Vienmetės Darželio Gėlės: Nuo Sėjos Iki Žydėjimo

Vienmetės gėlės ir ateityje užims svarbią vietą gėlių pasaulyje, todėl reikia plėsti jų rūšinę ir veislinę sudėtį, gerai žinoti auginimo technologijas bei pritaikymo galimybes. Vienmečių gėlių vegetacija nevienoda. Nors 1962 m. nutarta, kad iki 1965 m. daugiamečių gėlių gėlynai Lietuvos miestuose turi užimti ne mažiau kaip 60 proc. bendrojo jų ploto, tačiau, pateiktais duomenimis, taip nėra. Tai rodo, kad vienmetės gėlės išlieka populiariu pasirinkimu daugelio sodininkų darželiuose ir miesto erdvėse, suteikdamos ryškių spalvų ir nuolatinį žydėjimą visą sezoną.

Įvairiaspalvių vienmečių gėlių gėlynas

Vienmečių gėlių auginimo ypatumai

Labai ilgos vegetacijos yra netipiškos vienmetės gėlės, t.y. tėvynėje augančios kaip daugiametės. Šios gėlės paprastai sėjamos vasario - kovo mėnesį patalpose. Visžydės grakščiosios begonijos sėjamos net sausio mėnesį. Rudgrūdėlių, pajūrinių lobularijų, darželinių laumakių, klarkijų, sausučių vegetacija trumpa (3 - 5 mėnesiai), todėl jos dažniausiai sėjamos tiesiai į lysves lauke.

Į nuolatinę vietą sėjamos persodinimo nemėgstančios, dažnai negausią šaknų sistemą turinčios vienmetės gėlės. Tai visos vienmetės vijoklinės (virkšteniai, sukučiai, pupelės, pelėžirniai, nasturtės), varpinės sausažiedės (kiškio uodegėlės ir ašarėlės, dekoratyviniai miežiai), klarkijos, lobularijos, rudgrūdėlės ir kt. Jas stengiamasi sėti kuo rečiau, o per tankiai sudygę daigai retinami. Pastaruoju metu, labai pabrangus kurui, vienmečių gėlių daigai galėtų vėl būti auginami biokuru (mėšlu) šildomuose inspektuose.

Visą dieną išbūti saulėje nėra lengva užduotis. Daugiamečiai augalai, turintys gilias šaknis ir vandenį kaupiančius lapus, puikiai susidoroja su svilinančiais saulės spinduliais, tačiau vienmetės gėlės nespėja išvystyti plačios šaknų sistemos ir išeikvoja daug energijos, kad sparčiai užaugtų ir vešliai sužydėtų. Sauso klimato šalyse drėgmę padeda išsaugoti mulčius, tačiau mes ieškome augalų, kurie būtų savarankiškesni ir nereikalautų dažno laistymo. Šiuos augalus reikia pasodinti dar prieš karščius ir reguliariai laistyti (nors ir ne itin dažnai).

Populiariausios vienmetės gėlės ir jų ypatumai

Populiariausios vienmetės gėlės - visadžydžių begonijų grupė (dar vadinama Semperflorens grupė). Visadžydė begonija (Begonia semperflorens) - šios grupės pradininkė. Aptarkime detaliau keletą populiariausių vienmečių gėlių rūšių.

Begonijos (Begonia)

Begoninių (Begoniaceae) šeimos augalai, kilę iš tropikų ir subtropikų. Žinoma apie 1000 šios genties begonijų rūšių. Dauguma jų daugiamečiai augalai ir auginami patalpose, vazonuose. Lietuvos gėlynuose kaip vienmetės auginamos dvi rūšys: visžydė begonija (B. semperflorens Link. et Otto) ir grakščioji begonija (B. gracilis N. B. Kr.). Daugelis autorių nesutaria dėl šių dviejų rūšių savarankiško egzistavimo bei morfologinės charakteristikos. Manoma, kad ilgos selekcijos dėka sukurtos naujos sodinės grupės kildinamos iš abiejų rūšių ir sunku nustatyti, kurios rūšies požymiai vyraujantys. Kai kurių autorių nuomone, šiame procese dalyvavo ir Šmidto begonija (B. schmidtiana Regel) bei kitos rūšys. Naujesnėje literatūroje nurodoma tik visžydė begonija, turinti dvi sodines grupes: visžydžių ir grakščiųjų.

