Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių, kurie liečia ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą. Vienas iš dažniausiai pastebimų pokyčių - tai odos būklės pasikeitimai. Nėštumo metu, kintant hormonų pusiausvyrai, į šiuos pokyčius reaguoja ir oda. Dažniausios ir dažniausiai aptariamos odos problemos - strijos, pigmentacija (patamsėjimai), sausumas, spuogeliai ir bėrimai.
Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio” hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.
Vyrauja nuomonė, kad nėštumo metu veido procedūras geriau yra atidėti, o kosmetiką rinktis ekologišką. Iš esmės, tai reikštų, kad privalu visiškai keisti sau įprastą odos priežiūros režimą ar nutraukti gydymą. Pasiteiravus moterų, kodėl jos laikosi tokios pozicijos, daugumos atsakymai yra labai panašūs - manoma, kad į kraują patekusios kosmetikos priemonės gali pakenkti vaisiui. Tačiau, tai nėra visiška tiesa. Nėštumo metu dauguma moterų kenčia nuo veido odos bėrimų, ypač tai būdinga pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Taip pat, dažnai oda ima sausėti, jaučiamas nemalonus tempimas. Nors manoma, kad viskas susitvarkys savaime, kas dažnai ir nutinka antrajame - trečiajame nėštumo trimestre, aprimus hormonams, dažnai pagerėja veido odos būklė.
Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Strijos nėštumo metu - itin dažna odos problema. Jos atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, liemens, krūtinės ir pilvo staiga didėjant kūno svoriui ir odai tempiantis, tačiau įtakos strijų atsiradimui gali turėti ir paveldimumas, amžius, odos tipas, ypatumai (elastingą odą strijos nusėja rečiau, jų būna mažiau arba jos būna smulkesnės).

Kaip spręsti? Drėkinimas: naudokite natūralius aliejus (pavyzdžiui, kokosų, migdolų ar šaltalankių aliejų) arba kremus su hialurono rūgštimi ir vitaminais C bei E. Masažas: lengvas masažas skatina kraujo cirkuliaciją ir gerina odos elastingumą. Profilaktika: pradėkite naudoti drėkinamuosius kremus ankstyvoje nėštumo stadijoje, kad išvengtumėte odos išsausėjimo.
Odos pigmentacija - tai patamsėjimai. Įprastai nėščiosios pastebi tamsesnę liniją nuo gaktos srities iki bambos, oda patamsėja pažastų ir kirkšnių srityse, aplink krūtų spenelius (areoles), pigmentinių dėmių atsiranda ir ant veido. Ypač atidžiai odą saugoti turėtų pigmentinių dėmelių, strazdanų turinčios moterys. Joms nėštumo metu siekiant išvengti gausesnės odos pigmentacijos patariama naudoti pigmentines dėmes šviesinančius kremus su SPF filtru.
Melazma - tai odos pigmentacijos padidėjimas, kuris dažnai atsiranda ant veido: ant kaktos, skruostų ar viršutinės lūpos. Šią problemą sukelia padidėjusi hormonų (ypač estrogeno) koncentracija, kuri stimuliuoja melanino gamybą.
Kaip spręsti? Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30 arba aukštesniu, kad apsaugotumėte odą nuo UV spindulių, kurie stiprina pigmentaciją. Švelnios priemonės: venkite agresyvių produktų, tokių kaip rūgštys ar retinolis, nes jie gali būti netinkami nėštumo metu. Dermatologo konsultacija: po nėštumo galima svarstyti apie procedūras, tokias kaip cheminis pilingas ar lazerinis gydymas.
Nėštumo metu kintant hormonų balansui, vykstant intensyviems fiziologiniams pokyčiams, odai tempiantis dažna problema - odos sausumas. Tai gana dažnas nėščiųjų nusiskundimas: hormonai estrogenai slopina riebalinių liaukų veiklą. Odos sausumo problemai spręsti geriausia pasitelkti kosmetikos priemones: kremus, losjonus ar specialius aliejukus. Jie akimirksniu grąžina odai drėgmę, tad odą malonu liesti, be to, kosmetinės priemonės aprūpina ją vertingaisiais komponentais. Puiku, jei renkatės natūralius produktus, kurie yra be potencialių alergenų, konservantų, GMO, kitų dirbtinių priedų ir kvapiklių bei palaiko ir gerina natūralias odos regeneracijos savybes.
