Andy Khawaja: Nuo fintech lyderio iki teisinių ginčų sūkurio Lietuvoje ir JAV

Lietuvos teisėsauga rugsėjo pradžioje sulaikė Jungtinių Amerikos Valstijų milijardierių Ahmadą Khawaja. JAV ir Libano pilietybę turintis verslininkas sostinėje buvo sulaikytas rugsėjo 3-osios vakarą.

Sulaikyti A. Khawają paprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose jis įtariamas ne tik finansinėmis machinacijomis, bet ir neteisėtu buvusios kandidatės į prezidentus Hillary Clinton rėmimu. Pats A. Khawaja Lietuvos teismams nurodė, kad jo byla - politinė ir gimė tik tuomet, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo savo perrinkimo kampaniją. Jis teigia, kad su juo bandoma susidoroti, nes jis turi JAV prezidentą Donaldą Trumpą kompromituojančios informacijos.

Andy Khawaja - vizionierius, verslininkas ir filantropas

Dr. Andy Khawaja yra plačiai žinomas filantropas ir pasaulinio garso verslininkas, apie kurį rašyta daugiau nei 100 leidinių už jo indėlį į technologijas, visuomenę ir ekonominį augimą. Dr. Khawaja 2005 metais įkūrė „Allied Wallet“, siekdamas sujungti pasaulio pirkėjus ir pardavėjus. Daugiau nei dešimtmetį Dr. Khawaja ir „Allied Wallet“ buvo mokėjimų pramonės inovacijų ir pažangos priešakyje.

Jo filantropiniai idealai motyvuoja jo pasiekimus, ir Dr. Andy Khawaja yra ne tik sėkmingas lyderis, bet ir didelis indėlis į pasaulio visuomenes. Jis aktyviai siūlė mokėjimo įrankius skirtingų kultūrų ir žemynų žmonėms, daugiausia dėmesio skirdamas kibernetiniam saugumui, sukčiavimo prevencijai ir virtualioms piniginėms. Dr. Khawaja laisvai kalba penkiomis kalbomis ir yra davęs daugybę gyvų interviu su tokiais lyderiais kaip Larry Kingas, sulaukęs pagyrų iš lyderių, įstatymų leidėjų ir visuomenės veikėjų visame pasaulyje. Apie Dr. Khawają rašė tokie leidiniai kaip „Forbes“, „Time Magazine“, „Bloomberg“, „Digital Transactions“, „Fortune“, „INC“, „LA Business Journal“, „Finance Monthly Global“, „Start Your Business“, „Lux“, „New Business“, „Sunday Telegraph“, „The Green Sheet“, „The Guardian“ ir „Wired Magazine“.

Jis savo karjerą pradėjo turėdamas „norą statyti, diegti naujoves ir tobulėti“, todėl Dr. Khawaja studijavo finansinių operacijų atlikimo būdus ir rado galimybių juos pagerinti. Motyvaciją jis randa kitų sėkmėje ir turi aistrą švietimui bei sunkiam, protingam darbui, teigdamas, kad „padedant kitoms įmonėms augti, pasaulio ekonomikos augimas tiesiogiai koreliuoja su interneto augimu“. Jis tiki, kad „esame labiau susiję nei bet kada anksčiau“ ir kad jo darbo tikslas - sukurti geresnę ateitį vaikams ir ateities kartoms.

Finansiniai skandalai: „Allied Wallet“ ryšiai su „Wirecard“ ir „TelexFree“

Lietuvoje sulaikyto A. Khawajos įkurta ir skandalingai pagarsėjusi finansinių technologijų („fintech“) įmonė „Allied Wallet“ buvo susijusi su kita šiais metais smarkiai prisidirbusia šio sektoriaus bendrove „Wirecard“. Viena perspektyviausių pasaulyje finansinių technologijų įmonių kadaise tituluota „Wirecard“ po audito pripažino, jog sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, o ši suma neva išvis greičiausiai neegzistuoja.

