Lietuvos demografiniai pokyčiai: vidutinis amžius susilaukti vaikų 1990 m. ir dabar

Lietuvos demografinė trajektorija per tris dešimtmečius pasikeitė kardinaliai. 1990 m. šalyje gimė 56,9 tūkst. kūdikių, o 2024 m. - vos 19 tūkst., mažiausiai per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai rodo ilgalaikį gimstamumo smukimą. Tuo pat metu pastebimas ir ryškus gimdančių moterų amžiaus pokytis, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių, formuojančių šalies demografinę ateitį.

Vidutinio motinos amžiaus pokyčiai: nuo 26 iki 30 metų

Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje ženkliai pasikeitė vidutinis amžius, kada moterys susilaukia vaikų. 2000-aisiais vidutinis motinos amžius buvo apie 26 metus, o 2023 m. jis jau siekė 30,4. Šis poslinkis ketveriais metais vėliau reiškia, kad vaisingiausias gyvenimo laikotarpis sutrumpėja, o kiekvienos moters tikimybė susilaukti daugiau vaikų mažėja.

Sociologė Aušra Maslauskaitė paaiškina, kad „jei sovietmečiu gimdyta anksti, dabar pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui“. Šis pasikeitęs šeimos kūrimo kelias matomas ir statistikos departamento dešimtmečio gimstamumo apžvalgoje.

• 2009-tais pirmą kartą gimdančių moterų vidutinis amžius buvo 26-eri.
• 2019-tais šis amžius pasiekė 28-erius metus.
• Vidutinis visų gimdančių moterų amžius nuo 28,5-erių „pasenėjo“ iki 30,2-ejų per tą patį laikotarpį.

Statistika rodo, jog vidutinis amžius, kada moteris nusprendžia susilaukti vaiko Lietuvoje, siekia 30-imt metų. „Gyvenimo susitvarkymui“ iki šeimos ir vaikų skiriama vis daugiau metų, o tai ir atsispindi gimstamumo demografijoje“, - paaiškina sociologijos ekspertė.

Gimstamumo mažėjimo priežastys: kompleksinis veiksnių tinklas

Šį ilgalaikį gimstamumo smukimą lėmė keli veiksniai, kurie persipynę veikia šalies demografinę situaciją.

Ekonominiai ir socialiniai iššūkiai

Viena iš kertinių priežasčių - augančios pragyvenimo išlaidos ir finansinis nesaugumas. Kaip teigia TV3 Žinių kalbinta jauna kaunietė: „Aš manau, kad dabar jaunimas ieško finansinių stabilumo galimybių ir manau, kad labiau apsvarsto, kiek kainuoja vaiką išlaikyti“. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. O laimingieji naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc. palūkanų.

Profesorė A. Maslauskaitė vardija ir kitus, „minkštuosius“, šeimos planavimą veikiančius veiksnius: „Svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės / motinystės standartus, t. y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas. Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaikams kokybiško gyvenimo starto.“

Demografiniai ir migracijos veiksniai

Daug metų trukusi emigracija sumažino jaunų šeimų ir naujų tėvų skaičių. Viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės. Dėl ilgalaikių emigracijos bangų Lietuvoje tiesiog yra mažiau jaunų moterų ir vyrų, galinčių ir norinčių kurti šeimas. Iš kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių emigracijos statistikos matyti, kad dauguma ekonominių emigrantų buvo vyrai, tačiau lietuvės moterys keitė savo gyvenimus taip pat ryžtingai.

Lietuva natūraliai mažėja nuo 1993 metų, kai pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį mirusiųjų skaičius viršijo gimusiųjų skaičių. Nuo tada demografinis balansas kasmet išlieka neigiamas. Didžiausias skirtumas fiksuotas 2021 m., kai mirčių padaugėjo iki 47,7 tūkst. Ši tendencija vienoda visoje šalyje: nėra nė vienos apskrities, kurioje gimtų daugiau žmonių nei miršta. Prie to prisideda ir sveikatos būklės rodikliai. Mirtingumas Lietuvoje vis dar išlieka vienas aukščiausių tarp ES valstybių, ypač vyrų grupėje.

Vertybių kaita ir kultūriniai idealai

Dėl vertybių kaitos motinystė ir tėvystė atidedamos vėlesniam laikui. „Dabar moteris nori būti lygiareikšmės su vyrais, tada atsakomybės vaikams mažiau kyla“, - samprotavo viena kalbinta kaunietė. Naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą - nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros. Profesorė paaiškino, kad „pradėjo reikštis vadinamasis vaikų susilaukimo modelio pasikeitimas. Jei sovietmečiu gimdyta anksti, pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui“.

Geopolitinė situacija ir nesaugumo jausmas

Pandemijos ir karo fone sustiprėjęs nesaugumo jausmas paskatino dalį šeimų atidėti sprendimus dar kuriam laikui. Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija. Teko bendrauti su vilniečių šeima: vyrui - 34-eri, žmonai - 32-eji. Kol kas susilaukti vaikų jie neplanuoja, sako šiek tiek nerimaujantys dėl galimo karo grėsmės. Turint omenyje pastaruosius ketverius metus - patirtą pandemiją ir dėl karo Ukrainoje juntamą nuolatinę psichologinę įtampą, nėra ko tikėtis, kad jaunimas skubės kurti šeimas ir susilaukti vaikų.

