Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių ir emocinių pokyčių. Daugelis moterų patiria įvairių virškinimo trakto (VT) sutrikimų. Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu. Nors dažniausiai kalbama apie rytinį pykinimą ar vidurių užkietėjimą, viduriavimas taip pat yra gana dažnas, nors ir mažiau aptariamas, nėštumo palydovas. Būsimoms mamoms šis simptomas gali sukelti daug nerimo, baimės dėl vaisiaus sveikatos ir nežinomybės, kaip saugiai gydytis. Svarbu suprasti, kad virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie infekciją ar kitas būkles, reikalaujančias medikų dėmesio.
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Nėštumo metu viduriavimas gali kelti nemažai nerimo, ypač jei pasireiškia netikėtai ar kartojasi. Nėštumo laikotarpiu moters organizme vyksta intensyvūs hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali paveikti ir virškinimo sistemą. Dėl to viduriavimas ne visada reiškia infekciją ar pavojų, tačiau kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti, kad organizmui reikia didesnio dėmesio.
Štai svarbiausia informacija apie viduriavimą nėštumo metu:

Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu sutrinka virškinimas, yra hormonų pusiausvyros pasikeitimas. Nėštumo metu organizme padidėja hormonų, ypač progesterono, estrogenų ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG), kiekis. Šie hormonai veikia ir virškinimo sistemą. Nors progesteronas dažniausiai lėtina žarnyno peristaltiką ir gali sukelti vidurių užkietėjimą, kai kurioms moterims dėl bendrų hormoninių svyravimų ir padidėjusio žarnyno jautrumo gali pasireikšti ir viduriavimas, o hCG poveikis dažniau siejamas su pykinimu ir vėmimu, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Be hormonų, įtakos gali turėti ir mitybos pokyčiai, prenatalinių vitaminų vartojimas, padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams ar net emocinis stresas. Nėštumo metu virškinimo sistema tampa jautresnė, todėl net anksčiau gerai toleruotas maistas gali sukelti nemalonius simptomus.
Daugelis moterų žino, kad hormonas progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Be to, vėlesniuose nėštumo etapuose organizmas pradeda gaminti daugiau prostaglandinų. Tai yra į hormonus panašios medžiagos, kurios skatina gimdos susitraukimus, tačiau jos taip pat veikia ir virškinamąjį traktą, sukeldamos stipresnę peristaltiką ir viduriavimą.
Nėštumo metu daugelis moterų radikaliai keičia savo mitybos įpročius. Sužinojusios, kad laukiasi, nemažai moterų suskumba koreguoti mitybą, įtraukia daugiau skaidulų, daržovių, vaisių ar žolelių arbatų. Toks pokytis gali turėti įtakos virškinimui. Staigus perėjimas prie sveikesnio maisto, padidintas vaisių, daržovių ir skaidulų vartojimas gali tapti šoku virškinimo sistemai. Kitas svarbus aspektas - maisto netoleravimas. Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis. Produktai, kuriuos anksčiau vartojote be jokių problemų, staiga gali pradėti erzinti skrandį.
Nėščiosioms skirti maisto papildai yra būtini vaisiaus vystymuisi, tačiau jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Dažniausiai geležies preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, tačiau kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji. Kai kurios moterys pastebi, kad išmatas stipriai skystina jų vartojami prenataliniai vitaminai. Jei pastebite ryšį tarp papildų vartojimo ir viduriavimo, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimos alternatyvos.
Nėštumo metu neretai padidėja jautrumas ir emocingumas, ypač pirmaisiais mėnesiais. Ilgalaikis stresas gali paveikti ir virškinimo sistemą - kai kurioms moterims jis pasireiškia kaip pykinimas, kitoms - kaip viduriavimas ar pilvo spazmai.
Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai šiek tiek nusilpsta, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai reiškia, kad moteris tampa imlesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Tačiau kur kas pavojingesnis yra apsinuodijimas maistu. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą. Ypač pavojinga yra listeriozė, kuria galima užsikrėsti valgant nepasterizuotus sūrius ar netinkamai apdorotą mėsą. Šis tipas dažnai vadinamas bakteriniu arba virusiniu viduriavimu. Viduriavimas rytais ar po valgio gali rodyti jautrią virškinimo sistemą ar nervinio pobūdžio reakciją į stresą. Neretai pasitaiko viduriavimas su krauju ar gleivėmis, kurie gali rodyti rimtesnį žarnyno uždegimą ar netgi infekciją. Vandeningas viduriavimas, kai išmatos yra skystos, dažniausiai yra susijęs su infekcinėmis ar bakterinėmis ligomis, kurios paveikia virškinimo sistemą. Tokie simptomai kaip vėmimas, pilvo skausmas ar temperatūra, esant vandeningam viduriavimui, gali rodyti, kad organizmas kovoja su infekcija.