Vokietijos žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad „Wirecard“ dirbtinai išpūsdavo savo pajamas ir finansinius rezultatus, o tokiose schemose dalyvavo jos padaliniai Singapūre, Dubajuje ir Dubline. Būtent Airijos sostinėje įsikūrusio „Wirecard“ padalinio klientė buvo ir „Allied Wallet“. „Financial Times“ skelbė, kad vos per tris pirmuosius 2017 m. mėnesius per Dublino skyrių „Allied Wallet“, naudodamasi „Wirecard“ infrastruktūra, atliko daugmaž 30 mln. eurų mokėjimų, kurie davė 1,3 mln. eurų pajamų A. Khawajos valdomai įmonei.

A. Khawaja anksčiau gyrėsi, kad 2017-aisiais galbūt kontroliuos 99 procentus pasaulio interneto mokėjimų ir ketina turėti maždaug 100 milijardų dolerių. Tačiau taip nenutiko. 2019 m. JAV Federalinė prekybos komisija ne tik skyrė įspūdingą 110 mln. dolerių (94 mln. eurų) baudą jo įkurtai ir valdomai kompanijai „Allied Wallet“, bet ir nurodė nutraukti veiklą JAV. Netrukus bendrovei sankcijas pritaikė ir Jungtinės Karalystės reguliuotojai.

Paaiškėjo, kad „Allied Wallet“ platforma buvo tapusi sukčių, finansinių piramidžių kūrėjų ir skolų išieškotojais apsimetusių veikėjų neršto lauku. Federalinės prekybos komisijos teigimu, „Allied Wallet“ sąmoningai apdorodavo įtartinus mokėjimus, net pagelbėdavo kuriant fiktyvias įmones bei interneto svetaines, kad būtų pridengtas neteisėtas lėšų pasisavinimas. Dar 2018 m. į agentūros AP žurnalistų rankas pateko tūkstančiai dokumentų, įrodančių, jog mokėjimo kompanija taip elgdavosi net tais atvejais, kai patys jos darbuotojai suprasdavo, kad tai - visiškai nelegalu.

Pavyzdžiui, 2015 metais „Allied Wallet“ padėjo sukurti kredito kortelių apdorojimo mechanizmą neva buities prekes pardavinėjančiai kompanijai, tačiau šios interneto svetainėse buvo apstu klaidų. Kai bankai užfiksavo, kad neteisėtai renkami klientų duomenys, „Allied Wallet“, užuot uždariusi šias svetaines ir apie tai pranešusi bankams, mokėjimus nukreipė per fiktyvią įmonę. Tūkstančių Amerikos kredito kortelių savininkų duomenys pateko neva skolų išieškojimu užsiimančiai kompanijai „Stark“. Ši tiesiog reketuodavo jokių įsiskolinimų neturinčius asmenis, o dalis jų susimokėdavo už neegzistuojančius kredito kortelių limitų viršijimus. Beje, nukentėjusių nuo „Allied Wallet“ yra ir Lietuvoje - portalas delfi.lt paskelbė vienos įmonės vadovo pasakojimą, kaip šios A. Khawajos kompanijoje pradingo beveik 700 tūkst. eurų suma.

„TelexFree“ piramidė ir „Allied Wallet“ vaidmuo

„Allied Wallet“ taip pat teikė mokėjimo paslaugas JAV veikusiai įmonei „TelexFree“, kuri, kaip skelbė JAV vidaus saugumo departamentas, buvo sukūrusi finansinę piramidę ir apgaulės būdu viliojo pinigus iš žmonių. JAV Federalinė prekybos komisija skelbė, jog „Allied Wallet“ apdorojo „TelexFree“ atliktus mokėjimus, kurių suma siekė beveik 87 mlrd. dolerių (74 mlrd. eurų).

