Statistika ir realybė: 1 tipo diabetas vaikams Lietuvoje
Dar prieš gerą šimtmetį cukrinis diabetas reiškė dramatišką nuosprendį, o šiandien su šios ligos diagnoze žmogus gali mėgautis gyvenimu, kaip bet kuris kitas: sportuoti, ambicingai siekti karjeros, keliauti ir netgi be nerimo skanauti desertus. Nors cukrinis diabetas nėra pagydomas, tačiau išmaniosios technologijos suteikia galimybę patikimai valdyti ligą.
Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje 2022 metais cukriniu diabetu (CD) sirgo 154 681 asmuo: vienas iš 20 vyrų ir viena iš 17 moterų. 2023 metais mūsų šalyje sergančiųjų buvo 161 428 asmenys. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje 1 tipo cukriniu diabetu iš viso sirgo 8402 žmonės. Lietuvoje kasmet 1 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas maždaug 150-200 vaikų ir jaunuolių iki 18 metų. Suaugusių (vyresnių nei 18 m.), sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, Lietuvoje yra daugiau kaip 7000. Pasak S. Gavorkienės, 2023 metais mūsų šalyje sergančiųjų buvo 161 428 asmenys, sirgo 1 173 vaikai.
Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. visame pasaulyje cukriniu diabetu (1 ir 2 tipu) sirgo daugiau kaip 537 milijonai žmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį šio skaičiaus visgi sudaro sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kurį dažniausiai lemia nevisavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris. Daugeliu atvejų šios ligos galima išvengti, jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į savo sveikatą - rinktųsi sveikatai palankesnius maisto produktus ir būtų fiziškai aktyvesni. Tačiau atsižvelgus į kasmet augantį sergančiųjų skaičių prognozuojama, kad 2045 m. Visame pasaulyje daugiau nei 1,2 milijono vaikų ir paauglių (0-19 metų) serga 1 tipo cukriniu diabetu. Deja, medicinai lig šiol nepavyksta iki galo atskleisti, kokios priežastys lemia vis didėjantį susirgimų skaičių. Europoje cukriniu diabetu (1 ir 2 tipo) 2021 m. sirgo 61 milijonas suaugusių žmonių (nuo 20 iki 79 metų), t. y. 1 iš 11 žmonių. Europoje 1 tipo cukriniu diabetu serga 295 tūkst. vaikų ir paauglių. 2021 m. 1 tipo cukrinis diabetas buvo diagnozuotas 31 tūkst.
Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje registruotų cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo 25 kartus. Europoje šia liga serga apie 60 mln. žmonių, prognozuojama, kad 2060 m. sergančių cukriniu diabetu bus apie 71 mln. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje taip pat didėja įvairaus amžiaus žmonių sergamumas cukriniu diabetu. Cukriniu diabetu Lietuvoje 2019 m. sirgo 110 136 asmenų, iš jų 868 vaikai (0,8 proc. visų sergančių diabetu) (Lietuvos sveikatos statistika, 2020).
Svarbiausi 2021 m. skaičiai: 537 mln. arba 1 iš 10 suaugusiųjų (20-79 m.) serga kurio nors tipo cukriniu diabetu, iš jų Europoje 61 mln.; 319 mln. suaugusiųjų turi gliukozės apykaitos sutrikimų ar prediabetą; Dar 240 mln. diabeto atvejų yra vis dar nediagnozuoti; 1,2 mln. vaikų, paauglių ir jaunuolių iki 20 m. serga T1D; 21 mln. arba 1 iš 6 naujagimių turėjo pakitimų, susijusių su hiperglikemija nėštumo metu - 80 % atvejų tai susiję su motinos gestaciniu diabetu; 6,7 mln. mirčių 2021 m. buvo susiję su CD - po žmogų kas 5 sekundes; Jei augimo tempas nesulėtės, 2045 m. pasaulyje bus 783 mln. diabetu sergančių žmonių.
Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1000 cukriniu diabetu sergančių vaikų, iš jų, vos 1-2 proc. diagnozuotas II tipo diabetas. Lietuvoje cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams nuo 8 iki 12 metų. Apie 50 proc. I tipo cukrinio diabeto atvejų vaikų amžiuje būna nulemti genetiškai.