Dėl odos tempimo ir hormoninių pokyčių gali atsirasti stiprus niežulys arba pleiskanojimas. Kaip spręsti? Drėkinimas iš vidaus ir išorės: gerkite pakankamai vandens ir naudokite odos kremus, praturtintus taukmedžio sviestu ar pantenoliu. Švelnios dušo priemonės: venkite kvepiančių ar stiprių ploviklių, kurie gali dar labiau išsausinti odą. Avižų vonios: avižų ekstraktai ramina sudirgintą odą.
Labai dažnai nėščiąsias kamuoja ir spuogai, kurių formavimąsi lemia lytiniai hormonai. Su spuogais kovoti patariama taip pat, kaip ir paauglystėje: kruopščiai valyti veido odą, naudoti probleminei odai skirtas kosmetikos priemones, jokiu būdu nespaudyti spuogelių, nes užkrečiama ir sveika oda, be to, gali likti dėmelių, randų.
Nėštumo hormonai gali skatinti riebalų liaukų veiklą, todėl oda tampa linkusi į spuogus. Tai ypač dažna pirmąjį nėštumo trimestrą. Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė”) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.

Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Prieš vartojant vaistus nuo spuogų, būtina išsiaiškinti ar jie nėra kenksmingi vaisiui.
Ką daryti? Nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui. Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai. Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas. Kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, negali būti vartojamas nėščiųjų, nes gali pažeisti vaisių.
Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali keltis spuogelių.

Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kada kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu. Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Puppo bėrimas, dar žinomas kaip niežtinčios dilgėlinės papulės ir nėštumo plokštelės, yra dažna odos liga, kuria serga nėščios moterys, ypač trečiąjį trimestrą. Ši būklė gali sukelti didelį diskomfortą ir kančią, todėl būsimoms motinoms labai svarbu suprasti jos pobūdį, priežastis, simptomus ir gydymo galimybes. Nors Puppo bėrimas nėra kenksmingas kūdikiui, jis gali sukelti didelį niežulį ir odos dirginimą motinai. Puppo bėrimas yra su nėštumu susijusi odos liga, kuriai būdingi niežtintys, raudoni iškilimai ir dilgėlinė, paprastai atsirandantys ant pilvo, šlaunų ir sėdmenų. Bėrimas dažnai atsiranda paskutinį nėštumo trimestrą ir gali išplisti į kitas kūno vietas.
Nors tiksli Puppo bėrimo priežastis nėra iki galo suprantama, manoma, kad jis susijęs su odos tempimu ir hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Šiuo metu nėra įrodymų, kad infekciniai agentai ar aplinkos veiksniai tiesiogiai sukelia PUPPP bėrimą. Tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos Puppo bėrimo atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra odos ligų ar autoimuninių sutrikimų, gali būti didesnė rizika. Nors konkretaus gyvenimo būdo ar mitybos veiksniai nėra galutinai susiję su Pupp bėrimu, sveika mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu gali padėti palaikyti bendrą odos sveikatą.
Kas yra Puppo bėrimas? Kas sukelia Puppo bėrimą? Kaip diagnozuojamas Puppo bėrimas? Diagnozė paprastai apima klinikinį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo įvertinimą, įskaitant paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. Kokie yra dažni Puppo bėrimo simptomai? Kaip gydyti Puppo bėrimą? Ar Puppo bėrimas kenkia mano kūdikiui? Ar Puppo bėrimas gali pasikartoti būsimų nėštumų metu? Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl Puppo bėrimo? Ar yra kokių nors ilgalaikių Puppo bėrimo padarinių? Kaip išvengti Puppo bėrimo? Puppo bėrimas yra dažna odos liga nėštumo metu, galinti sukelti didelį diskomfortą. Supratimas apie jo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes gali padėti būsimoms motinoms veiksmingai valdyti šią būklę. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Tai į egzemą panašus niežintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną. Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Nėštumas - nuostabus gyvenimo etapas, tačiau jis gali sukelti ir įvairių pokyčių moters kūne, tarp jų ir odoje. Hormoniniai svyravimai, kraujo cirkuliacijos pokyčiai bei organizmo prisitaikymas prie augančio kūdikio gali išprovokuoti odos problemas.

Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią.
Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones. Sveika ir subalansuota mityba taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių.
Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis.