Oficialiai „TelexFree“ siūlydavo skambučių internetu paslaugą, tačiau tuo pat metu išviliojo milijonus dolerių iš žmonių, norėjusių uždirbti iš reklamos bei įdarbinimo paslaugų. JAV teisėsaugos institucijų žiniomis, 2014 metais Masačusetso valstijoje žlugusi įmonė buvo spėjusi apgauti apie 1,9 mln. asmenų, iš kurių išviliojo daugiau negu 3 mlrd. dolerių (2,56 mlrd. eurų).

2014 metais bendrovės „TelexFree“ vienas įkūrėjų Carlosas Vanzeleris nuo JAV teisėsaugos persekiojimo pabėgo į Braziliją, kurioje buvo gimęs ir turėjo šios šalies pilietybę. Po bankroto C. Vanzeleris panoro susigrąžinti savo turtą, tad į JAV iš Brazilijos siuntė žmones, kad jie pinigus pargabentų į Pietų Ameriką. Vienas tokių žmonių buvo Cleberis Rene Rizerio Rocha. Būtent po jo sulaikymo JAV teisėsauga sužinojo apie butą Vestbore, Masačusetso valstijoje, kuriame po lovos čiužiniu buvo slepiami milijonai. JAV buvo sulaikytas šalyje likęs kitas bendrovės įkūrėjas Jamesas Merrillas, kuris teisme pripažino, jog „TelexFree“ veikė kaip finansinio sukčiavimo piramidė. Jam buvo skirta 6 metai kalėjimo.

„Allied Wallet“ Lietuvoje ir Lietuvos banko įsikišimas

Nors Lietuva A. Khawają viliojo ne tik dėl pramogų, 2007 metais čia buvo įsteigta įmonė „BalticBill“, kurios veikla - kompiuterių programavimo ir kitokio valdymo, informacinės bei pagalbinės finansinės paslaugos. A. Khawaja šiai bendrovei vadovavo iki 2019 metų vasario.

Po to, kai A. Khawajos įkurta kompanija buvo paskelbta nepageidaujama Amerikoje, „Allied Wallet“ paskelbė, kad visų klientų aptarnavimą perims įmonė „Fintech International LLC“. Pastarąją yra įsteigęs buvęs „Allied Wallet“ vykdomasis direktorius Stevanas Hillas. Taip pat „Allied Wallet“ klientams buvo paskelbta, kad mokėjimo aptarnavimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis jiems teiks lietuviška „BalticBill“. Pastaroji į lietuviškos „International Fintech“ tarpininkų sąrašą buvo įtraukta praėjusių metų liepos 15 dieną - netrukus po to, kai „Allied Wallet“ sulaukė sankcijų.

Lietuvoje šiuo metu likviduojama įmonė labai panašiu pavadinimu - „International Fintech“, anksčiau turėjusi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Po „Lietuvos ryto“ publikacijų apie prieštaringą „Allied Wallet“ veiklą, Lietuvos bankas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašo išbraukė įmones „BalticBill“, „Vericents“ ir „Caspero“. Tai padaryta atsižvelgiant į elektroninių pinigų įstaigos „International Fintech“, kuri kartu su Izraelio verslininkų įkurta „Bruc Bond“ linksniuojama tarptautinėse sukčiavimo schemose, prašymą.

Politinės aukos ir įtarimai JAV

A. Khawaja kaltinamas neteisėtai pervedęs 3,5 mln. dolerių (2,99 mln. eurų) į prezidento postą pretendavusios H. Clinton rinkimų kampanijai. Federaliniai aukotojų sąrašai rodo, kad nuo 2016 m. A. Khawaja 3 mln. JAV dolerių (2,56 mln. eurų) asmeniškai skyrė demokratų kandidatams ir už juos agituojančioms grupuotėms, o dar milijoną dolerių (0,84 mln. eurų) atseikėjo prezidento Donaldo Trumpo inauguraciniam fondui.