1 tipo diabetas vaikams: priežastys ir simptomai
Vaikams dažniausiai diagnozuojamas I tipo diabetas, kuris su gyvenimo būdo problemomis ar nesveika mityba turi mažai bendro. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu.
„Pirmo tipo cukrinis diabetas dukrai buvo diagnozuotas praėjus dviem savaitėms po užsikrėtimo kovidu. Tada buvo pati pandemijos pradžia - nebuvo skiepų ar kitų apsisaugojimo priemonių, - prisimena mama. - Per tas dvi savaites dukra tiesiog akyse lyso, numetė daug svorio. Buvo matyti silpnumas, mieguistumas, apatija, nuovargis. Dukrą kamavo besaikis troškulys: išgėrusi vieną stiklinę vandens, po kelių minučių gerdavo antrą ir trečią - ji nuolat jausdavo nežmonišką troškulį, kurio negalėdavo numalšinti. Šį simptomą, žinoma, sekė kitas tipiškas cukrinio diabeto signalas - dažnas šlapinimasis. Kraujo tyrimas parodė be galo aukštą cukraus kiekį kraujyje.
Cukrinis diabetas - tai lėtinė liga, kuri paveikia angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitą. Ši liga vargina ne vieną Lietuvos gyventoją, o liūdniausia, kad net 46,5 proc. sergančiųjų diabetu suaugusiųjų nežino, jog serga šia liga. Cukrinis diabetas - it tylusis karys, puola tuomet, kai mes visai nesitikime. Ilgus metus galime gyventi su šia liga net nežinodami, jog ji mus vargina. Nuolatiniai kėlimaisi naktį atsigerti vandens, troškulys dieną - visa tai, atrodo, tampa savaime suprantami dalykai, prie kurių greitai priprantame ir nepriimame to kaip cukrinio diabeto ligos pirmųjų simptomų.
„Dažnai girdime: „O kas čia tokio tas cukrinis diabetas? Sveiko žmogaus kasa išskiria insuliną ir nė nejuntame, kai organizmas susidoroja su cukraus kiekio kraujyje šuoliais, kurie atsiranda suvalgius angliavandenių, o pirmo tipo cukriniu diabetu sergantis žmogus pats turi nuolatos dirbti kasos darbą, nes jo kasa negamina insulino, - paaiškina S. Gavorkienė. Taigi prieš kiekvieną valgį turime tiksliai paskaičiuoti, kiek suvalgysime angliavandenių ir nustatyti, kiek insulino tuokart reikia susileisti - kiek kartų per dieną vaikas valgo, tiek kartų jis turi leistis insuliną, - apie sergančius vaikus ir jų šeimas tikrais matematikais paverčiančią ligą pasakoja pašnekovė. - Kas man yra diabetas?
Gyvenimas su diabetu: valdymas, parama ir modernios technologijos
S. Gavorkienė teigia, kad diabetas yra nepaliaujamas darbas visą parą diena iš dienos visą gyvenimą. Ji paaiškina, kad žmonės, sergantys diabetu, nuolat skaičiuoja, sveria ir atlieka matematinius veiksmus, kad galėtų kontroliuoti savo ligą. Blogai kontroliuojamas diabetas po 10 - 20 metų gali pakenkti akių, inkstų ir kitų organų kraujagyslėms, nervams, dėl to kyla aklumo, inkstų transplantacijos, kojų amputacijų grėsmė.
„Kai dukra susirgo diabetu, dar Kauno klinikose man į rankas papuolė žurnalai „Diabeto IQ“. Taip sužinojau apie patį klubą ir po kurio laiko įsitraukiau į savanorystę, - pasakoja dabar jau Kauno klubo vadove esanti S. Gavorkienė. - Šiemet mūsų klubas tapo skėtine organizacija ir vienija aštuonis skirtingų miestų klubus. Mūsų bendruomenė yra tikras stebuklas. Medikai suteikia žinias, pasirūpina tavimi ligos pradžioje, tačiau ši bendruomenė yra ta stiprioji jėga, padedanti atsistoti ant kojų ir bet kada - dieną ar naktį, nesvarbu kuriame šalies kampelyje - pirmoji ištiesia pagalbos ranką, net jei esame visai nepažįstami.