Viduriavimas nėštumo pradžioje dažniausiai pasireiškia pirmojo trimestro metu, kai organizmas sparčiai prisitaiko prie naujų hormoninių sąlygų. Staigus hormonų, ypač progesterono ir estrogenų, padidėjimas gali paveikti žarnyno judrumą ir sukelti dažnesnį ar skystesnį tuštinimąsi. Kai kurioms moterims tai būna trumpalaikis ir praeinantis reiškinys. Šiuo laikotarpiu viduriavimą taip pat gali lemti mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, pradėjus vartoti prenatalinius vitaminus, geležies preparatus ar pakeitus mitybą dėl pykinimo. Padidėjęs jautrumas kvapams ir maistui taip pat gali dirginti virškinimo sistemą. Be to, nėštumo pradžioje neretai pasireiškia emocinis stresas, kuris kai kurioms moterims tiesiogiai veikia žarnyno veiklą. Dažniausiai trumpalaikis viduriavimas nėštumo pradžioje nėra pavojingas.
Viduriavimas nėštumo pabaigoje, ypač trečiajame trimestre, dažnai siejamas su organizmo pasiruošimu gimdymui. Artėjant gimdymo laikui, organizme didėja prostaglandinų kiekis - šios medžiagos padeda gimdos kakleliui minkštėti, tačiau kartu gali skatinti ir žarnyno veiklą. Be hormoninių veiksnių, nėštumo pabaigoje virškinimą gali paveikti ir padidėjusi gimda, spaudžianti vidaus organus. Dėl to keičiasi žarnyno judesiai, o kai kurios moterys pastebi dažnesnį tuštinimąsi ar viduriavimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad šiuo laikotarpiu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms ir apsinuodijimams maistu. Akušerė-ginekologė dr. Christine Greves pažymi:„Trečiąjį trimestrą pasireiškiantis viduriavimas dažnai būna nekenksmingas, tačiau nėščioji neturėtų ignoruoti simptomų, jei jie stiprėja ar keičiasi.“

Viduriavimas prieš gimdymą daugeliui nėščiųjų gali pasirodyti netikėtas, tačiau jis dažnai yra natūralaus organizmo pasiruošimo gimdymui dalis. Likus kelioms dienoms ar net valandoms iki gimdymo, organizmas pradeda „apsivalymo“ procesą. Didėjantis prostaglandinų kiekis padeda ne tik gimdos kaklelio brendimui ir sąrėmių pradžiai, bet ir aktyvina žarnyno veiklą. Artėjant gimdymui, gimda pradeda intensyviau susitraukinėti, o tai gali dirginti žarnyną ir sukelti viduriavimą. Moterys pasakoja, kad su sūnum viduriai atlaisvėjo maždaug para prieš gimdymą. „Esu skaičiusi kad prieš gimdymą moterei valosi organizmas. O tai pasireiškia viduriavimu ar vėmimu. Man taip ir buvo. Pagimdžiau po 2-3 dienų maždaug.“
Tokiu laikotarpiu viduriavimas paprastai būna trumpalaikis ir gali pasireikšti kartu su kitais artėjančio gimdymo požymiais, tokiais kaip pilvo tempimas, nugaros maudimas, gleivių kamščio pasišalinimas ar dažnesni, nereguliarūs sąrėmiai. Daugelis moterų pastebi, kad po šio etapo organizmas tarsi „atsipalaiduoja“ ir ruošiasi gimdymui. „Viduriavimas, jei jis pasireiškia likus palyginus nedaug laiko iki numatyto termino, taip pat gali būti ženklas, kad jūsų vaikelis jau ruošiasi ateiti.“
Trečiajame nėštumo trimestre, ypač likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo termino, viduriavimas yra visiškai natūralus reiškinys. Jei esate 37-oje ar vėlesnėje savaitėje ir pajutote laisvesnius vidurius be kitų ligos simptomų (karščiavimo ar skausmo), tai gali reikšti, kad netrukus susitiksite su savo mažyliu. Žinoma, viduriavimas tikrai nėra pagrindinis artėjančio gimdymo simptomas. Nėštumo pabaigoje pasireiškus viduriavimui svarbu atskirti ar jis susijęs su hormonų poveikiu ar atsiradęs dėl kitų priežasčių.