Aukų perviršį, kuris siekė 1,8 mln. JAV dolerių (1,54 mln. eurų), A. Khawaja padalijo bendrininkams, vykdžiusiems jo nurodymus. Taip pernai paskelbė „Washington Post“. A. Khawajos dosnumas padėjo jam prisikasti iki demokratų kandidatės 2016 metų rinkimuose H. Clinton, o jau pasibaigus rinkimams jis apsilankė ir Ovaliajame kabinete, kuriame susitiko su D. Trumpu. Teigiama, jog tuo metu A. Khawaja su bendrininkais demokratų ir respublikonų kandidatams buvo paaukoję jau 6 mln. JAV dolerių (5,1 mln. eurų). Anot prokurorų, aukos buvo dalijamos A. Khawajos, jo žmonos ir kompanijos vardu.

Asmeniniai ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje

A. Khawajos advokatė Vilija Viešūnaitė patvirtino, kad jis yra vedęs lietuvę, su kuria turi ilgalaikę santuoką ir nepilnametį vaiką. A. Khawaja turi leidimą gyventi Lietuvoje ir nekilnojamojo turto. Vilniaus apygardos teismo nutartyje skelbiama, kad A. Khawaja yra vedęs Lietuvos pilietę, o jųdviejų sūnus taip pat turi mūsų šalies pilietybę. A. Khawaja gynėjas advokatas Laimonas Judickas patikslino, kad verslininkas turi nekilnojamojo turto Vilniuje ir Klaipėdoje, kurį nusipirko po santuokos.

Anksčiau kaip verslininko gyvenimo draugė kurį laiką buvo minima žinoma Lietuvos modelis Grėtė Raudytė, kilusi iš Klaipėdos. Iš Klaipėdos kilusi mergina 2015-aisiais laimėjo A. Khawajos rengtą tarptautinį grožio ir talentų konkursą „Model Turned Superstar“, kurio pagrindinis prizas - milijonas dolerių (850 tūkst. eurų). Netrukus moteris socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti nuotraukas su šio konkurso rengėju, ant jos rankos sužibo sutuoktuvių žiedas, o ji pati instagramo paskyroje 2017-ųjų pradžioje pakeitė savo inicialus į G.R.K. - tai turėjo reikšti Grėtė Raudytė-Khawaja. Tiesa, pati moteris neigė ištekėjusi, tačiau po pastarojo meto įvykių ji paslėpė savo profilį instagramo paskyroje.

Nors A. Khawaja teigė, kad jo sūnus turi Lietuvos pilietybę, teisėjų tokie argumentai neįtikino. „Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad jo sūnus gimė ne Lietuvos Respublikoje, bet Kalifornijos valstijoje JAV, be to, „Sodros“ duomenimis, nei įtariamasis, nei jo sutuoktinė Lietuvos Respublikoje nedirba“, - paskelbė teisėjai. Vis dėlto gyventi jie tikrai turi iš ko. Dar 2017-aisiais vyras gyrėsi jau uždirbęs beveik 20 milijardų JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 17 mlrd. eurų).

Jis pasakojo Lietuvoje apsilankęs gal jau pusšimtį kartų, o jo artimais bičiuliais čia spėjo tapti dizaineris Juozas Statkevičius bei stilistė Asta Valentaitė. „Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, rugpjūtį iš Libano į Lietuvą atvykęs A. Khawaja nesilaikė ir privalomojo dviejų savaičių saviizoliacijos termino. Verslininkas buvo pastebėtas Vilniaus gatvėje, o vėliau laiką leido „Stiklių“ viešbutyje.

Ekstradicijos procesas ir kardomosios priemonės Lietuvoje

Vilniaus miesto apylinkės teismas rugsėjo pradžioje leido amerikietį suimti dviem mėnesiams, o Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę paliko šį sprendimą galioti. A. Khawaja prašė uždėti jam apykoję ir siūlė įspūdingą užstatą - 770 tūkst. eurų. Tačiau teismas nusprendė, jog net tokia suma gali nesulaikyti jo nuo galimo slapstymosi, kad būtų išvengta ekstradicijos į JAV.

