Gyvenime pasitaiko situacijų, kai artimas žmogus dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačių sprendimų ir valdyti savo turto. Tokiu atveju artimiesiems tenka nelengva, tačiau be galo svarbi pareiga - imtis globos ar rūpybos. Šis procesas, apipintas teisinėmis procedūromis ir emociniais iššūkiais, daugeliui kelia nerimą ir daugybę klausimų. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus, suteikiant aiškumo ir padedant suprasti suaugusio asmens globos procesą Lietuvoje.
Pirmiausia, svarbu atskirti dvi esmines sąvokas - globą ir rūpybą. Nors kasdienėje kalboje jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, teisinis jų statusas ir taikymo aplinkybės skiriasi iš esmės. Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa - labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksiam asmeniui. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.
Neveiksnumas - tai civilinės teisės kategorija, reiškianti fizinio asmens negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės. Toks asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu. Neveiksnam asmeniui nustatoma globa. Yra du asmens pripažinimo neveiksniu medicininiai kriterijai. Pirmasis yra asmens psichikos liga arba silpnaprotystė. Šią diagnozę gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė. Antrasis kriterijus yra asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Jei psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė yra tokios formos, kad dėl ligos negalima suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, asmenį galima pripažinti neveiksniu.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Globa (visiškas neveiksnumas) nustatoma asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas tokį asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse. Neveiksnus asmuo praranda civilinį veiksnumą - jis negali sudaryti jokių sandorių (pvz., pirkti, parduoti, dovanoti turto), balsuoti rinkimuose, tuoktis ar atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų. Visi šie veiksmai jo vardu atliekami paskirto globėjo.
Svarbu, kad neveiksnus asmuo yra toks, kuris dėl psichinės ligos, silpnaprotystės, nesupranta, nevaldo savo veiksmų. Neveiksnus asmuo negali pats sudaryti jokių sandorių. Jis traktuojamas panašiai, kaip vaikas. Tai yra, už jį atsako, sandorius sudaro globėjas. Jeigu sandorį sudarys pats neveiksnus asmuo ir globėjas jo nepatvirtins, šis negalios, o kita šalis turės atkurti buvusią padėtį.
Už neveiksnaus asmens sutartines ar deliktines (nesutartines) prievoles (deliktinė atsakomybė) atsako jo globėjas, jei neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės. Jei neveiksniu pripažintas asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu turi teisę paduoti jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, rūpybos ar globos įstaiga arba prokuroras. Jie taip pa turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius gali sudaryti jo globėjas. Globėjas arba prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio, kurį sudarė neveiksniu pripažintas asmuo, pripažinimo negaliojančiu. Jei toks sandoris naudingas neveiksniam asmeniui, globėjas jį gali patvirtinti.
Ribotas veiksnumas - tai tarpinis variantas tarp veiksnumo ir neveiksnumo. Rūpyba (ribotas veiksnumas), kita vertus, nustatoma asmeniui, kurio gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra apribotas, bet ne visiškai prarastas. Tai gali būti dėl psichikos sutrikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Teismas tokį asmenį pripažįsta ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius (pvz., nusipirkti maisto), tačiau stambesniems sandoriams, susijusiems su turto valdymu, disponavimu ar įsipareigojimais, jam reikalingas rūpintojo sutikimas.
LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.
Savo esme ribotai veiksnus žmogus traktuojamas panašiai, kaip nepilnametis nuo 14 iki 18 metų: jis turi kai kurias suaugusiojo teises ir pareigas, bet ne visas. Ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti sandorius, tačiau daugelį jų - tik leidus rūpintojui.
Sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos ar rūpybos nustatymo priima tik teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinis teisinis reguliavimas skatina kiek įmanoma labiau išsaugoti asmens autonomiją. Dėl šios priežasties teismas visada vertina, ar negalima taikyti švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, pagalbos priimant sprendimus instituto, prieš pripažįstant asmenį neveiksniu.
Veiksnumo apribojimas - tai tarpinis variantas tarp veiksnumo ir neveiksnumo. Veisknumą irgi gali apriboti (ar apribojimą panaikinti) tik teismas, o tvarka čia tokia pati, kaip ir dėl pripažinimo neveiksniu. Jei veiksnus asmuo negali dėl sveikatos būklės vykdyti savo teisių ir pareigų, jo paties ar globos įstaigos prašymu jam gali būti skirta rūpyba.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.277 straipsnį fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas. Teismas nurodo baigtinį sąrašą sričių, kuriose nustatomas asmens neveiksnumas ar ribotas veiksnumas (asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu absoliučiai visose srityse). Teismas priimdamas sprendimą nurodo, kuriose konkrečiai srityse asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, pvz.: mokant už komunalines paslaugas, sudarant paskolų, vartojimo kredito sutartis, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutartis, tvarkant su paveldėjimo santykiais susijusius klausimus ir t.t.