  • Visžydėms begonijoms priskiriami augalai, užaugantys iki 30 - 50 cm aukščio, mažai besišakojantys, dideliais ir blizgančiais lapais bei stambiais, iki 5 cm skersmens, žiedais.
  • Grakščiųjų begonijų sodinei grupei priskiriamos begonijos, užaugančios iki 12 - 25 cm aukščio, gausiai besišakojančios, nedideliais žaliais arba purpuriniais lapais.

Į lauką sodinama praėjus šalnoms, kurioms begonijos labai jautrios, 10 - 20 cm atstumais, priklausomai nuo sodinės grupės ir veislės. Visžydes begonijas galima auginti kambariuose, kas 2 - 3 metus atnaujinant kerus. Pavasarį senų begonijų viršūnės nupjaunamos ir dauginamos. Seni kerai tręšiami. Begonijos pakenčia sausras, mėgsta saulėtas vietas. Gali augti ir pusūksmėje. Lauko begonijos, kitaip negu kambarinės, ypač karališkosios, auga rūgščioje dirvoje - pH 4,5 - 5,5. Nors ir mažiau nei kitas, visžydes begonijas gali pažeisti diegavirčių, miltligių ir bakteriozių sukėlėjai. Šaknis gali pažeisti gumbiniai nematodai, lapus ir stiebus - žemuoginės erkės, šiltadaržiniai baltasparniai, dvispalvės minamusės. Visžydes begonijas galima sodinti lysvaitėse, klombose, parteruose, įvairiose gėlinėse, balkonuose, kapinėse.

Visžydžių begonijų sodiniai

Gvaizdūnės (Zinnia)

Gvaizdūnės yra pačios tikriausios vienmetės gėlės, kilusios iš Amerikos žemyno, daugiausia Meksikos. Gentyje apie 15 rūšių. Į Europą introdukuota 18 - 19 a. Lietuvoje plačiausiai auginama puikioji gvaizdūnė, rečiau - siauralapė gvaizdūnė. Gvaizdūnės plačiai auginamos visų rūšių vienmečių gėlių gėlynuose, kapinėse, balkonuose. Kerai kompaktiški, gausiai šakoti, 30 - 35 cm aukščio. Žiedynai - 4,5 - 5,0 cm skersmens, rudi, geltonu apvadu ant liežuviškų žiedų. Vienas augalas išaugina 30 - 35 žiedynus. Žydėti pradeda birželio pabaigoje ir žydi 120 - 130 dienų. Jos labai mėgsta šilumą ir lengvai sužydi - net ir nupjautos po dienos ar dviejų jos vėl pražysta. Nuskinti žiedynai vandenyje išsilaiko 10-12 dienų. Juos galima džiovinti sausoms puokštėms. Gvaizdūnės galima auginti gėlinėse ir konteineriuose. Tai medingasis augalas. Jei yra drėgna ir šlapia, senesnės veislės būna labai jautrios miltligei. Gvaizdūnės nenustoja žydėti, bet lapai nebūna išvaizdūs. Naujesnės veislės (pvz., „Profusion“ ar „Zahara“) šios bėdos neturi - jų žiedai yra šiek tiek mažesni, tačiau jų būna daugiau. Gvaizdūnės gali būti įvairiausių spalvų - nuo žaliai dryžuotų iki auksinių ir pastelinių atspalvių.

12 vienmečių augalų, atsparių karščiui ir sausrai

Nors vienmetės gėlės ir išeikvoja daug energijos spartesniam augimui ir žydėjimui, yra rūšių, kurios puikiai pakenčia karštą ir drėgną orą. Štai keletas iš jų:

1. Burnočiai (Amaranthus)

Kai kurios burnočių rūšys auginamos dėl dekoratyvumo, antros - dėl lapų, trečios - dėl sėklų. Sodininkai mėgsta burnočius dėl jų sodrios spalvos aksominių žiedų ir spalvingų lapų. Labiausiai paplitusios burnočių veislės yra uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus) su išskirtiniais nukarusiais žiedais ir trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor) su raudonais ir geltonais lapais. Burnotį lengva užauginti iš sėklų beveik bet kokiomis sąlygomis, o jo aukštis gali pasiekti ir daugiau kaip 2 metrus.

Uodegotasis burnotis

2. Celiozijos (Celosia)

Celiozijos priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir burnočiai. Jų pavadinimas graikų kalba reiškia „degantis“, nes celiozijos žiedai primena ugnies liepsnas. Skiauterėtoji celiozija (Celosia cristata) vadinama „gaidžio skiautere“, nes jos žiedų forma iš tiesų primena šią gaidžio dalį. Celiozijos patrauklios išbūna kelias savaites, o paskui gražiai sudžiūsta, todėl yra tinkamos sausų gėlių kompozicijoms.

