Vestuvės ir Krikštynos: Dviguba Šventė Tėvams ir Vaikui
Nuotraukos - nebyli mūsų gyvenimo istorija, po daugybės metų primenanti džiugias ir įsimintinas akimirkas. Turbūt todėl kiekvienas, ruošdamasis svarbiausiems gyvenimo įvykiams: vestuvėms, krikštynoms, brangaus žmogaus gimtadieniui, nori, kad šventė praeitų be priekaištų, o nuotraukos būtų idealios. Profesionalūs fotografai neslepia: gera nuotrauka yra ta, į kurią žvelgiant po keliasdešimties metų, vėl išgyveni svarbiausią savo gyvenime dieną.
Vis daugėja porų, kurios tuokiasi jau turėdamos mažylį ir tą pačią dieną planuoja ne tik bažnytinę santuoką, bet ir krikštynas. Dvi šventės vieną dieną yra geras sprendimas - tačiau reikia tinkamai pasiruošti, kad viskas praeitų sklandžiai.
Kai kurie tėvai renkasi sujungti šias dvi svarbias šventes, ypač jei santuoka jau įregistruota civiline tvarka. Toks sprendimas leidžia sutaupyti laiko ir organizacinių pastangų, o svarbiausia - sukurti unikalią ir nepamirštamą dvigubą šventę.
Planuojant dvigubą šventę: Vestuvės ir Krikštynos
Patarlė sako, jog laimingo laiko neskaičiuoja. Tačiau, kad ir kokie laimingi būtų sužadėtiniai, ruošdamiesi vestuvėms laiką jie privalo skaičiuoti labai atsakingai. Juk iki gražiausios šventės reikia nuveikti daugybę darbų. Vedybų planuotojai tikina, jog norintys vestuvėms užsisakyti mėgstamus muzikantus, gerą fotografą ar patinkančią pobūvių salę, ieškoti ir derinti pradėti reikia kuo ankščiau. Tačiau taip pat tarsteli, kad nereikėtų įsismarkauti. Paprastai patariama vestuvių šventei ruoštis likus metams iki numatytos datos. Ankščiau pradėti nepatartina, kadangi daug kas gali pasikeisti: ne tik norai, skonis ar supratimas, bet ir šeimyninė padėtis: atsirasti vaikelis.
Užsienyje gyvenantys tautiečiai, norintys vestuvių puotą iškelti Lietuvoje, pasiruošimo darbams turėtų skirti maždaug pusantrųjų metų. Pastarieji vestuvių puotos organizavimą turėtų patikėti vedybų planuotojams, ne giminaičiams.
Kai kurios poros, turėdamos mažylį, nori tuoktis ir jį pakrikštyti tą pačią dieną. Tai gali būti puikus sprendimas, tačiau svarbu tinkamai viską suplanuoti. Viena iš galimybių - vestuvių ceremonija šeštadienį, o sekmadienį - krikštynos. Tokiu būdu nereikia kviesti svečių du kartus, o svarbiausia, kad nei vestuvės neį užgožia krikštynų, nei krikštynos - vestuvių.
Kita vertus, kai kurie teigia, kad vienos šventės į vieną nesugrūstų, nes tokiu atveju kažkuri šventė vis tiek nublanks, jei ne abi, nes dėmesys bus dalinamas perpus. Nėra jokio skubos jausmo sugrūsti dvi dideles šventes į vieną.
Tačiau yra ir priešingos nuomonės. Kai kurie planuoja sujungti šias šventes, įskaitant baltą suknelę, bažnyčią, metrikacijos biurą, o dukrytė taip pat bus su balta suknele. Tai vadinama dviguba švente. Nesinorėjo su pilvuku visur skubėti, o ir nebuvo reikalo, juk jei yra meilė, ji neišgaruoja. Šventė vyks vieną dieną, pirmiausiai tėveliai priims santuokos sakramentą, o po to krikštynos.
Kai kurioms poroms, turint vaiką, baltos suknelės ir rūtų vainikėliai atrodo juokingai, todėl jos renkasi raudoną suknelę. Nebėra balius, vaišės vyks furšeto metu.
Niekada nesigręžčiau dviejų švenčių į vieną. Pritariu. Niekada taip irgi nedaryčiau, nes tokiu atveju kažkuri šventė vis tiek nublanks, jei ne abi, nes dėmesys bus dalinamas perpus. O be to, nematau tikslo nei skubos tokias dvi dideles šventes sugrūsti į vieną.
