaip vaiduoklis, kas jau nutiko su keliais panašiais pastatais.
„Pastatas kol kas nesunkiai pritaikomas veiklai. Tačiau, jei dar delsime, nežinia, kas gali nutikti. Gali atsitikti kokia avarija žiemą, sprogti vamzdynai, įsisukti vandalai. Kuo ilgiau pastatas stovės tuščias, tuo sunkiau bus vėl jį pradėti naudoti“, - įsitikinęs miestelio šeimininkas.
Ateities vizijos ir bendruomenės lūkesčiai
Jurbarko rajono tarybos narius dar sausio mėnesį pasiekė susirūpinusių viešviliečių kreipimasis dėl buvusių ,,Skalvijos“ globos namų Viešvilėje tolimesnio panaudojimo. Šis prašymas aptartas šią savaitę vykusiuose tarybos komitetų posėdžiuose.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus.
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.
Veiklos pradžioje numatoma priimti apie 20 senyvo amžiaus asmenų - vėliau veiklą planuojama plėsti priimant iki 40 paslaugų gavėjų. Pamažu įkurtų nuo 15 iki 20 ir daugiau darbo vietų. Paslaugos senyvo amžiaus asmenims būtų teikiamos ne tik gyvenantiems Jurbarko r. apylinkėse, bet ir paslaugų gavėjams iš visos Lietuvos. Įstaiga rengtų tikslinius mokymus socialinį darbą dirbantiems specialistams, edukacines programas. Planuoja, kad nuo pastatų perdavimo iki senyvo amžiaus asmenų globos veiklos pradžios prireiktų 7-8 mėnesių paruošiamiesiems darbams, o tikslinių mokymų, socialinių paslaugų namuose bei turizmo edukacijos veiklas galėtų pradėti iš karto. Paklausti, kiek kainuotų vieno senelio išlaikymas, tikino, kad neviršytų šalies vidurkio. Pasak investuotojų, senjorų globos poreikis kasmet auga. Jų pateiktais duomenimis, šių metų vasarį eilėje apsigyventi savivaldybių socialinės globos namuose laukė 673 asmenys.
„Kad perduodama Turto bankui, tai mūsų neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus. Taip atsirastų darbo vietų“, - sako V. Kucinas.
„Jei senelių namuose gyventų keliasdešimt senelių, tai ir darbuotojų jiems aptarnauti reikėtų nemažai. Čia darbą galėtų gauti ir iš nykstančių vaikų globos namų išėję specialistai. Viešvilė atsigautų“, - svajoja V. Kucinas.
Tarybos nariai įvykių neskubina - į artimiausio posėdžio darbotvarkę verslininkų prašymo neįtraukė. Jurbarko meras S. Mockevičius taip pat susilaiko nuo detalesnių vertinimų, informuodamas, kad šiuo metu visuose savivaldybės tarybos komitetuose dalinamasi informacija apie numatomą Viešvilėje esančiuose pastatuose vykdyti veiklą. „Po to su savivaldybės tarybos nariais bei bendruomene bus tariamasi, kokį sprendimą priimti.“
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
Pastatas, dėl kurio likimo viešviliečiai taip jaudinasi, turi istorinę vertę. Prieš kurį laiką pasirodžiusi informacija, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už neteisėtų migrantų apgyvendinimą, pastaruosius ketina įkurdinti viename gražiausių Viešvilės pastatų, nenudžiugino miestelio gyventojų.
Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įrašytas pastatas kelerius metus stovėjo tuščias, nešildomas, todėl viešviliečiai baiminosi, kad jis gali visai sunykti. Kai prieš kelerius metus išsikraustė paskutiniai globotiniai, pastatas buvo parduodamas. Turto bankui pavyko jį parduoti per ketvirtą aukcioną už 141.063 EUR.
Viešvilės bendruomenė nusivylusi. Didžiulis miestelio pastatas, kuriame buvo įsikūrę vaikų globos namai, vėl parduodamas. Jo savininkai atsisako planų čia kurti bendruomenei pažadėtus senelių namus. Skelbimuose nurodoma, kad už 2,6 ha žemės sklypą ir 1902 metų statybos, 4211 kv. m istorinį pastatą Klaipėdos g., prašoma 400 tūkst. Eur. Šį objektą dabartiniai savininkai aukciono būdu iš VĮ Turto banko 2021 m. įsigijo už 141 tūkst. Eur.