3. Kleomės (Cleome)

Kleomė vadinama „gėle - voru“, nes jos ūseliai, kyšantys iš žiedo, primena voro kojas. Kleomės žydėti pradeda nuo apačios į viršų, todėl jų žydėjimo laikotarpis trunka savaites. Žiedams nužydėjus, susiformuoja plonos sėklų dėžutės. Kadangi kleomės puikiai sėjasi pačios, niekada nežinosite, kokios spalvos kleomės išaugs kitais metais. Kleomes į dirvą galima sodinti iškart po paskutinių šalnų. Nepaisant to, kad jos užauga gana aukštos, jų nereikia parišti.

Kleomės žiedai

4. Kosmėjos (Cosmos)

Nėra nieko paprasčiau, negu auginti kosmėjas. Šių gėlių žiedai būna rožinės, violetinės, oranžinės, baltos ir raudonos spalvos. Žiedai nedideli. Kai kurios veislės užauga iki 30 - 120 cm aukščio. Kosmėjos puikiai auga šalia kitų gėlių ir yra geras savidulkis, todėl agresyviai nesidaugina. Kosmėjas lengva sudaiginti iš sėklų pačioje dirvoje netrukus po paskutinių šalnų.

5. Nirembergijos (Nierembergia)

Šios subtilios ir žavios gėlės priklauso bulvinių šeimai. Jos buvo pavadintos pagal ispanų jėzuitą Juaną Eusebio Nirembergą. Nirembergijas mėgstama auginti vazonuose, bet jos taip pat puikiai auga ir sodų gėlynuose.

6. Sukučiai (Ipomoea quamoclit)

Sukučiai atrodo labai efektingai - žvaigždutės formos raudoni žiedai ir siauri lapai, primenantys paparčius. Sukučiai auga labai sparčiai ir gali užaugti iki 3 - 4 m aukščio, tačiau sužydi ne taip greitai. Sukučius galima pradėti auginti namuose, o po poros savaičių nuo paskutinių šalnų persodinti į sodą. Sukučiai yra vijoklinis augalas, kuriam reikia atramos vijimuisi. Jie gali apraizgyti kitus augalus, o jei pastatysite jiems groteles, pirmiausia padėkite jiems apsivyti grotelių apačią.

Sukučių žiedai ir lapai

7. Amerikinės lantanos (Lantana camara)

Lantanos gali greitai iš gėlių virsti krūmais, o dar vėliau - net nedideliais medeliais. Daugelis sodininkų žiemai lantanas perkelia į patalpų vidų. Lantanos būna dviejų - trijų spalvų ir žydi visą vasarą. Tačiau būkite atsargūs: lantanos yra nuodingos ir gali sudirginti odą.

8. Serenčiai (Tagetes)

Serenčiai žydi visur, todėl esame įpratę į juos nekreipti dėmesio. Tačiau tai labai ištvermingi augalai. Geriausiai jie jaučiasi augdami spiginant saulei, gana sausoje žemėje. Jei drėgnoje aplinkoje jie augs pernelyg tankiai, juos gali pažeisti puvinys, todėl jiems reikia erdvės ir oro. Jei pašalinsite nudžiūvusius žiedus, serenčiai vėl pradės žydėti, bet net jei to nepadarysite, jie vėl gana greitai sužydės. Serenčiai puikiai atbaido vabzdžius kenkėjus, todėl juos galima sodinti šalia augalų, kurie neturi tokios stiprios apsauginės funkcijos.

Serenčių gėlynas

9. Aitriosios paprikos (Capsicum annuum)

Taip, techniškai aitriosios paprikos nėra gėlės, tačiau jos niekuo ne prastesnės dekoratyvinės savybėmis. Dekoratyvinės paprikos gali papuošti sodą savo ryškių spalvų vaisiais. Jie paprastai būna labai maži ir juos sunku nuskinti. Liaunas paprikas reikia saugoti nuo kenkėjų, kad jie neapgraužtų augalo stiebų. Tačiau kai tik stiebeliai sukietės, nerimauti nebereikės. Dekoratyvinės paprikos būna įvairių spalvų ir gali brandinti iš karto kelių spalvų vaisius vienu metu.