Kai kurios moterys nenorėjo tekėti būdamos nėščios, todėl planavo tuoktis ir vaiką pakrikštyti praėjus mėnesiui po vaikelio gimimo. Tačiau dukrelė gimė vėliau nei tikėtasi, todėl vestuvės buvo atidėtos metams, o vaikas pakrikštytas per Kalėdas. Tačiau manoma, kad galima suderinti dvi šventes. Juk dažnai vestuvės švenčiamos dvi dienas, tai pvz. šeštadienį galima tėveliams susituokti (su suknele, kostiumu ir tt.), o jau kitą dieną, sekmadienį - krikštyti vaikelį. Tokiu atveju nereikia kviesti svečių du kartus, o svarbiausia, kad nei vestuvės neįužgos krikštyno, nei krikštynos - vestuvių.
Kita vertus, yra porų, kurios nori vieną dieną turėti ir vestuves, ir krikštynas. Jos planuoja, kad bus ir balta suknelė, ir bažnyčia, ir metrikacijos biuras, ir dukrytė bus su balta suknele. Tai vadinama dviguba švente. Nesinorėjo skubėti su pilvuku, o ir nebuvo reikalo, juk jei yra meilė, ji neišgaruoja. Šventė vyks vieną dieną, pirmiausiai tėveliai priims santuokos sakramentą, o po to krikštynos. Pagrindinis akcentas vedyboms. Nėra jokio Civilinės metrikacijos biuro, nes jo nereikia. Ir jokių baltų suknelių - kažkaip, kai jau vaikas yra, atrodo juokingai baltos suknelės ir rūtų vainikėliais. Visada norėjosi raudonos suknelės, tokia ir bus. Nebėra balius, vaišės vyks furšeto metu.
Kai kurioms moterims balta suknelė yra gražus pasirinkimas, nors ir nevestuvinė. Tai tiesiog progine balta suknelė, kuri atrodo labai gražiai. Jos taip pat nedarys jokių tradicinių vestuvių. Tą pačią nuomonę, kad balių daro sau. Bus irgi paprasčiausias furšet užsakytose kavinės patalpose ir tiek.
Kai kurios poros daro vestuves ir krikštynas kartu, svajoja, kaip eis prie altoriaus, o jų dukrytė ateis su krikšto tėveliais. Tai atrodo gražu. Bus vilkima balta suknelė, ne balta šampaninė, bet vestuvinė, nes gal daugiau niekada jau nebus galima jos užsidėti. Nėra jokios problemos. Tai dvigubas džiaugsmas, todėl taip ir bus! Po bažnyčios. Visiems labai patiko. Žiūrint iš kito požiūrio.
Kai kurioms poroms, kurios jau yra seniai susituokusios civiline tvarka, kyla mintis krikštynas švęsti kartu su vestuvių metinėmis. Tai gali būti puikus būdas paminėti šventes.
Kai kurių nuomone, jei tai ne pirma santuoka, gal tada taip nesukama galvos. Tačiau, jei norima būti tą dieną vienintele princese, kad visi žiūrėtų ir sakytų, kokia tu graži, o jei krikštysi ir vaikelį, tai visi sakys, kad oi kokia tu graži, o vaikelis dar gražesnis. Galbūt vyrams tokie pamąstymai patiktų.
Kita vertus, yra ir tokių, kurie mano, kad vestuvių šventė nublanks, jei bus kartu su krikštynomis, nes dėmesys bus dalinamas perpus. Todėl jie apsispręstų krikštynas daryti vėliau, pavyzdžiui, praėjus mėnesiui po vestuvių, kad tą dieną nebūtų jokios konkurencijos ir nuotaka būtų gražiausia, visų dėmesio centre.
Kai kurie planuoja vestuvių ir krikštynų šventę vieną dieną, kurios metu bus ir balta suknelė, ir bažnyčia, ir metrikacijos biuras, ir dukrytė bus su balta suknele. Tai vadinama dviguba švente. Nesinorėjo skubėti su pilvuku, o ir nebuvo reikalo, juk jei yra meilė, ji neišgaruoja. Šventė vyks vieną dieną, pirmiausiai tėveliai priims santuokos sakramentą, o po to krikštynos. Pagrindinis akcentas vedyboms. Nėra jokio Civilinės metrikacijos biuro, nes jo nereikia. Ir jokių baltų suknelių - kažkaip, kai jau vaikas yra, atrodo juokingai baltos suknelės ir rūtų vainikėliais. Visada norėjosi raudonos suknelės, tokia ir bus. Nebėra balius, vaišės vyks furšeto metu.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aprangą. Krikštynų svečiai turėtų atrodyti gaiviai, vasariškai ir šventiškai. Nereikia apsikrauti brangiais papuošalais ar vilkėti žemę šluojančias sukneles. Svarbu jaustis patogiai ir atrodyti žaismingai. Balta spalva puikiai tinka visiems svečiams, ji simbolizuoja tyrumą ir šventės sakralumą. Jei vengiate baltų drabužių, tiks pastelinė paletė arba ryškios vasariškos spalvos: rožinė, mėlyna, geltona, žalia. Niekada neprašausite, jei rinksitės gaivius ir vasariškus įvaizdžius. Pasirinkus pastelinę suknelę ar kostiumėlį, atrodysite puikiai ir 100 proc. pataikysite į temą. Vengti reikėtų vulgarumo ir tamsių spalvų.
Vestuvių šventės nuotraukos - tai Jūsų ir fotografo bendro darbo vaisius. Kiekvienas miestas ar gyvenvietė turi vaizdingų vietovių, kuriose dažniausiai fotografuojasi jaunavedžiai. Gamtą ir romantiką mėgstantys jaunieji, be abejo, rinktis turėtų fotosesiją su žirgais ir karietomis. O visad puikiai atrodo nuotraukos vandens telkinių fone ar ant geležinkelio.
Krikštynų apeigos ir simbolika
Krikštynos - tai svarbus sakramentas, simbolizuojantis naują pradžią ir įsiliejimą į krikščionių bendruomenę. Pagal krikščionių tikėjimą, gimtąją nuodėmę, kurią visi paveldime, Jėzus Kristus atpirko ant kryžiaus, suteikdamas krikšto malonę.
Krikšto simbolika:
- Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.
- Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, karalius ir pranašas.
- Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Jos šviesa išsklaido tamsą ir primena, jog pakrikštytasis kviečiamas puoselėti tikėjimą.
Pagal bažnyčios patarimus, vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštijami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka. Jei vaikeliui yra septyneri metai ir daugiau, Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas.
Nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus.
Jei kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kiekvienas žmogus. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”.
Krikšto tėvų vaidmuo ir reikalavimai
Pagal Romos katalikų Bažnyčios mokymą, krikšto tėvais negali būti tie, kurie gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią. Tai, kad krikštijamo vaikelio tėvai neturi bažnytinės santuokos, nėra kliūtis.
Krikšto sakramentui suteikti užtenka vieno krikšto tėvo (arba krikšto motinos). Tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti. Tradiciškai kviečiami krikštatėvis ir krikštamotė, kurie dvasine prasme atspindi žemiškąją šeimą. Jie nebūtinai turi būti tikra šeima, gali būti ir draugai ar brolis ir sesė, svarbu, kad kartu negyventų kaip nesantuokinė pora.
Nėra jokių apribojimų krikšto mama būti besilaukiančiai moteriai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama.
Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės. Taip pat gali būti vienas krikšto tėtis arba krikšto mama, gali būti ir kelios krikšto tėvų poros.
Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto kreipiantis į parapijos kleboną, paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas. Kai kurios parapijos netgi organizuoja kursus krikštyjamo vaikelio tėvams ir krikštatėviams.
Krikšto rūbelis (skraistė) nebūtinai turi būti naujas vaikeliui, nebent planuojate vėliau iš jo siūti Pirmosios Komunijos drabužius. Krikšto žvakė kiekvienam krikštyjamam vaikeliui būtina nauja.
Vestuvių ir Krikštynų Fotografija
Fotografas dirbti dažniausiai pradeda nuo pat pasiruošimo, kai vaikas namuose maitinamas, rengiamas ir t.t. Dažniausiai po ceremonijos kartu su svečiais vyksta fotosesija parinktoje vietoje.
Ramiausi ir fotogeniškiausi yra 7-9 mėnesių krikštukai. Jie jau tvirtai sėdi, nepabėga iš kadro, greitai nurimsta, daug šypsosi, susidomi naujais dalykais. Kiek sunkiau su pradedančiais vaikščioti ir lakstančiais vaikais (1-1,5 metų), bet šiek tiek palaikius ant rankų, su priežiūra juos galima paleisti pasivaikščioti net ceremonijos metu. Sudėtingiausia ko gero su 2-3 metų krikštukais - tuo metu formuojasi vaikučių charakteris, jie nori būti savarankiški, tikrina ribas, retai kada paklūsta tėveliams, kartais net kunigui paprieštarauja, neleidžia būti krikštijamais!