„Įtariamasis atlikdavo milijonų dolerių perlaidas, tai yra disponavo itin didelėmis pinigų sumomis. (...) Kaip galimas užstatas sumokėta pakankamai didelė pinigų suma, atsižvelgiant į A. Khawaja turtinę padėtį, nesulaikytų jo nuo galimo slapstymosi, siekiant išvengti ekstradicijos proceso“, - rašoma teismo nutartyje. Nuosprendis, kuriuo verslininkas suimtas dviem mėnesiams, yra galutinis ir neskundžiamas.

Generalinė prokuratūra sutiko, kad šiam veikėjui būtų skirta švelnesnė kardomoji priemonė, nes ekstradicijos, kurios prašo amerikiečiai, byla gali užsitęsti. Kas yra intensyvi priežiūra, kurią A. Khawajai kaip kardomąją priemonę praėjusią savaitę paskyrė teismas? Kaip sakė advokatų kontoros teisininkas Artūras Jušinskis, tai įpareigojimas nešioti elektroninę apykoję. „Ši kardomoji priemonė yra griežčiausia po suėmimo. Policija gali asmenį stebėti 24 valandas per parą nuotoliniu būdu ir taip užtikrinamas jo dalyvavimas baudžiamajame procese“, - aiškino A. Jušinskis.

Elektroninės apykojės Lietuvoje pasirodė 2016 metų liepą, kai Norvegijos paramos lėšomis Kalėjimų departamentas jų įsigijo 125, o kartu - ir įrangą, reikalingą elektroniniam stebėjimui. Tokią kardomąją priemonę jau teko išmėginti šimtams šalies piliečių, tarp jų ir gerai žinomiems asmenims, tokiems kaip buvusi Seimo narė Neringa Venckienė ar Algirdas Paleckis.

Tiesa, šis įrenginys tikrai nėra tobulas. „Lietuvos rytas“ anksčiau rašė, kaip Klaipėdos pareigūnai pranešė teismui, kad įtariamasis Virginijus Valius sugebėjo net 59 kartus pažeisti intensyvios priežiūros reikalavimus, tačiau buvo niekuo dėtas. Mat apykojė kartais imdavo rodyti, kad namuose prie televizoriaus sėdintis vyras yra Kretoje, kitąsyk - Mongolijoje. Baikerio Aivaro Kilkaus nužudymu anksčiau įtarto Lauryno Baltrūno-Obliaus advokatas teisme yra sakęs, jog per tris mėnesius klaidingas signalas apie jo kliento buvimo vietą pareigūnams buvo išsiųstas kelis šimtus kartų. Tokius nesklandumus Kalėjimų departamento atstovai dažniausiai aiškindavo ryšio sutrikimais.

Pabėgimų paralelės: tarptautiniai precedentai

Kai kurie buvę A. Khawajos verslo partneriai, klientai bei kiti žinomi verslininkai, patekę į panašią kebeknę, sėkmingai pasinaudodavo progomis pasprukti nuo teisėsaugos. Dažniausiai jiems pagelbėdavo turimi kitų valstybių pasai.

Panaši situacija buvo ir su buvusiu „Wirecard“ operacijų vadovu Janu Marsaleku. Praėjus vos kelioms valandoms po „Wirecard“ vadovybės pareiškimo apie trūkstamą sumą, kaip į vandenį dingo šios Vokietijos „fintech“ įmonės operacijų vadovas Janas Marsalekas. Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ tuomet paskelbė, kad J. Marsalekas tvirtino vykstantis į Filipinus norėdamas surasti tuos 1,9 mlrd. eurų ir įrodyti savo nekaltumą. Informacija apie jo rezervuotus bilietus bei Filipinų migracijos tarnybos duomenys iš tiesų rodė, kad J. Marsalekas buvo atskridęs į šią šalį, tačiau vėliau išvyko į Kiniją ir ten jo pėdsakai dingo. Tačiau, kaip pranešė „Der Spiegel“, „Bellingcat“, „The Insider“ ir „McClatchy“, iš tiesų J. Marsalekas sugrįžo į Europą, tik ne į Vakarus, o į Baltarusijos sostinę Minską. Šiuo metu J. Marsalekas vadinamas bene vienu labiausiai ieškomų žmonių planetoje. Vokietijos žiniasklaida tvirtina, jog J. Marsalekas šiuo metu greičiausiai yra Rusijoje, gyvena privačiame name netoli Maskvos, prižiūrimas Rusijos žvalgybininkų.

