Personalo trūkumas socialinės globos namuose: iššūkiai ir kokybės pažeidimai

Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą. Daugelis pasaulio valstybių susiduria su žmonių senėjimu, ne išimtis ir Lietuva. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai vyksta senėjimo procesas, svarbu užtikrinti senų žmonių gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu, kad būtų užtikrinta teikiamų socialinių paslaugų kokybė ir galimybė rinktis iš keleto socialinių paslaugų rūšių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines problemas, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, bei galimus sprendimo būdus, ypatingą dėmesį skiriant personalo trūkumui.

Pagrindinės socialinių paslaugų teikimo problemos

Socialinių paslaugų teikimas globos namuose susiduria su kompleksinėmis problemomis, kurios apima finansavimo trūkumą, infrastruktūros pasenimą ir, bene svarbiausia, personalo stygių bei kvalifikacijos problemas.

Finansavimo trūkumas ir jo pasekmės

Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.

Personalo trūkumas ir kvalifikacijos iššūkiai

Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.

Slaugytojų trūkumo krizė Lietuvoje ir pasaulyje

COVID-19 pandemija paveikė įvairias veiklos sritis, tačiau ypatingai išryškino sveikatos apsaugos bei slaugos sektorių problemas. Beveik 98 proc. slaugos namų patiria sunkumų samdydami darbuotojus, o 73 proc. situacija sudėtinga ir Lietuvoje. Patys slaugytojai netiki valdžios žadamais pokyčiais, nors permainų ir reikia žūtbūt. Amerikos sveikatos priežiūros asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. slaugos namų Jungtinėse Valstijose dirba nuostolingai. Maždaug 60 proc. slaugos namų personalo padėtis pablogėjo būtent nuo 2022 m. Situacija tapo dar labiau įtempta, kai 2022 m. kovo mėnesį beveik kiekviena valstija ėmėsi beprecedenčių veiksmų slaugytojų trūkumui spręsti.

„Įstatymų leidėjai visoje šalyje turi teikti pirmenybę ilgalaikei priežiūrai gyventojams ir darbuotojams, o tai prasideda nuo išteklių darbo jėgos problemoms spręsti skyrimo.“ Licencijuoti slaugytojai yra viena iš paklausiausių profesijų JAV. Jie teikia slaugą visose įmanomose sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ligonines, gydytojų kabinetus, ambulatorinės priežiūros centrus ir kvalifikuotos slaugos įstaigas. Praėjusiais metais JAV dirbo apie 3 mln. slaugytojų. Tai didžiausia sveikatos priežiūros specialistų kategorija ir penkta pagal dydį profesija šalyje. Tačiau slaugytojų JAV reikia daugiau.

Lietuvoje slaugos sektorius taip pat patiria didelę krizę.

Slaugos sektorius išgyvena ne mažesnę krizę ir Lietuvoje. Lietuvoje jau kurį laiką trūksta slaugytojų. Skaičiuojama, kad jų reikėtų bent pora tūkstančių daugiau. Tačiau, milžiniški krūviai, menkas atlyginimas ir pagarbos trūkumas atbaido jaunimą rinktis slaugytojo kelią. „Šiemet pati inicijavau ir rengiau prezentaciją kolegiją baigusiems absolventams, kvietėme juos pas mus dirbti. O slaugytojų krūviai iš tiesų didžiuliai. „Slaugytojai iš tikrųjų dirba labai sunkų darbą, o atlyginimas ne visuomet atitinka to atlikto darbo sudėtingumą. Reikia dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir švenčių dienomis, nes ligonis, sergantis žmogus, jis negali būti paliktas vienas. Imami viršvalandžiai arba ieškoma papildomo darbo naktimis bei savaitgaliais. Nors tai padeda prisidurti prie atlyginimo, atima daug jėgų.

Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iki 2030-ųjų metų slaugytojų poreikis išaugs iki beveik 5000. Dabar dirba apie 20 tūkst. slaugytojų. Globos ir slaugos namų situaciją Lietuvoje taip pat paveikė COVID-19. Kai kurie globos namai atlaisvėjo, tačiau dėl pandemijos naujų gyventojų neatvyko. Kai kur situacija ir priešinga. Veiklos mastai išaugo, o norinčiųjų apsigyventi - eilės. Pavyzdžiui, Šiaulių Aukštelkės socialinės globos namai yra užpildę visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše - 10 asmenų. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra. Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų. Tačiau galbūt situacija geresnė privačiuose globos namuose? Moderniuose ir specializuotose privačiuose slaugos namuose eilės taip pat didžiulės nepaisant net kandančių kainų. „Buvome bandę padaryti eilę, bet mirštamumas labai mažas pas mus, tai paskambinus pagal sąrašą, kada jau ateina ta eilė, visi jau būdavo kažkaip susitvarkę.“

Infrastruktūros būklė ir socialinė izoliacija

Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą. Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.