Nors viduriavimas dažnai praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, nėštumo metu situacija yra kiek jautresnė. Organizmo dehidratacija, mikroelementų netekimas ir bendras silpnumas gali paveikti ne tik motinos, bet ir vaisiaus būklę. Būtent todėl svarbu žinoti, kokie simptomai rodo pavojų ir kada jau nebegalima delsti. Daugeliu atvejų trumpalaikis viduriavimas nėra pavojingas nei moteriai, nei vaisiui. Tačiau svarbiausia rizika nėštumo metu yra dehidratacija, todėl net ir lengvi simptomai neturėtų būti visiškai ignoruojami. Akušerė-ginekologė dr. Sharon Rubin pabrėžia: „Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį simptomą, bet ir į bendrą moters savijautą bei skysčių balansą.“
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir negerėja, ypač jei kartu sunku išlaikyti pakankamą skysčių kiekį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti, jei atsiranda dehidratacijos požymių, tokių kaip stiprus troškulys, sumažėjęs šlapinimasis, galvos svaigimas ar silpnumas. Taip pat pavojingi signalai yra karščiavimas, kraujas ar gleivės išmatose, stiprūs pilvo skausmai, nuolatinis vėmimas ar skausmingi, reguliarūs sąrėmiai prieš numatytą gimdymo laiką. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Jei pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Šios būklės gali būti pavojingos tiek motinai, tiek vaikui, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis į profesionalią medicininę pagalbą. Jei kyla abejonių, geriau pasitarti su gydytoju ar akušere anksčiau, nei laukti, kol simptomai sustiprės. Akušerė-ginekologė dr. Mary Jane Minkin pabrėžia: „Viduriavimas prieš gimdymą dažnai yra normalus reiškinys, tačiau bet koks stiprus ar neįprastas simptomas turėtų būti aptartas su gydytoju.“
Pats viduriavimas, kaip procesas, kūdikiui nekenkia, nes jis yra saugiai apsaugotas gimdoje. Didžiausią grėsmę kelia pasekmės - mamos organizmo dehidratacija ir maistinių medžiagų trūkumas, jei būklė užsitęsia. Laiku negydomas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, todėl svarbu atkurti organizmo skysčių balansą. Atminkite, kad dehidratacija - ganėtinai rimta būklė visiems žmonėms, o nėščiosioms - ypač. Jei viduriuojate ilgiau nei porą dienų, atminkite, kad net ir lengvas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri yra vienas pagrindinių priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių. O taip pat ir suaktyvina žarnyno veiklą, todėl gali pasireikšti viduriavimas.
Jei viduriavimas nėra stiprus ir neturite jokių kitų nerimą keliančių simptomų, galite pabandyti palengvinti simptomus namuose. Viduriuojant nėštumo metu svarbiausia yra nepakenkti nei sau, nei vaisiui, todėl namų priemonės turėtų būti taikomos atsargiai ir apgalvotai.
Pirmasis žingsnis visais atvejais - užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Pirmiausia gerkite daug vandens. Vartoti pakankamai skysčių svarbu viso nėštumo metu, bet kai viduriuojate - dar aktualiau. Gerkite vandenį, sultinius, arbatą be kofeino, elektrolitų tirpalus iš vaistinės (pvz., „Rehydron“). Jei viduriuojate, privalote atstatyti prarastus skysčius.