Planuojant ceremonijos laiką - reikėtų atsižvelgti į vaiko rytinio ar pietų miegelio grafiką. Dažnai patariama ceremoniją kelti į popietinį laiką, kad jaunieji galėtų ramiai susiruošti, o vaikelis būtų pavalgęs, pamiegojęs ir ramus.
Atvykstu fotografuoti, kai vaikelis dar miega. Greitai užfiksuoju detales: mažylio drabužėlius, batukus, krikšto aksesuarus, jaunųjų žiedus. Nuotaka atvyksta jau pasiruošusi - užtenka šokti į suknelę, batelius, įsiverti auskarus, pasikvėpinti, žvilgtelti į veidrodėlį, o jaunikiui - užsidėti švarką, įsisegti sąsagas. Tuomet žadiname krikštuką ir padarome keletą natūralių kadrų jį rengiant. Mažylį dažniausiai rengia krikšto tėveliai - jie tą dieną yra geriausi pagalbininkai, kai reikia dėmesio mažyliui ir laisvų rankų jauniesiems.
Pradėti fotosesiją namuose verta ir tada, kai už lango pučia stiprus vėjas ar lyja lietus. Kol visi gražūs ir nepavargę, kol už nugaros nelūkuriuoja svečių eilė, skirkite bent vieną valandėlę šeimos fotosesijai gamtoje, o jei lyja lietus - studijoje ar interjere.
Vardiniai aksesuarai visada pagyvina nuotraukas ir suteikia joms asmeniškumo. Tai gali būti mažylio vardo raidės, krikšto dėžutė, šaukštelis, seilinukas ar skraistė su inicialais, balionai. Priklausomai nuo krikštuko amžiaus ir aš pasirūpinu praktiškais bei neutraliais atributais. Judrius vaikus sunku sudominti ir ilgesnį laiką išlaikyti vienoje vietoje, todėl fotokampeliuose ilgai neužtrunkam. Su savimi visada vežuosi muilo burbulų, baltų medinių žaisliukų, mažų baldelių (suoliukų, kėdučių), karūnų, popierinių bijūnų. O vaikučiams iki vienerių metukų, kol jie dar nevaikšto, turiu keletą lopšių, krepšiukų, plunksnelių, mažų lovelių, pagalvėlių, minkštų iš vilnos veltų širdelių, burbuliukų girliandų ir kt. Šalia pozuotų foto padarome ir lengvų reportažinių nuotraukų.
Bažnytinės apeigos dažniausiai pradedamos nuo santuokos ceremonijos, todėl mažylį reikėtų atiduoti į senelių ar krikšto tėvelių rankas, pamaitinti prieš krikštą, pasivaikščioti lauke. Kartais užtenka gėlės žiedelio, jaunosios puokštėje paslėpto saldainiuko ar karoliuko, turėti traškantį popierėlį ar duoti savo apyrankę, sausainiuką. Gelbsti ir mylimas senas ar naujas nedidelis žaisliukas bei pinigėlis.
Po ceremonijos visada geriausias laikas bendrai nuotraukai ir nuotraukoms su svečiais. Jei krikštukas gerai nusiteikęs, patariama išnaudoti progą gražiems kadrams su seneliais, artimaisiais, draugais ir būriu vaikučių. Jei mažylis suirzęs - būtina pamaitinti, nuraminti ar užmigdyti vaikutį, o laikas nuotraukoms su svečiais keliamas į šventės vietą.
Šventės vietoje paprašykite atskiro kambario sau ir vaikučiui. Kadangi šventė yra dviguba, tą dieną būtina skirti laiko ir jauniesiems. Geriausias laikas - kol mažylis miega. Tačiau jei krikštukas irzlus ir nenori miegelio, tada geriau patikėti jį senelių priežiūrai.
Natūralu, kad tokią dieną visko iki smulkmenų nesuplanuosi - palikime šiek tiek vietos ir netikėtumams, juk ekspromtu gimsta pačios gražiausios idėjos. Dažnai į visas situacijas tenka pasižiūrėti lanksčiai ir reaguoti greitai. Visi tėveliai nori, kad mažylis šypsotųsi ir žiūrėtų į kadrą, todėl kartais tenka pasitelkti įvairių gudrybių: skaičiuojam iki trijų, plojam už kadro, „grojam” su stalo įrankiais. Išskirtiniais atvejais mažylių dėmesiui atkreipti kišenėje turiu švilpuką.
DIS PRODUCTION Vestuvių, krikštynų filmavimo sezonas. 2016 DEMO
tags: #vestuves #kartu #su #krikstynom
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