Smurto, nepriežiūros ir orumo pažeidimų problema globos įstaigose

Personalo trūkumas ir prastos sąlygos tiesiogiai koreliuoja su kokybės trūkumu ir galimais orumo pažeidimais globos įstaigose. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas atskleidė šokiruojančius faktus.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros tyrimas kelia šiurpą: smurtas, prievarta ir orumo pažeidimai - vis dar kasdienybė žmonėms su negalia. FRA daugiausia dėmesio skyrė tradicinėms globos institucijoms - dideliems socialinės globos namams ir psichiatrijos ligoninėms, kuriose gyventojai dažnai neturi galimybių kontroliuoti kasdienio gyvenimo. Šiuo metu daugiau nei 1,4 mln. žmonių su negalia gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigose visoje ES. Tyrimas išryškina įvairias smurto formas - nuo psichologinio spaudimo ir priverstinio gydymo iki fizinio, seksualinio smurto bei finansinio išnaudojimo. Nepakankama priežiūra, darbuotojų trūkumas ir per dideli darbo krūviai sukuria tylos kultūrą, kurioje gyventojai neturi saugių būdų apie smurtą pranešti. „Mes dažnai girdime tik fragmentus, tik kai kas nors ryžtasi pasakyti.“

Seimo kontrolierės pastabos ir gyventojų patirtys

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė atkreipia dėmesį į skundus, gautus dėl nepriežiūros socialinės globos namuose, gyventojų galimybių išeiti iš įstaigos, lankymo apribojimų ir informacijos neteikimo. Šie skundai, nors ir pavieniai, padeda sudaryti platesnį vaizdą apie tai, kas vyksta įstaigose. Anot Seimo kontrolierės dr. Erikos Leonaitės, viena ryškiausių problemų socialinės globos namuose - nepakankamas gyventojų savarankiškumo ugdymas. „Savarankiškumo ugdymas dažnai vykdomas nenuosekliai, o kai kuriais atvejais jam skiriama per mažai dėmesio“, - sako dr. E.Leonaitė. Gyventojams, kurių veiksnumas nėra apribotas, dažnai neleidžiama aktyviai dalyvauti rinkimuose, o praktiniai įgūdžiai - naudotis viešuoju transportu, lavinti buities, finansinio ir skaitmeninio raštingumo kompetencijas - dažnai neugdomi. Kontrolierė pabrėžia, kad savarankiškumo ugdymas turi tapti nuosekliu ir sistemingu procesu, įtraukiančiu tiek gyventojus, tiek darbuotojus.

Patikrinimų metu nustatyta, kad nepritaikyta vidaus ir lauko infrastruktūra riboja gyventojų judėjimą. Privatumo užtikrinimas taip pat kelia daug rūpesčių. Higienos patalpų pertvaros kartais yra perregimos, durų užraktai neveikia, darbuotojai ne visada pasibeldžia prieš įeidami į gyventojų kambarius. Judėjimo laisvė ribojama dėl darbuotojų trūkumo ar kitų organizacinių priežasčių. Sunkesnės sveikatos būklės gyventojai dažnai turi labai ribotas galimybes pabūti gryname ore. Dar viena problema - užimtumo ir prasmingos kasdienės veiklos stoka. Psichologų paslaugų trūkumas taip pat kelia didelį susirūpinimą.

Gyventojų artimųjų ir pačių gyventojų pasakojimai iliustruoja šias problemas.

Į 15min kreipėsi vilnietė, kurios mama jau kurį laiką dienas leidžia Vilniaus senjorų socialinės globos namuose. „Mama apgyvendinta kambaryje, kuris neatitinka higienos normų, per plyšius languose pučia vėjas. Labai mažai darbuotojų. Bandžiau keletą kartų eiti į administraciją kalbėtis, tačiau tiek praėjusią, tiek užpraėjusią savaitę nepavyko rasti nei laikinai pareigas einančios direktorės, nei pavaduotojos, nei skyriaus vedėjos.“ Vis dėlto didžiausią susirūpinimą, kaip teigia vilnietė, jai sukėlė kovo 17-osios nelaimė, kai įstaigoje mirė moteris - tai esą galėję būti irgi dėl personalo trūkumo ar net aplaidumo, nes socialinės globos namuose gyvenančių žmonių artimieji tarpusavyje dalijasi informacija, esą močiutė užduso nuo karšto vandens garų.

Viena moteris prisiminė ankstesnes globos įstaigas, kuriose jos laisvė buvo griežtai kontroliuojama, o darbuotojų elgesys - bauginantis: „Buvau priversta valgyti tam tikru laiku, eiti miegoti pagal griežtą grafiką, viskas buvo reguliuojama iki menkiausių smulkmenų. Darbuotojai rėkdavo, bardavo, kartais taip, kad širdis stodavo iš baimės. Nebuvo kur pasislėpti, nebebuvo jokios ramybės.“ „Buvo visko - smurto, pažeminimų. Kai kurie darbuotojai gerdavo kartu su gyventojais, o vėliau ant mūsų rėkdavo. Kartais taip bijodavome, kad net nedrįsdavome pakelti akių.“

Visuomenės senėjimas ir socialinės globos poreikis

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, susiduria su sparčiu visuomenės senėjimu, o tai tiesiogiai didina socialinės globos paslaugų poreikį.

Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Čia didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80m.) žmonės. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse. Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmenų socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Šis didina poreikį socialinėms paslaugoms.

Socialinės globos apibrėžimas ir tipai

Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Senyvo amžiaus asmuo - sukakęs senatvės pensijos amžiaus asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.). Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).

Paslaugų spektras: nuo bendrųjų iki specializuotų

Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos.

Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.

Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros. Socialinė globa yra kita specialiųjų socialinių paslaugų sudedamoji dalis. Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinių paslaugų katalogas, 2006).

Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinių paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Šioms įstaigoms svarbu sukurti sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanomai kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatos, 1998). Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.

Tyrimo rezultatai parodė, kad senyvo žmogaus poreikius vis dėl to labiau atliepia savarankiško gyvenimo namuose suteikiamos paslaugos. Nors paslaugas teikia tik viena socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, o suteikiamų paslaugų skaičius yra žymiai mažesnis nei senelių globos namuose Savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys senyvo amžiaus žmonės, norėtų turėti daugiau laisvalaikio užsiėmimų, vienas iš jų sportas, už suteiktas paslaugas sutiktų ir susimokėti. Nei vienas iš apklaustųjų nemoka visos nustatytos kainos, dalį sumos kompensuoja savivaldybė. Tačiau tik iš savarankiško gyvenimo namų visi apklaustieji teigė, kad mokama suma atitinka gaunamų paslaugų atžvilgiu, senelių globos namų apklaustieji gyventojai tuo abejoja.

Socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir skyrimas

Siekiant efektyviai teikti socialines paslaugas, itin svarbus yra sklandus poreikio nustatymo ir paslaugų skyrimo procesas, tačiau ir čia susiduriama su iššūkiais.

Socialinių paslaugų poreikio nustatymo trūkumai ir terminai

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika. Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų. Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami. Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.

Socialinių paslaugų skyrimas ir naujovės

Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai): skyrimo ir nutraukimo, išskyrus mirties atveju, priima Skyriaus vedėjas; sustabdymo ir nutraukimą mirties atveju priima socialines paslaugas teikianti įstaiga. Socialinių paslaugų teikimas, nesibaigus sprendime dėl sustabdymo nurodytam terminui, atnaujinamas gavėjui ar jo atstovui pateikus prašymą paslaugų įstaigai, įstaiga atnaujina paslaugas ir pateikia sprendimą Skyriui bei teikia paslaugas asmeniui tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo numatytos prieš sustabdant. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo: socialinę riziką patiriančiai šeimai, socialinę riziką patiriančiam vaikui ir jo šeimai priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų, nuo Šeimos socialinio darbuotojo Išvados pateikimo; asmeniui, rengiamam išvykti iš kitų įstaigų, taip pat asmeniui, kuris už jau gaunamas socialines paslaugas moka savo lėšomis, priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo; asmeniui dėl socialinės globos skyrimo Globos namuose priimamas per 20 kalendorinių dienų, o dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo. Prieš apgyvendinant asmenį, kuriam skirta ilgalaikė socialinė globa, Globos namuose, Skyrius išrašo asmens siuntimą į Globos namus.

Trumpėjantys terminai ir naujos kreipimosi galimybės

Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d. Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatantys subjektai

Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato: Priekulės socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatoriai (toliau - Socialiniai darbuotojai) - asmenų (šeimų), dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą; Įstaigos (viešosios ir biudžetinės) socialiniai darbuotojai taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės socialinis darbuotojas (toliau - Įstaigos socialiniai darbuotojai)- dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą ir asmenų (šeimų), jau gaunančių socialines paslaugas, bei pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu; socialiniai darbuotojai teikiantys socialinę priežiūrą šeimoms, patiriančiomis socialinę riziką (toliau - Šeimos socialiniai darbuotojai) - šeimų, patiriančių socialinę riziką. Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

Politikos gairės ir ateities perspektyvos

Siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir spręsti personalo trūkumo problemas, yra kuriamos ir tobulinamos politikos gairės tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Tai skatina ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus. Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamųjų vietų ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinės paslaugos negalima suteikti bendruomeninių paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus. Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys.

Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, „ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos“.

Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas. Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigaliojus Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.

tags: #personalo #trukumas #socialines #globos #namuose

• Efektyvūs pratimai pilvo stiprinimui po gimdymo
• Reikalavimai priimant į darželį be pažymos
• Ergobaby vokelio privalumai
• Pasakojimai apie dinozaurus
• Kaulų lūžių gydymas vaikams