Valgykite lengvai virškinamą maistą: venkite riebaus, aštraus, kepto maisto, taip pat pieno produktų ir saldumynų. Rinkitės bananus, ryžius, skrebučius, virtas bulves. Maistas gali vaidinti svarbų vaidmenį, siekiant palengvinti viduriavimo simptomus. Viduriuojant rekomenduojama valgyti lengvai virškinamus ir nesunkiai įsisavinamus produktus. Tarp tokių maisto produktų yra bananai, ryžiai ir skrudinta duona (angl. BRAT dieta). Puikiai tinka vadinamoji BRAT dieta: B - bananas (bananai), R - rice (ryžiai), A - applesauce (obuolių tyrė), T - toast (skrebučiai). Bananai yra naudingi dėl savo minkštumo ir kalio kiekio, kuris padeda atkurti elektrolitų balansą. Tačiau pagal naujausias rekomendacijas į racioną reikėtų įtraukti kitų svarbių vitaminų ir mineralų (ypač cinko) turinčius produktus, kurių nėščiosios negauna laikydamosi BRAT dietos. Pasistenkite nevartoti maisto ir gėrimų, galinčių dar labiau suintensyvinti viduriavimą. Svarbu vengti sunkiai virškinamų, aštrių ar riebalų turinčių patiekalų, nes jie gali dirginti žarnyną. Taip pat rekomenduojama atsisakyti kavos ir alkoholio, nes jie gali skatinti žarnyno veiklą. Venkite kofeino: kofeinas gali skatinti žarnyno veiklą, todėl venkite kavos, arbatos ir kitų gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino.
Taip pat svarbus poilsis. Nėštumo metu organizmas greičiau pavargsta, o viduriavimas dar labiau silpnina. Ramus režimas ir streso vengimas gali padėti greičiau atkurti normalią žarnyno veiklą. Atsipalaiduokite: stresas gali pabloginti viduriavimo simptomus, todėl stenkitės atsipalaiduoti, pailsėti.
Vartokite probiotikus: probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą ir palengvinti viduriavimo simptomus. Vaistų saugumas nėštumo metu: svarbu atsiminti, kad ne visi vaistai nuo viduriavimo yra saugūs nėščioms moterims. Be gydytojo leidimo nerekomenduojama vartoti „Imodium“ ar kitų stipriai veikiančių preparatų. Saugiausiais laikomi Smecta (diosmektitas) - natūralios kilmės adsorbuojanti medžiaga, tinkama nėščiosioms. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu. Kai kuriuos nereceptinius vaistus nuo viduriavimo saugu vartoti ir nėštumo metu. Bet kokiu atveju prieš vartojant bet kurį vaistą svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei tai pirmas nėštumas arba yra buvę komplikacijų. Svarbu nepamiršti, kad ne visos „liaudiškos“ priemonės tinka nėštumo metu. Prieš vartojant žoleles, papildus ar vaistus nuo viduriavimo, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, net jei priemonė atrodo natūrali ar anksčiau buvo gerai toleruojama. Ir, žinoma, šiuo metu nebevartojate išmatas minkštinančių priemonių. Jei viduriavimas stiprus, pasitarkite su gydytoju dėl vaistų vartojimo.
Siekiant išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nėštumo metu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti higienai ir maisto saugai. Nėščiosios imuninė sistema yra jautresnė, todėl tai, kas anksčiau nesukeldavo problemų, dabar gali tapti ligos priežastimi. Taip pat svarbu atidžiai rinktis maistą. Venkite nepasterizuotų pieno produktų, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies (sušių), mėsos bei kiaušinių. Vaisius ir daržoves būtina plauti itin kruopščiai, net jei jie yra iš nuosavo sodo. Valgant kavinėse ar restoranuose, rinkitės patikimas vietas ir venkite patiekalų, kurie greitai genda (pvz., mišrainių su majonezu), ypač šiltuoju metų laiku.
Artėjant gimdymo terminui, kiekviena pirmą kartą mama tapsianti moteris kone kasdien pagalvoja, kaip tai prasidės, koks bus jausmas, ką reikės daryti, kiek laiko truks, kaip reikės žinoti, kad „tai“ jau prasidėjo? Gimdymo pradžią, kaip ir patį gimdymą, planuoti sudėtinga, nes kaskart ji būna kitokia. Todėl reikėtų būti pasiruošus ir priešlaikiniam gimdymui, apie kurį įspėja kiek kitokie ženklai nei atėjus nustatytam laikui. Be viduriavimo, artėjantį gimdymą gali signalizuoti ir kiti požymiai:
Dažniausias prasidėjusio gimdymo požymis - sąrėmiai. Iš pradžių juos gali būti sunku atskirti nuo paruošiamųjų. Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Nėštumo metu yra normalu kartais jausti nestiprius sąrėmius, tačiau jei jie stiprėja, dažnėja ir nesiliauja, reikia susirūpinti. Dažnai parengiamieji sąrėmiai jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne. Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni.

Jeigu pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
tags: #viduriavimas #pries #gimdyma