Nerūgštinis veido odos valymas. Norint turėti sveiką ir spindinčią odą, privalu reguliariai pašalinti negyvąsias odos ląsteles, atverti ir išvalyti poras bei skatinti aktyvią odos ląstelių regeneraciją - tai padeda ne tik pagerinti odos būklę, bet ir atitolina senėjimo procesus. Viena iš tokių tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu saugių procedūrų yra JetPeel veido odos valymas. Drėkinanti/maitinanti odos procedūra, kuri atgaivina veidą ir prisotina jį naudingosiomis medžiagomis, vitaminais bei mineralais. Ši procedūra padeda pašalinti nemalonų odos tempimo pojūtį oda vėl tampa glotni ir spindinti. Siekiant atkurti odos drėgmės balansą, taip pat, rekomenduočiau atlikti JetPeel odos atkūrimo procedūrą, kuri ne paik giliai valo odą, bet ir neinvaziniu būdu suteikia odai ilgalaikį drėkinimą ir skaistumą. Leipcigo universitete atlikti tyrimai parodė, kad jau per pirmąsias 10 sekundžių odoje vyksta aktyvūs pokyčiai. Veido, kaklo ir dekolte masažas - ne tik atgaivins jūsų odą, tačiau ir puikiai atpalaiduos, pašalins susikaupusią įtampą. Pigmentacijai mažinti skirta JetPeel veido odos procedūra. JetPeel veido odos procedūra yra viena iš nedaugelio procedūrų, kurias galima atlikti nėštumo ir žindymo periodu. Procedūros metu, netraumuojant ir nepažeidžiant odos, yra ištirpinami porų nešvarumai, išvalomi komedonai, veikiant keratolitiškai ir antimikrobiškai mažinamas P. acnes bakterijų skaičius. Skatinama elastino ir kolageno sintezė.
Kokių priemonių nėštumo metu naudoti nerekomenduojama? Žinoma, visko, kas erzina, dirgina ar alergizuoja jūsų odą. Pasitaiko, kad priemonė dirgina odą, bet jos dekoratyvinės savybės mums patinka. Kvepalai sukelia čiaudulį, bet vis tiek jų neatsisakome, produktas sukelia lengvą alergiją, bet ją ignoruojame. Odą šviesinančių priemonių su hidrochinonu. Nors tyrimų, kad ši medžiaga kenktų vaisiui, nėra, bet yra žinoma, kad net 35-45 % hidrochinono naudojamo odai patenka į kraują. Kadangi nėštumo metu nerekomenduojama atlikti lazerio ar intensyvios impulsinės šviesos procedūrų, kaip ir naudoti priemonių, sudėtyje turinčių hidrochinono, daugelis dermatologų rekomenduoja vieną paprastą būdą kovoti su tamsiomis dėmėmis ir hiperpigmentacija - tai vitaminas C. „Vitamino C serumai padeda šviesinti odą.“, - sako specialistė. Rezultatai nebus tokie greiti ir efektyvūs, kaip odos pigmentacijos gydymas lazeriu, tačiau vitaminas C slopina melanino gamybą, taip neleisdamas atsirasti naujoms strazdanoms ar melazmai (nėštumui įprastai „papildomos pigmentacijos kaukei“). Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, todėl jis gali atstatyti pažeistas odos ląsteles, taip pat, stimuliuoja kolageno ir elastino sintezę, kas padeda išlaikyti odą stangrią ir elastingą. Kaip itin efektyvią priemonę, padedančią mažinti pigmentaciją, rekomenduotume naudoti ALPHASCIENCE firmos AlphaBright serumą. Azelaino rūgštis - efektyviai slopina tirozinazę, bei apsaugo nuo hiperpigmentacijos. Paprastai nėštumo metu spuogų gydymui naudojama odos atsinaujinimą skatinančios alfa hidroksi rūgštys. Glikolio rūgštis veikia priešuždegimiškai, sukeldama antibakterinį pleiskanojimą, tačiau svarbu, kad jos koncentracija neviršytų 10%. „Klientėms net ir nėštumo ar žindymo laikotarpiu rekomenduojame naudoti ZO SKIN HEALTH COMPLEXION RENEWAL PADS - efektyviai odą eksfolijuojančius vatos tamponėlius, kurių sudėtyje yra nedidelis ir saugus procentas glikolio ir salicilo rūgščių. Lokaliai ant spuogelių galima tepti ZO SKIN HEALTH firmos ACNE CONTROL priemonę, kurios sudėtyje yra 10% benzoilo peroksido (saugi koncentracija). O viso veido padengimui galima naudoti NOON dermatologinės kosmetikos kremą Intensive Hydrogel, kurio sudėtyje yra pieno rūgšties bei pirmą kartą kosmetikoje 100% natūrali ir ekologiška 2% salicilo rūgštis. Ši lengva ir subalansuota emulsija turi galingus priešmikrobinį ir priešuždegiminį poveikius, kurie yra būtini riebios odos valymui ir nuraminimui. Ieškantiems alternatyvų, kaip per tuos 9 mėnesius būtų galima atitolinti raukšlių formavimąsi ir gilėjimą, siūlome naudoti priemones, kurių sudėtyje yra iki 10% glikolio ar pieno rūgšties. „Šios rūgštys skatina odos atsinaujinimą, padeda pašalinti negyvąsias odos ląsteles ir skatina aktyvią jų regeneraciją.“, - pataria specialistė. NOON Lacto-10 yra vienas efektyviausių kremų, spartinančių odos atjauninimą, tobulinančių jos tekstūrą ir gerinančių odos atspalvį bei drėgmės lygį. Lacto-10 kremas gali būti naudojamas nėštumo metu ar žindant krūtimi. Štai dar vienas atvejis, kai glikolio rūgštis yra naudinga nėštumo metu! Porų mažinimui SKINCÉLL klinikos odos specialistė rekomenduoja naudoti ZO SKIN HEALTH dermatologinės kosmetikos glikolio ir salicilo rūgčių tirpale išmirkytus vatos tamponėlius COMPLEXION RENEWAL PADS (apie kuriuos jau minėjome anksčiau prie aknės gydymo) bei naudoti itin veiksmingai poras mažinantį serumą OSSENTIAL®INSTANT PORE REFINER.