Interneto skelbimų portaluose jau kuris laikas parduodamas (siūloma ir nuoma) Viešvilės istorinis pastatas, kuriame dabartiniai šeimininkai planavo įrengti senelių namus. Skelbime rašoma, kad išskirtinėje vietoje parduodamos istorinės bei erdvios patalpos, kurios yra įsikūrusios dešiniajame Nemuno krante, Viešvilėje. „Dabar šiose patalpose pasitelkus fantaziją galima įrengti viešbutį su restoranu, senelių namus, kavines, sportui skirtas patalpas. Patraukli vieta, šalia Nemunas, abipus Viešvilės upelis, Karšuvos giria“, - rašoma skelbime.
„Kadangi pastatas perduodamas Turto bankui, mūsų tai neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus“, - teigia seniūnas.
Pasak seniūno, nerealu tikėtis, kad į Viešvilę galėtų ateiti ir šiame pastate veiklą vykdyti gamyba, pramonė. Seniūnas nepasitiki sprendimu pastatą perduoti Turto bankui. „Turime pavyzdžių, kai šiai įstaigai perduoti pastatai metų metus stovi be šeimininko ir griūna. Turto bankas neskuba ieškoti nuomotojų, pirkėjų ar investuotojų. Bet turime ir kitokių pavyzdžių, kai pastatus perima savivaldybė ir po to juos perleidžia verslui. Taip buvusioje sporto salėje sėkmingai veikia grožio salonas, o buvusios žemės ūkio mokyklos korpuse - medienos perdirbimo įmonė“, - svarsto V. Kucinas.
Seniūnas mano, kad pastatą savo žinion turėtų perimti Jurbarko r. savivaldybė ir perduoti jį naudotis VšĮ Gerovės paslaugų centras, kurio vadovės turi rimtų planų Viešvilėje įkurti senelių namus.
„Įstaigos vadovės dažnai pas mus atvažiuoja, susitiko su bendruomene. Jos labai rimtai nusiteikusios, bet sunkiai randa pritarimą savivaldybėje. Ir aš pats ten girdžiu kitokių nuomonių, abejojama to verslo sėkme. Na, jei nepasiseks, savivaldybė pati galės perduoti pastatus VĮ Turto bankas“, - mano V. Kucinas.
VšĮ Gerovės paslaugų centras vadovė Audronė Svetlovienė su kolege Jurgita Niauriene Viešvilėje ir Jurbarke - dažnos viešnios. Moterys dega idėja Viešvilėje įkurti senelių globos namus, o vėliau dideliame pastate teikti ir daugiau paslaugų - apgyvendinimo, maitinimo.
„Apie pastatą Viešvilėje žinojau savo darbo reikalais lankydamasi Jurbarko rajone. Visada žavėjo tas pastatas. Kilus idėjai rūpintis senyvais žmonėmis ir ieškant tinkamų patalpų, prisiminiau, kad čia buvę vaikų globos namai uždaryti, todėl kreipėmės į Jurbarko r. savivaldybę“, - sako kaunietė, vienoje telekomunikacijų bendrovėje dirbanti A. Svetlovienė.
Kaunietes sužavėjo gražiai sutvarkytas miestelis, gamta, puikūs keliai, išlaikytas pastatas. „Mūsų vizija - įkurti socialinių paslaugų įstaigą, kur būtų rūpinamasi senyvo amžiaus, neįgaliais asmenimis. Norime įsteigti namus, kur nereikalingi, apleisti žmonės taptų reikalingais. Pradžioje planuotume apgyvendinti 20 senelių. Po to norėtume plėstis. Galvojame ir apie apgyvendinimo, maitinimo paslaugas“, - sako A. Svetlovienė. Ji tikina, kad tam reikia Jurbarko r. savivaldybės pritarimo.
Pasak A. Svetlovienės, lėšų senelių namams įkurti būtų ieškoma vykdant projektus. „Mano kolegė socialinėje srityje turi daug patirties ir ryšių, bendraujame su įvairiomis organizacijomis. A. Svetlovienė.
Gerovės paslaugų centro vadovė tikina, kad teko ne kartą bendrauti su Jurbarko r. savivaldybės vadovais. „Valdžios pareiga pasirūpinti senyvais piliečiais. Kiek žinome, rajone dabar poreikiai nepatenkinti, senelių namuose - eilės. Mes siūlome paslaugas, todėl valdžia turėtų daryti tinkamus sprendimus. Nenorime niekam perbėgti skersai kelio, tačiau neturime žinių, kad tame pastate kas nors ką nors planuoja daryti“, - sako A. Svetlovienė.
Vilčių nepraranda ir Viešvilės seniūnas V. Kucinas. Jis mano, kad VšĮ Gerovės paslaugų centro planas Viešvilėje - geriausia išeitis išsaugant istorinį pastatą, kuriant naujas darbo vietas, pritraukiant į Viešvilę turistų, siūlant jiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.