10. Titonijos (Tithonia)

Titonijos, dar vadinamos meksikinėmis saulėgrąžomis, dievina saulę - sausoje ir tinkamoje vietoje ji gali užaugti iki 2,5 m aukščio. Titonijos paprastai sodinamos už kitų gėlių ir parišamos (ypač jei tai vėjuota vieta). Titonijų sėklas galima berti į žemę po paskutinių šalnų arba sudaiginti patalpoje, likus 4 - 6 savaitėms iki persodinimo į sodą.

Titonijos - meksikinės saulėgrąžos

11. Verbenos (Verbena)

Yra kelios verbenų rūšys, tinkančios sodams. Dauguma jų pradeda žydėti anksti ir žydi iki pat šalčių. Verbenos gali būti stiebinės, aukštos ir ažūrinės (Verbena bonariensis) arba tiesios (Verbena rigida), užaugančios iki 1 metro aukščio. Nuo pernelyg didelės drėgmės verbenai gresia pilkasis grybelis, tačiau yra vienas niuansas: verbenoms reikia drėgmės, kol jos įsitvirtina, tačiau vėliau jos teikia pirmenybę sausoms ir saulėtoms sąlygoms.

12. Ešolcijos (Eschscholzia californica)

Geltonžiedės ešolcijos (Eschscholzia californica) dažnai vadinamos kaliforninėmis auguonomis. Jas auginti labai lengva. Ešolcija žydi nuo liepos iki rugsėjo. Geriausia vieta - saulėta, žemė - smėlinga, lengva. Žiedus sudaro keturi vainiklapiai.

Kitos rekomenduojamos vienmetės gėlės

Be minėtų, verta atkreipti dėmesį ir į šias vienmetes darželio gėles:

  • Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) - vienmetis, labai medingas augalas, augantis 30-70 cm aukščio su stačiais, šakotais stiebais.
  • Vienametis flioksas (P. drummondii) ir jo hibridai žydi ilgai ir gausiai. Augalai užauga iki 15-50 cm aukščio.
  • Puošnioji gailiardija (Gaillardia pulchella) panaši į daugiametę akuotuotąją gailiardiją, tačiau jos veislės įvairesnės ir jų atstovės puošnesnės.
  • Standžioji gazanija (Gazania rigens), dar vadinama švytinčiąja, - tai dažniausiai auginama rūšis.
  • Stambiažiedė godetija (Godetia grandiflora) ir jos hibridai vėl grįžta į populiariųjų vienmečių gretas.
  • Dobilinė gomfrena (Gomphrena globosa) užauga iki 50 cm aukščio, šakojasi nuo pažemės. Ji nedažnai auginama gėlynuose.
  • Darželinė juodgrūdė (Nigella damascena) žydi neilgai - iki dviejų mėnesių.
  • Vienamečiai jurginai - pagrindinis vienmečių ir daugiamečių jurginų skirtumas - vienmečiai pradeda žydėti labai anksti.
  • Rausvasis katarantas (Cataranthus roseus) - augalas, vardu pradėtas vadinti 1837 metais.
  • Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis - spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius.
  • Lipikinė kobėja (Cobaea scandens) - gali išaugti iki 4-5 m aukščio.

Vienmečių gėlių savybių palyginimas

Norėdami geriau pasirinkti gėles savo darželiui, peržvelkite kai kurių minėtų augalų savybes lentelėje:

Gėlės pavadinimas Aukštis Pagrindinis bruožas
Burnočiai Iki 2 m ir daugiau Aksominiai žiedai, spalvingi lapai, lengva auginti iš sėklų
Celiozijos Nėra nurodyta Žiedai primena ugnies liepsnas, tinkamos sausoms kompozicijoms
Kleomės Gana aukštos „Gėlė - voras“, puikiai sėjasi pačios, žydi savaites
Kosmėjos 30 - 120 cm Lengva auginti, įvairių spalvų, savidulkės
Sukučiai 3 - 4 m Vijoklinis augalas, žvaigždutės formos raudoni žiedai
Titonijos Iki 2,5 m „Meksikinės saulėgrąžos“, dievina saulę
Verbenos Iki 1 m Ilgai ir gausiai žydi, mėgsta sausas ir saulėtas sąlygas
Ešolcijos Nėra nurodyta Geltonžiedės, mėgsta saulėtas, smėlingas ir lengvas dirvas

tags: #vienmetes #darzelio #geles #pavadinimai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems