Felixo Salteno „Bembis“: pagrindiniai veikėjai ir miško gyvenimo išbandymai

Felixas Saltenas (Feliksas Zaltenas, 1869-1945) - vengrų kilmės austrų rašytojas, kurio kūryba išgarsėjo visame pasaulyje. Labiausiai jį išgarsinęs kūrinys - „Bembis. Viena miško gyvenimo istorija“ (1923), tapęs vaikų literatūros klasika, kurią iki šių dienų su malonumu skaito ir vaikai, ir suaugusieji. 1940 m. „Bembio“ skaitytojai sulaukė tęsinio - „Bembio vaikai“, kuris pratęsia stirniuko nuotykius ir jo šeimos istoriją.

„Bembis Bembio vaikai“ knygos aprašymas atskleidžia paslaptingą miško gyventojų pasaulį, savitus žvėrelių charakterius, jų pastangas atsilaikyti prieš gamtos negandas ir žmogaus piktadarystes. Visame pasaulyje įvairiomis kalbomis apie stirniuką Bembį skaito ne tik vaikai, bet ir suaugusieji - seniai atitolę nuo laimingų vaikystės dienų. Drauge su Bembiu skaitytojai patenka į šviesų vaikystės pasaulį, kai pirmą sykį suvoki - čia tavo bičiuliai, čia tavo namai, kai pradedi suprasti, jog dienų būna ir saulėtų, ir liūdnų - visokių. Paminėjau, kad Bembiui 100 metų, kad jis nebuvo pamirštas. Knygoje vaizduojamas ir žmogus, kuriam autorius suteikė bendrą vardą „Jis“ - kartais tai eigulys, kartais - naikintojas brakonierius.

„Labiausiai stebina tai, kad iš naujo skaitydamas šią knygą supranti, jog ji tarsi parašyta šiandien.“ - teigia Danielis Arnetas iš „SonntagsZeitung“, pabrėždamas knygos aktualumą.

Bembio gimimas ir pirmieji žingsniai miške

Bembis gimsta pačioje miško tankmėje. „Mažylis šiek tiek svirdinėjo. Švelnus mamos glostymas ir lytėjimas ramino, jis šiek tiek tūptelėdavo ir vėl sustingdavo. Susivėlęs šviesiai rudas kailiukas buvo išmargintas mažomis baltomis dėmelėmis, o vis dar apsiblausęs snukutis atrodė taip, tarsi stirniukas būtų ką tik pabudęs iš gilaus miego.“ Aplinkui jį augo lazdynai, dygiosios slyvos, sedulos ir jauni šeivamedžiai, o aukšti klevai, bukai ir ąžuolai dengė tankynę it žalias stogas.

Stirniuko Bembio vaikystė šviesi ir graži. Prižiūrimas mylinčios mamos jis dūksta su draugais nuostabiame miške ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Jis pirmą kartą išeina į atvirą lauką, kur pamato labai daug vabalų, žiogų, drugelių. Jis beeidamas sutinka žiogą ir pakalbėjo su juo, Bembiui jis pasirodė malonus.

Bembis patyria naujų įspūdžių, pradeda po truputį suuosti. Netrukus jis galės suuosti, kad už kito krūmo kažkas slepiasi. Jis pamato daugiau gyvūnų, pirmą kartą pamato stirną (neįskaitant jo ir jo motinos), pradeda dažniau likti vienas (be mamos). Būtent šiuo laikotarpiu jis susipažysta su Faline ir Gobu.

Svarbiausi Bembio gyvenimo veikėjai

Nors mažas stirniukas Bembis yra centrinė viso pasakojimo figūra, veiksmą kuria ir visi miško gyventojai - stirnos, voverės, kiškiai, fazanai. Visi jie bendrauja, dažnai veikia ir mąsto žmogiškai, tačiau tai visai netrikdo, nes autorius „paliko“ jiems ir savų biologinių savybių, kurias apysakos skaitytojas gali pažinti.

Falinė ir Gobas - pirmieji draugai

Jaunystėje Bembis susipažino su Faline ir Gobu, kurie tapo jo artimais draugais. Su Faline Bembį susiejo ypatingas ryšys, ir vėliau Bembis įsimylėjo Falinę.

Kunigaikštis - išmintingas mokytojas

Vieną dieną Bembis pirmą kartą pamato kunigaikštį. Bešaukdamas mamos jis labai išsigąsta, net pakrutėti neįstengia. Kunigaikštis tarė: „Ko taip klykauji ar negali pabūt vienas. Nematai, kad mama dabar užsiėmusi.“ Bembis pabėgo. Kitą rytą atsikėlęs jis bėgo pas Falinę ir Gobą ir klausė: „Jūs nepatikėsit ką aš vakar pamačiau.“ Sako Bembis: „Mačiau tokį didelį stirną.“ Falinė susiprato apie ką Bembis šnekėjo ir klausė: „Tu sutikai KUNIGAIKTĮ?!“

Laimei, svarbiausias gyvenimo pamokas lemiamomis akimirkomis jam perduoda senolis stirninas, didysis miško valdovas. Istorija romantizuota, joje Bembis ir jo tėvas supoetinti, suteikiant jiems simbolinę reikšmę.

Motinos vaidmuo

Bembio motina yra nepaprastai svarbi jo ankstyvame gyvenime, mokydama jį saugumo ir išgyvenimo pagrindų. Jos patarimai ir meilė padeda Bembiui pažinti pasaulį ir pasiruošti pavojams. Vieną dieną Bembis netenka mamos ir turi išmokti gyventi savarankiškai. Jos paskutiniai žodžiai per susišaudymą: „Sūneli, būk kuo arčiau prie manęs. Eik paskui į mane tik būk arti. Jei matysi, kad aš jau klumpu bėk, nežiūrėk, bet bėk taip, kad tavęs nieks nepagaudytų“, - rodo jos didžiulę meilę ir pasiaukojimą.

Iššūkiai ir pavojai miške

Visame pasakojime labai daug tikro miško gyvenimo - kartais džiugaus ir smagaus, neretai žiauraus ir visai nelinksmo. Ateina žiema, lapai nukrito, retai šviečia saulė. Bembiui labai nepatiko šis laikotarpis: sunkiai surasti maisto, sunkiau bėgioti, šalčiau.

Žmogus - grėsmė miško gyventojams

Stirnų gyvenimą lydi daug pavojų, grėsmingiausias iš jų - medžiotojai. Apysakoje vaizduojamas ir žmogus. Autorius jo neindividualizavo, suteikė jam bendrą vardą „Jis“ - kai kada tai eigulys, kartais - naikintojas brakonierius. Bet visi jie - medžiotojai, ir medžioklė (baisi, žalojanti, žudanti) tarpais įsiveržia į miško gyventojų pasaulį. Bembio kaimynai žūsta, jų žūties scenos yra labai tikroviškos.

Susišaudymo drama

Vieną dieną visas miškas išgirsta šūvius, visi paukščiai išsigando ir perspėjo visus gyvūnus. Bembis drebėjo iš baimės, jis galvojo, kad tie šūviai yra griaustiniai. Bebėgdamas Bembis pamatė Gobą pašautą. Bembis sako: „Nagi kelk, kelk!!!“ Gobas sako: „Negaliu. Palik mane, bėk.“ Bembis pabėgo, suprasdamas žiaurią miško tikrovę.

Bembis - miško valdovas ir tėvas

Bembis išgyveno viską, tapo savo karališkosios stirnų giminės linijos tęsėju - apie tai pasakoja antroji knygos dalis „Bembio vaikai“. Bembis daug išmoko, išvengė mirtinų spąstų ir dabar jis jau suaugęs, grakštus ir didingas miško valdovas.

„Bembis jautėsi persmelktas pasididžiavimo, pakylėtas šventiškos rimties. Taip, gyvenimas yra sunkus ir kupinas pavojų. Gyvenimas gali suteikti viską, ko tik nori, jis išmoks visa tai ištverti.“ Ši patirtis suformavo jį į išmintingą lyderį. „Turime būti atsargūs. Budrumas nulemia mūsų likimą. Jei norime ilgai gyventi ir džiaugtis pasauliu, net ir linksmybės akimirkomis negalime užmiršti, kiek daug pavojų mūsų tyko. Turime nuolat saugotis. Ir tada viskas bus gražu.“ - tai svarbiausia pamoka, kurią Bembis perduoda naujai kartai.

Geno ir Guri - nauja karta

Bembis ir Falinė tik ką susilaukė jauniklių - dvynukų Geno ir Guri. Jie žavūs ir žaismingi, nuolat smalsiai tyrinėja gamtos pasaulį. Tačiau gyvenimas miške tiek gražus, tiek ir pavojingas - Bembio šeimos laukia ne tik nuotykiai, bet sudėtingi, skaudūs išbandymai. Ar pavyks Bembiui ir Falinei atlikti svarbiausią savo gyvenimo misiją - apsaugoti mažylius nuo tykančių grėsmių ir išmokyti gyventi savarankiškai?

„Bembio vaikai“ - tai Bembio gyvenimo tęsinys. Su didžiule meile ir švelniu humoru Feliksas Zaltenas lydi klaidžiais miško takeliais stirnų kunigaikščio vaikus. Pirmieji žingsniai, pirmieji susitikimai su nuotykiais. Vasarą keičia ruduo, žiemą - pavasaris ir suaugę vaikai palieka tėvų namus, tęsdami gyvybės ciklą miške.

Knygos iliustracijos ir Bembio atvaizdas

Dar keletas žodžių apie tai, kas nepriklauso nei nuo rašytojo, nei nuo Bembio - leidybinis stirniuko paveikslas, arba kaip jį pavaizdavo iliustratoriai. Pirmieji lietuviški knygos leidimai iliustruoti vykusiai, juose - tikras stirniukas Bembis, tikros stirnos. Ypač gerai viskas vaizduojama 1983 m. leidime (dailininkas Vytautas Bakšys). Tačiau iš visų pakraščių plūstelėję „nauji“ bembiai sujaukė visą įsivaizdavimą, nes vaikams (jie yra tikrieji skaitytojai) paišomas amerikinis (su ilga uodega) baltauodegio elnio jaunikliukas, o Bembio tėtė - ir vėl baltauodegio ar net tauriojo elnio raguotasis patinas. Kaip sakoma, neduok Dieve, tai jau ne klaida, tai kažkas blogiau. Gerai, kad to nežino Bembis.

„Bembio“ alegorija ir palikimas

Nacistinėje Vokietijoje Felixo Salteno „Bembis“ buvo uždraustas. Įžvelgta, kad tai politinė alegorija, kalbanti apie tai, kaip buvo elgiamasi su žydais Europoje. Tačiau knygos sėkmei tai įtakos neturėjo. Ji greitai tapo itin populiari JAV, pagal ją netgi sukurtas Walto Disney̕aus animacinis filmas.

„Nuo žmogaus nekaltas gyvūnas skiriasi vienu požiūriu - jam svetimos intrigos, sukčiavimai, sąmokslai ir pirmiausia melas“, - teigė Felix Salten. Ši mintis atspindi knygos gilų moralinį turinį ir jos amžiną žinutę apie gamtos nekaltybę prieš žmogaus žiaurumą ir sudėtingumą. „Labiausiai stebina tai, kad iš naujo skaitydamas šią knygą supranti, jog ji tarsi parašyta šiandien“, - tai patvirtina knygos išliekamąją vertę ir universalumą.

Pagrindiniai „Bembio“ knygų veikėjai ir jų vaidmenys

tags: #bembio #vaikai #pagrindiniai #veikejai

• lavinamosios knygutės gamybos instrukcija
• Kodėl bendravimas su arkliais naudingas vaikams?
• ekologiškos sauskelnės jūsų mažyliui
• Vaikų su elgesio sutrikimais ugdymas
• Klinikos paslaugos ir veikla