Sprukti teko ir buvusiam Japonijos automobilių gamintojos „Nissan“ vadovui Carlsonui Ghosnui. Praėjusių metų pabaigoje automobilių pramonės magnatas nusprendė nebelaukti Japonijos teismo pradžios ir netikėtai išvyko iš šalies į Beirutą. C. Ghosnas Tokijuje rengėsi teismo procesui, kuris turėjo įvykti šįmet pavasarį. Kaltinimai buvo itin rimti - įtarta, kad C. Ghosnas Japonijos reguliavimo institucijoms teikiamuose dokumentuose nuslėpdavo tikrąjį savo atlygio dydį ir taip nusuko apie 9,2 mlrd. jenų (74 mln. eurų). Milijonierius pasinaudojo vienu iš dviejų savo turimų Prancūzijos pasų ir nežinomomis aplinkybėmis paliko Japoniją, pasislėpęs didelėje muzikiniam instrumentui skirtoje dėžėje.

Libano sostinę milijonierius pasirinko neatsitiktinai - tai gimtoji jo tėvų šalis, čia jis praleido didžiąją dalį savo vaikystės. Įdomu, kad iki sulaikymo Vilniuje „Allied Wallet“ įkūrėjas A. Khawaja taip pat buvo apsistojęs Libane. Šios šalies pilietybę turintis verslininkas 2020 metų vasarį Beirute davė interviu, kuriame išdėstė savo versiją dėl jam pareikštų kaltinimų JAV. Beje, Libanas yra tarp keliasdešimt kitų pasaulio šalių, neturinčių ekstradicijos sutarties su JAV.

Ateities vizija: Dirbtinio intelekto gynybos platforma (AIDP)

Po daugelio metų plėtros, 2020 metais buvo įkurta Dirbtinio Intelekto Gynybos Platforma (AIDP), kuri formuoja ateitį ir keičia darbų atlikimo būdus. ISABELLA yra AI technologija, kuri formuos ateitį, galinti stebėti, mokytis ir veikti kaip atviro kodo, Wi-Fi prijungta technologija. Jos tikslas - padėti žmonijai ir apginti pasaulio gyventojus, užtikrinant individualų saugumą sudėtingose ar neįmanomose situacijose.

Kaip AIDP įkūrėjas, Dr. Khawaja didžiuojasi tuo, ką jis ir jo komanda kuria. Jis tiki: „Mes pakeisime pasaulį. Jūs turite turėti aistrą tam, ką darote, ir tikėti tuo, ką darote. Kiti tai matys, ir jei jie dalinsis ta pačia aistra, galėsite pasiekti savo tikslus.“ Jis pabrėžia, kad inovacija negali vykti be kūrybiškumo ir kad puikios idėjos kyla ne tik iš jo, bet ir iš visos komandos. Jis nori pagerinti ateities kartų gyvenimo kokybę ir siekia atnešti taiką visam pasauliui. „Mes diegiame naujoves gynybai, ne tam, kad atimtume gyvybes, bet kad jas išsaugotume“, - sako Dr. Khawaja. „Mes diegiame naujoves, kad apsaugotume bendruomenes visame pasaulyje.“

tags: #andy #khawaja #gimimo #data

• Kaip rasti auklę arba darbą aukle Lietuvoje
• Atraskite merino vilnos komplektų naudą jūsų kūdikiui
• madinga avalynė: patogumas ir stilius
• Kaip skatinti vaiko vystymąsi
• Kaip apsaugoti jautrią kūdikio odą nuo šalčio