Suminis gimstamumo rodiklis ir ateities perspektyvos

Suminis gimstamumas - tikimybinis rodiklis, parodantis kiek gyvų vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį (15-49 metų) pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs. Optimistiniu variantu rodiklis turėtų būti apie 2. Lietuvoje jis niekad nesiekia tokio skaičiaus - arčiausiai buvo 2017 metais 1,7, o 2019 krito iki 1,63. Praėjusiais metais (2023 m.) pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo niekada fiksuota - tai yra 1,1 - kas reiškia, kad vidutiniškai susilauktų vaikų skaičius vienai moteriai yra vienas vaikas. „Gimstamumo rodiklis pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo, - dar 2016-aisiais turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022-aisiais jis jau buvo tik 1,27. Tai ypač žema reikšmė, prilygstanti 2001-2002 m. antirekordui,“ - teigia prof. A. Maslauskaitė.

Taip pat mažėja ir šeimų, kurios susilaukia penkto, šešto ir daugiau vaikų. Pavyzdžiui, šešto vaiko 2019-tais buvo susilaukiama perpus rečiau nei 2009-tais. Tiesa, sociologijos profesorė primena, kad šių skaičių augimas (kaip kad „trys yra nauji du“ tendencija, kai trečio vaiko susilaukia 2 proc. moterų daugiau nei prieš dešimtmetį) yra per mažas, kad tai būtų galima vadinti oficialia tendencija.

Savanoriška bevaikystė

Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Dr. Ž. Oertelės duomenimis, Europoje bevaikystę pasirinkusiųjų skaičius pradėjo augti visų pirma Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Anglijoje. O Pietų ir Rytų Europos šalyse tai yra palyginti naujas reiškinys, pradėjęs plisti tarp jaunesnių moterų kartų.

Jos turimais Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais 8,8 proc. (t. y. apie 77 tūkst.) vyresnių nei 41 metų moterų buvo bevaikės, tad Lietuvoje kiek mažiau nei dešimtadalis moterų lieka negimdžiusios. Pasak mokslininkės, bevaikių moterų dalis pamažu didėja: tarkim, tarp 1960-1964 m. gimusių moterų jų buvo 8,6 proc., tarp 1965-1969 m. gimimo - jau 8,9 proc., o iš 1970-1974 m. ir 1975-1979 m. gimusių moterų bevaikėmis liko daugiau nei 10 proc. (atitinkamai - 10,1 proc. ir 11,1 proc.).

„Atlikusi keletą išsamių interviu su bent penkerius metus susituokusiomis ar partnerystėje gyvenančiomis Lietuvos moterimis (28-37 metų) pastebėjau, kad jų apsisprendimą neturėti vaikų dažniausiai lemia noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimas pasirinktu gyvenimo būdu. Vaikų neketinančios turėti moterys nebūtinai atsiduoda karjerai ar kitai veiklai. Jų prioritetas - į suaugusiuosius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės“, - tyrimo rezultatais dalijosi sociologė dr. Ž. Oertelė. Akivaizdu, kad visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.

Santuokos, skyrybos ir vienišų tėvų situacija

Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Tad dabar dažniau tuokiasi vyresni, tarsi labiau subrendę, ekonomiškai pajėgesni, jau „pagyvenę sau“ - po vieną arba kartu, bet nesusituokę. Nuo 2019 m. iki 2022-ųjų santuokų sumažėjo beveik penktadaliu - nuo 19 500 iki 16 127 (o 2023-iaisiais jų įregistruota vos 14 200!). Skyrybų per tą patį laiką sumažėjo nuo 8 683 iki 7 395.

Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą ir vaikų auginimą. Vieno asmens ūkiui tenka nemaži finansiniai iššūkiai. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką. Akivaizdu, kad tokiose šeimose gali gimti daugiau vaikų sunkiai.

Valstybės parama šeimoms ir jos efektyvumas

Per pastaruosius 15 metų Lietuva reikšmingai išplėtė finansinę ir socialinę paramą šeimoms: padidinti vaiko pinigai, įvestos ilgos tėvystės ir motinystės atostogos, jaunoms šeimoms regionuose numatytos būsto subsidijos, plečiamos darželių vietos ir paslaugų prieinamumas. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ilgomis motinystės bei tėvystės atostogomis - galima pasirinkti 18 arba 24 mėnesių laikotarpį.

Vis dėlto suteikiamos motinystės ar tėvystės atostogos nepakeičia gimstamumo kreivės į pozityviąją pusę. Pagrindinė problema - sistemos fragmentiškumas. Tarp išmokų laikotarpio ir realaus darželių prieinamumo atsiranda spragų, dėl kurių tėvai, ypač motinos, nebegali anksti sugrįžti į darbo rinką. Tai didina socialinę ir finansinę riziką, o moters ekonominio savarankiškumo praradimas tampa viena priežasčių, kodėl šeimos atidėlioja sprendimą susilaukti vaikų.

Gimstamumo ir motinystės amžiaus statistika Lietuvoje

tags: #vidutinis #amzius #susilaukti #vaiku #1990 #ir

• Visapusiškas kūdikių priežiūros vadovas
• Mindaugo vardas ir Lietuvos teatras
• Paslaugos jūsų augintiniams Jonavoje
• Apie Kinder Surprise
• Sužinokite apie nutraukto lytinio akto patikimumą po gimdymo