Labai svarbu! Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Kodėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir į kokius tyrimus reikėtų atkreipti dėmesį? Toxoplasma gondii IgG ir IgM Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas. Raudonukės viruso IgG Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką. CMV IgG ir IgM Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos. Chlamydia trachomatis Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas. Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjugtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus. B grupės beta hemolizinis streptokokas Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus. Vėjaraupių viruso IgG Vėjaraupiai (Varicella) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kuri gali greitai progresuoti iki hipoksijos ar kvėpavimo nepakankamumo. Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo. Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum - tai bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis nėštumo metu vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%. Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą. HBsAg Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai) ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: 1) nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą); 2) gimdant 3) žindant kūdikį. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujo serume ir plazmoje. RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai) ir TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai) Sifilis - lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4-5 mėnesius - tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija ir kt. RPR - pirminis tyrimas, kurį reikėtų atlikti įtarus sifilį ar tikrinantis profilaktiškai. RPR (angl. Rapid plasma reagin) tyrimo metu, kraujyje ieškoma specifinių antigenų, kurie pradeda gamintis žmogui užsikrėtus sifiliu. TPHA - tyrimas, naudojamas patikslinti diagnozę po to, kai RPR tyrimo metu gaunamas teigiamas rezultatas. TPHA (angl. Skaudi tema. Visa nestuma su spuogais. Iki siol. Sako, kad mergaites grozi atima. Na kaip suprantu taip, viskas vyksta del hormonu pokyciu, bet nejau negalima nieko padaryti? Man nepadejo niekas. Manau po gimdymo išnyks. Man su abiem buvo si beda, jei gerdavau vitaminus, tai dar daugiau "pagrazedavau". Galiu pasidalinti nestumo metu reikalai su veidu buvo tragiski. Veidas buvo toks, kad sakytum gyvenime prausikliu nemates. Zinokit naudojau viska ka rasdavau. Tepaliukai, muiliukai ir t.t viena ryta atsikelusi ,kai pamaciau veida nuo visu "kremuku" sakyciau infekcija ziaurine. Pas odos daktarus ejau atsakymas - lauk kol pagimdysi ir tada ziuresim. Tai va jau 4men po gimdymo... aisku nebe toks ziaurus veidas ,kaip nestumo metu ,bet yra ka gydyti. Tikrai jus suprantu. Mano aplinkoje buvo visos tokios grazutes su pilveliais, tokios ,kaip is zurnalu virseliu. O as atrodziau ,kaip ragana. Nestumo gale tokia sau baisi buvau ,kad gedidavausi iseiti kur i gatve. Na man gal depresija savo padare. Budavo eini prekybos centre ir viena ranka tempdavau maike i apacia ,lad neislystu mano zebro pilvas visai nesuprasdavau ,kaip kitos aikciodavo- kaip faina buti nesciai gyvenu pasakoje- visad is piktumo snypsciau. niekas dziaugsmo nebeteikdavo ,o ir dabar paziuriu nuotraukas net negera. Galiu pasidalinti nestumo metu reikalai su veidu buvo tragiski. Veidas buvo toks, kad sakytum gyvenime prausikliu nemates. Zinokit naudojau viska ka rasdavau.