Pasigirstantiems svarstymams, kad Jurbarko rajone gali atsirasti tokių paslaugų perteklius - panašias paslaugas Smalininkuose planuoja teikti Jurbarko evangelikų liuteronų bendruomenė, V. Kucinas nelinkęs pritarti. „Nemanau, kad bus konkurencija. Blogiausias scenarijus, pasak Viešvilės seniūno, būtų, jei pastatas dar keletą metų liktų tuščias. „Tada dar reikės ieškoti pinigų jam nugriauti“, - mano V. Kucinas.
Jis pastatą nuolat apžiūri ir džiaugiasi, kad į jį dar neįsisuko vandalai. „Pastatu rūpinasi buvę jo šeimininkai. Mes tik iš išorės apžiūrim. Džiaugiamės, kad langų neišdaužo.“
„Galima sakyti, kad mes pastatu rūpinamės altruistiškai. Iš Viešvilės išsikrausčiusi vaikų globos namų administracija, kol remontuojamos jai suteiktos patalpos Lauko g., glaudžiasi savivaldybėje, tačiau į Viešvilę dažnokai užsuka. Pasak N. Jarilino, pastatas žiemoti parengtas, vanduo iš radiatorių išleistas. „Žinoma, neturime galimybės jį šildyti, bet šiaip jo priežiūra mums beveik nekainuoja“, - sako Skalvijos namų direktorius. Jis įsitikinęs, kad vandalus atbaido nuolatinis jų ir seniūnijos darbuotojų dėmesys pastatui. „Svarbiausia, kad pastate tebeveikia mūsų vaizdo stebėjimo sistema. Ji ir atbaido vagis bei vandalus. Per 11 mėn. vos vieną kartą teko gelbėti iš teritorijos išvežtas sūpynes. Jas sugrąžino“, - prisimena N. Jarilinas.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Bastys konkrečiau pasakyti, kokia ateitis laukia pastato Viešvilėje, nesiryžo, nors atsakydamas į tarybos nario paklausimą dėl padėties Viešvilėje, informavo, kad savivaldybė kreipėsi į VĮ Turto bankas dėl buvusių vaikų namų pastatų tolimesnio panaudojimo galimybių ir, gavus atsakymą, Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdžiui bus teikimas svarstyti sprendimo projektas dėl prašymo VĮ Turto bankas perduoti pastatus Jurbarko r.
Dabar R. Bastys tikina, kad sprendimai dėl pastatų Viešvilje neįeina į jo kompetencijos ir prižiūrimo savivaldybės ūkio ribas. „Ne visai mano ūkis tai. Bet žinau, kad prieš tris savaites buvo linkstama prie nuomonės perduoti pastatą VĮ Turto bankas. Jo atstovai buvo atvykę į Jurbarką. Jie pasirengę perimti pastatą, netgi įrengti vaizdo stebėjimo sistemas ir minimaliai šildyti žiemą bei ieškoti pirkėjų arba nuomotojų“, - sako R. Bastys.
Kad buvęs vaikų namų pastatas Viešvilėje jau pakeliui arba net perduotas VĮ Turto bankui, patvirtino ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. „Vyriausybės nutarimas perduoti pastatą VĮ Turto bankui yra. Tai gali būti padaryta bet kuriuo momentu. Turto bankas rengėsi skelbti konkursą dėl pastato apsaugos ir pardavinės jį aukcione“, - sako S. Mockevičius.
Meras tikina, kad VĮ Turto bankui išsiųstas paklausimas dėl teorinės galimybės savivaldybei perimti pastatą savo nuosavybėn, tačiau tokio sprendimo priimti nesirengiama. „Svarstėme visus variantus, išklausėme VšĮ Gerovės paslaugų centras vadovių pasiūlymų, bet nesame tokie turtingi, kad pasiimtume pastatą sau ir jį kažkam perduotume. Jos pačios gali tiesiogiai bendrauti su Turto banku, nuomotis pastatą ar pirkti iš ten“, - įsitikinęs S. Mockevičius. Pasak jo, savivaldybei tikrai nereikia 4 tūkst. kv. metrų ploto.
„Verslas gali teikti įvairias paslaugas. Socialines paslaugas teikiame ir mes, ir kitos NVO. Tačiau pritaikyti tą pastatą tokioms paslaugoms reikėtų didžiulių pinigų. Be to, socialinės globos paslaugos dabar teikiamos tik nedideliuose, 8-10 žmonių pritaikytose patalpose. Kad ir kokių svajonių bei pageidavimų turėtų viešviliečiai, jiems greičiausiai teks susitaikyti, kad miestelio centre esančio istorinio pastato savininku taps VĮ Turto bankas, ir tik sėkmė lems, kaip greit atsiras naujas šeimininkas ir kam pastatai bus panaudoti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