„Stengiamės padėti žmonėms, kad jie neužsisklęstų savyje, nes psichologinė būsena valdant cukrinį diabetą labai svarbi, - pabrėžia S. Gavorkienė. - Mūsų emocijos stipriai veikia cukraus kiekį kraujyje: jeigu vaikas pyksta, yra susierzinęs, cukrus gali kilti ar kristi - priklauso nuo organizmo.“
„Mūsų vaikai iš aplinkinių dažnai girdi: „Kaip tu valgysi ledus? Juk tau negalima - tu sergi diabetu. Šiandien mūsų vaikai gali valgyti viską. Žinoma, reikia stebėti cukraus kiekį kraujyje.“ Asociacija „Diabeto IQ“ kasmet pajūryje organizuoja dvi stovyklas: vieną, skirta šeimoms - pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams iki dvylikos metų ir juos lydintiems artimiesiems; į kitą stovyklą kviečiami 12-16 metų paaugliai, atvykstantys jau be šeimos narių. „Stovyklų dienotvarkė būna gana įtempta, tačiau tokioje atmosferoje net ir besimokydamas nejučia pailsi, - šypsosi S. Gavorkienė. Pasak S. „Tiems vaikams ir jų tėveliams ši stovykla reikalingiausia.
„Labai džiaugiamės, kad „Dadu“ ledus gaminanti ir mūsų stovyklas remianti „Vikeda“ neabejinga mūsų prašymams ir taip dosniai stovyklautojus vaišina savo kuriamais įvairiausių skonių gardėsiais - ir ledais, ir sūreliais. Kalbėdama apie pirmo tipo cukrinį diabetą, kuris diagnozuojamas vaikams, pirmiausia S. „Mes negalime nieko padaryti, kad išvengtume susirgimo autoimunine liga. Džiugu bent tai, kad šiuolaikinės technologijos leidžia diabetą kontroliuoti, - sako pašnekovė. - Prieš daugiau kaip 100 metų net neturėjome insulino, o cukraus kiekis kraujyje buvo matuojamas tik kartais - atvykstant į ligoninę.
Nuolatiniai gliukozės jutikliai, esantys po oda, susieti su išmaniuoju telefonu. Gliukozės jutikliai gali veikti kartu su naujosiomis išmaniosiomis technologijomis, kurios ne tik įspėja apie pakilusį ar nukritusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir pačios sustabdo arba pradeda organizmui tiekti insuliną, - modernia pagalba džiaugiasi S. Gavorkienė. - O dar smagiau dėl to, kad mums pavyko pasiekti, jog vaikams tiek sensoriai, tiek insulinas, tiek insulino pompos yra kompensuojamos valstybės, nes šiuolaikiškai kontroliuoti diabetą - didelis finansinis iššūkis šeimoms.
„Mūsų vaikai iš aplinkinių dažnai girdi: „Kaip tu valgysi ledus? Juk tau negalima - tu sergi diabetu“, - vieną dažniausių visuomenėje sklandančių mitų paneigti skuba Kauno „Diabeto IQ“ klubo vadovė. - Šiandien mūsų vaikai gali valgyti viską. Mes penkias dienas per savaitę valgome sveikai, o savaitgaliais, per šventes lepinamės, kuo tik norime, - šypsosi S. Gavorkienė. Labai džiaugiamės, kad „Dadu“ ledus gaminanti ir mūsų stovyklas remianti „Vikeda“ neabejinga mūsų prašymams ir taip dosniai stovyklautojus vaišina savo kuriamais įvairiausių skonių gardėsiais - ir ledais, ir sūreliais. Cukrinis diabetas - tikrai ne ta liga, dėl kurios tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų atsisakyti tokio malonumo kaip ledai, kiti gardumynai ar kitas maistas, kuris yra įprastas ant sveikų žmonių stalo.