2015 03 26 įstatymu Nr. (TAR, 2015, Nr. 1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. 2019 01 11 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.
Asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Procesas nuo sprendimo, kad artimajam reikia pagalbos, iki oficialaus globėjo paskyrimo yra sudėtingas ir reikalauja kantrybės.
Inicijuoti procesą gali pats asmuo, kuriam reikia pagalbos (jei jo būklė tai leidžia), jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija (dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyrius) arba prokuroras. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos (rūpybos) nustatymo teikiamas apylinkės teismui pagal to asmens gyvenamąją vietą.
Pareiškime teismui būtina nurodyti:
Prie pareiškimo pridedami asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, medicininiai išrašai ir kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo aplinkybes. LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.
Tai yra bene svarbiausias etapas visame procese. Teismas, gavęs pareiškimą, privalomai skiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Ekspertizės tikslas - įvertinti asmens psichinę būklę ir pateikti teismui išvadą, ar asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir kokiose srityse jo veiksnumas turėtų būti apribotas. Ekspertizė gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare. Jos metu ekspertai kalbasi su asmenu, analizuoja medicininius dokumentus, gali bendrauti su artimaisiais. Svarbu suprasti, kad ekspertų išvada teismui nėra privaloma, tačiau praktikoje ji turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.

Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį. Jame privalo dalyvauti pareiškėjas, asmuo, dėl kurio sprendžiamas klausimas (jei jo sveikatos būklė leidžia), prokuroras ir globos (rūpybos) institucijos atstovas. Teismas išklauso visas puses, įvertina ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus.
Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tai gali būti turto valdymas, asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimas (pvz., teisė į sveikatos priežiūrą), socialinių išmokų gavimas ir pan. Pripažinus asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtam straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus pilnametis asmuo ir tik jo paties rašytiniu sutikimu. Teismas, skirdamas globėją, atsižvelgia į daugybę veiksnių:
Dažniausiai globėjais skiriami artimiausi giminaičiai - sutuoktiniai, vaikai, tėvai. Tačiau jei artimųjų nėra arba jie negali ar nenori imtis šių pareigų, globėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo. Prieš skirdamas globėją, teismas visada paprašo savivaldybės išvados apie kandidato tinkamumą. Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko kandidatą namuose, įvertina jo buities sąlygas, bendrauja su juo ir pateikia teismui savo rekomendacijas.
Asmuo negali būti globėju, jei:
Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotai veiksnumas).
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją, turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Tapti globėju ar rūpintoju - tai ne tik teisė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šios pareigos apima platų spektrą veiksmų, skirtų užtikrinti globojamojo gerovę.
Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas. Jis veikia neveiksnaus asmens vardu ir jo interesais, sudaro visus būtinus sandorius.
Esame pasirengę padėti Jums išspręsti neveiksnumo ir globos nustatymo klausimą maksimaliai gretai. Suprantame, kad dažnai poreikis nustatyti neveiksnumą atsiranda netikėtai ir dažnai reikia greito sprendimo. Operatyviai surinksime pažymas, parengsime reikiamus dokumentus teismui. Visgi atkreipiame dėmesį, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis. Maksimaliai perimsime visus reikiamus atlikti veiksmus ir pasistengsime, kad Jūsų dalyvavimas procese būdų kiek įmanoma sumažintas. Suprantame, kad visiems trūksta laiko, taip pat nėra malonu rinkti pažymas, inicijuoti teisminius veiksmus, todėl didžiają dalį darbo perimsime mes. Taip pat sprendžiame klausimus ir dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Advokatų kontoroje dažnai sulaukiame klientų dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) bei globos (rūpybos) nustatymo. Dažniausiai toks poreikis atsiranda tuomet, kai po artimojo mirties, galimai neveiksnus (ribotai veiksnus) asmuo, negali priimti jam tenkančios palikimo dalies ar atlikti kitų paveldėjimo procesui reikiamų veiksmų.
Dažnu atveju tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga, ištikęs insultas. Susiklosčius tokiai situacijai, kuri neretai šeimoje sukelia įtampas ir nežinią, nuo ko viską pradėti, kviečiame kreiptis į mūsų kontorą nurodytais kontaktais: el. Pasitelkę ilgametę patirtį padėsime Jums pereiti visas reikiamas procedūras, atstovausime teisme.

Jeigu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.
tags: #neveiksnumas #ir #globa