Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai: svarbiausia informacija apie riziką, prevenciją ir diagnostiką
Gimdos kaklelis - tai apatinė, siaura gimdos dalis, kuri jungiasi su makštimi ir atveria kelią į kūno išorę. Jis sudaro maždaug 2,5 cm ilgio kanalą, pro kurį menstruacijų metu pašalinamas kraujas bei gleivės, o ovuliacijos metu keliauja spermatozoidai.
Gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis pakitusioms ląstelėms. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti iki 10-20 metų.
Rizikos veiksniai ir ŽPV vaidmuo
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu. Virusai perduodami kitam asmeniui ir liečiantis tarpvietės odai, ne tik lytinės sueities metu.
- Daugumai nežymūs pokyčiai gali išnykti savaime per 3 metus.
- Riziką, kad persistuojanti infekcija pereis į pažaidą ir progresuos, didina: kitos LPI, rūkymas, geriamieji kontraceptikai, imuninės sistemos nusilpimas, nutukimas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, daug partnerių ir dažna partnerių kaita.
ŽIV ir AIDS – požymiai, simptomai, perdavimas, priežastys ir patologija
Kaip nustatomi pakitimai?
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika remiasi keliais nuosekliais tyrimais, padedančiais nustatyti, ar yra vėžinių ar ikivėžinių ląstelių pakitimų. Vienas populiariausių būdų nustatyti ikivėžinius ląstelių pokyčius yra vadinamasis PAP tyrimas.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- PAP testas: Tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, dengiančio gimdos kaklelį.
- Kolposkopija: Tyrimas, kurio metu gimdos kaklelis apžiūrimas padidintu vaizdu, naudojant specialų prietaisą - kolposkopą.
- Biopsija: Audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams. Nors remiantis tyrimų rezultatais ir galima įtarti vėžį, galutinę diagnozę leidžia patvirtinti tik biopsija.
Prevencijos priemonės
Sėkminga gimdos kaklelio vėžio prevencija apima skirtingų priemonių derinimą. Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį.
Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai. Tačiau pasiskiepijusios moterys taip pat turi reguliariai tikrintis, nes vakcina neapsaugo nuo visų viruso tipų.
| Amžiaus grupė | Tyrimas | Dažnumas |
|---|---|---|
| 25-34 m. | Gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP) | Kas 3 metus |
| 35-59 m. | Aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir PAP (jei ŽPV teigiamas) | Kas 5 metus |
Reguliarios ginekologinės patikros padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Jei ikivėžiniai pokyčiai yra laiku nustatyti ir gydyti, galima išvengti vėžio. Naudojami įvairūs gydymo metodai, tokie kaip kriochirurgija (audinio nušaldymas), kauterizacija (elektros kilpos naudojimas) arba lazerio chirurgija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