Aut. Dar vienas mitas, kurį griauna diabetikai - apie konservuotą maistą, ypač įvairias sriubas, troškinius ir jau paruoštus vartoti konservuotus patiekalus, kuriuos ypač patogu naudoti skubantiems žmonėms ar tuomet, kai nėra tinkamų sąlygų pasigaminti maisto patiems. „Ant sriubų, barščių, troškinių, plovo ir kitų konservuotų patiekalų etikečių labai aiškiai yra surašyta ne tik jų sudėtis, bet ir baltymų, riebalų, o svarbiausia - angliavandenių kiekis ir pridėtinio cukraus kiekis, tad cukriniu diabetu sergančiam žmogui valgant iš anksto paruoštą konservuotą maistą susiskaičiuoti, kiek reikės insulino, daug lengviau nei valgant pačiam pasigamintą maistą, taip pat ir pasirinkti produkciją, kurioje angliavandenių ir cukraus kiekis yra mažesnis. Ir galime tik pasidžiaugti, kad tokios „Vikonda grupės“ įmonės kaip DADU ledus gaminanti „Vikeda“ ir Kėdainių konservų fabrikas, savo produkcija remdamos diabetikų vasaros stovyklas, padeda ne tik mūsų klubui, bet ir atlieka svarbų edukacinį darbą - neša žinią visiems diabetikams, kad jie gali mėgautis visais gyvenimo malonumais, kuriuos teikia jų ir kitų įmonių kuriami produktai - tereikia atidžiai skaityti etiketes. Tad kuo daugiau žmonių supras, kad diabetikai gyvena lygiai taip pat, kaip ir visi kiti žmonės ir mėgaujasi tokiu pačiu maistu, tik skaičiuodami angliavandenių kiekį, tuo lengviau bus patiems diabetikams rasti bendrą kalbą su maisto gamintojais prašant pagalbos vaikams ar imantis kokių bendrų projektų“, - sako S.
Netikėti gyvenimo su 1 tipo diabetu privalumai | Ji serga diabetu
Statistika ir tendencijos
Išanalizuoti Lietuvos 1997-2016 m. vaikų iki 15 metų amžiaus 1 tipo cukrinio diabeto sergamumo duomenys. Metodika. Duomenys surinkti iš vaikų cukrinio diabeto registro. Populiaciniai duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Tirtasis laikotarpis suskirstytas į du dešimtmečius (1997-2006 ir 2007-2016 m.), siekiant tiksliau palyginti sergamumo tendencijas. Rezultatai. Bendras vidutinis vaikų sergamumas 0-14 m. amžiaus grupėje yra 15,06/100000 (95 proc. PI: 14,35-15,80), bendras vidutinis standartizuotas sergamumo rodiklis - 14,71/100000 populiacijos vaikų (95 proc. PI: 14,02-15,43). Didžiausias sergamumas stebėtas 10-14 m. amžiaus grupėje ir siekė 18,76/100000 (95 proc. PI: 17,48-20,11). 1 tipo CD sergamumo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta. Tirtuoju laikotarpiu stebėta sergamumo augimo tendencija, didėjant bendram sergamumui 6,02 proc. per metus (p<0,001). Abu dešimtmečius stebėtas sergamumo didėjimas tarp berniukų ir mergaičių. Išvados: Lietuvoje 1997-2016 metais vaikų sergamumas 1 tipo cukriniu diabetu vidutiniškai didėjo 6,02 proc. per metus.
Diabetas ir jo sukelti organizmo sistemų pažeidimai tapo pasauline epidemija, kuri negaili net vaikų ir paauglių. Didėja šios amžiaus grupės sergamumas ne tik I tipo (genetiškai paveldėtas arba sukeltas tam tikrų virusų), bet ir II tipo diabetu, kuris anksčiau buvo nustatomas tik suaugusiems. Vieni iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių II tipo diabeto vystymąsi - antsvoris, kurį turi vis daugiau vaikų ir paauglių, bei pasikeitęs gyvenimo būdas (kaloringo, mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, pasyvūs laisvalaikio praleidimo būdai ir kt.).
Cukriniu diabetu sergantys paaugliai 2-3 kartus dažniau suserga depresija nei jų bendraamžiai. Ši liga paliečia ir sergančio vaiko šeimos narius, kurie taip pat patiria įtampą bei depresinę nuotaiką. Prasta artimiausių žmonių emocinė būsena gali sutrikdyti vaiko psichologinį vystymąsi. Šiai ligai pasireiškus vaikystėje arba paauglystėje, itin svarbu mažinti diabeto komplikacijų riziką, kad fizinis ir psichinis augimas bei brendimas būtų normalus. Siekiant išvengti cukrinio diabeto sukeliamų komplikacijų, labai svarbu mokėti tinkamai valdyti šią ligą bei derinti medikamentinį gydymą su fiziniu aktyvumu ir kūno svorio reguliavimu.
tags: #1 #tipo #diabetas #vaikams #statistika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
