Vasario 16-osios minėjimas darželyje: kaip mažiesiems įskiepyti meilę Tėvynei

Vasario 16-oji - ypatinga diena Lietuvos istorijoje, liudijanti laisvės ir nepriklausomybės siekius. Tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, pati didžiausia valstybinė šventė, primenanti Lietuvos istoriją. Ši diena - mūsų vienybės, valstybingumo atkūrimo ir išsaugojimo simbolis, neatsiejamas nuo pagarbos savo tautos istorijai ir kiekvienam, kovojusiam už galimybę šiandien laisvai švęsti šį didingą įvykį.

Prieš 105 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė ir šiandien mes galime džiaugtis ir didžiuotis turėdami savo šalį Lietuvą. Tokios gražios šventės proga džiugu susirinkti kartu, puikiai nusiteikus, su plačiomis šypsenomis ir švęsti mylimos tėvynės gimtadienį dovanojant jai gražius eilėraščius, daineles ir šokius. Tačiau kaip Vasario 16-osios reikšmę paaiškinti patiems mažiausiems? Kaip ugdyti pilietiškumo jausmą vaikų darželyje?

Vaiko suvokimo ypatumai ir pilietiškumo ugdymas

Vaiko suvokimo lygmuo ankstyvajame amžiuje yra labai konkretus - jis supranta tai, ką mato, ką gali apčiuopti, todėl tokios sąvokos kaip meilė tėvynei ar pasididžiavimas mažiems vaikas yra sunkiai suvokiamos. Vystantis kalbai po truputį vystosi ir vaiko supratimo lygmuo, tačiau net ir turėdamas platų žodyną, ne visose situacijose vaikas turi patirties. Taip po mažu kaupdamas patirtį vaikas supranta ir tam tikrų dalykų, įvykių prasmes, atranda pasekmės - priežasties ryšius, o suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti ir padėti juos atrasti greičiau.

Norint vaikui paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Turbūt ir jūs galvodami apie savo vaikystę prisimenate tai, kas kelia stiprias emocijas - arba labai teigiamas, arba neigiamas, tad norėdami ugdyti vaikus gerais piliečiais visų pirma turime suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios šventės, minėjimai yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau. Istorines detales ir sunkiąją istorijos pusę jau vėliau, mokykloje, vaikas po truputį išmoks ir suvoks, o ankstyvajame amžiuje pilietiškumo ugdymo pagrindas turėtų būti malonios emocijos.

Pilietiškumo jausmą kurkime per geras emocijas ir ritualus

Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, įvairių Lietuvai svarbių dienų proga galima kepti trijų spalvų blynus. Kadangi vaikams apskritai patinka virti ir kepti, šis užsiėmimas tampa dar smagesnis į blynus įmaišius mūsų trispalvės spalvas. Toks ritualas šeimoje gali tapti laukiamas, o vaikai vis klausinės, kada švęsime ir kepsime blynus. Įvairios smulkmenos, tokios kaip geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų pūtimas, dainavimas drauge vaikui kelia geras asociacijas, susietas su Lietuvai svarbiais akcentais, pavyzdžiui, vėliavos spalvomis. Šiuos akcentus augdamas vaikas vis geriau supranta ir įsisąmonina.

Kurkime bendrumo jausmą per dainas ir žaidimus

Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad ėjimas kartu giedoti himno yra svarbi tradicija norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendro projekto vystymas, tam tikros problemos sprendimas. Pavyzdžiui, minėdami Sausio 13-ąją, galima kartu statyti televizijos bokštą, o vėliau žaisti, jog nykštukas pavogė vėliavą, nes norėjo vienas pats ja džiaugtis, tačiau bendromis pastangomis ją atgavome ir galėjome džiaugtis visi. Visas ugdymo procesas darželyje gali būti paremtas naratyvinio žaidimo metodu, tad vaikus skatiname laisvai fantazuoti, ieškoti tokių siužetų, kurie jiems patiems įdomūs ir priimtini.

Augdamas vaikas pamažu supranta save ne tik namų erdvėje, bet plečia savo aplinkos pažinimą - kokioje šalyje, kokiame pasaulyje gyvena. Pavyzdžiui, naratyvinių žaidimų metu galima žaisti, kad keliaujame po pasaulį - vykstame į Australiją, Antarktidą, bet visuomet grįžtame į gimtinę, žinome, iš kur esame kilę, kur mūsų namai ir gimtasis miestas.

Kaip sudominti mažą vaiką istorinėmis temomis?

Paprastai vaikai noriai įsitraukia ir į švenčių metu organizuojamą vėliavos kėlimo ceremoniją, himno giedojimą, kitas veiklas - svarbu rasti jiems patrauklų ir suprantamą temos pateikimo būdą. Skiriant ar su vaiku atliekant įvairias užduotis, pavyzdžiui, piešiant Lietuvos vėliavą ar statant pilį iš kaladėlių, bet jų nesujungiant tarpusavyje, vaikas fragmentiškai ir mokosi. Jo galvoje tarsi atsiranda atskiri stalčiukai, į kuriuos nugula skirtingos patirtys. Tuo tarpu jei apie tą pačią temą kalbame skirtinguose kontekstuose ir visas užduotis susiejame tarpusavyje - vaikui daug lengviau suvokti jų prasmę.

Aiškinant vaikams gana sudėtingas temas visuomet patartina pasitelkti ir vaikiškas knygeles. Kuriant istorijas ir žaidimų siužetus, taip pat stengiamės atitinkamai pagal temą pritaikyti ir vaikams įdomias knygas. Kalbėdami apie Vasario 16-ąją galima skaityti vaikams skirtą knygą apie Joną Basanavičių, vėliau jau žaidimo metu keliaujant po Lietuvą šį herojų sutikti. Taip panaudojamos tam tikros detalės, momentai, herojai, kurie po truputį padeda vaikui suprasti, kodėl kai kurie įvykiai ir dienos yra tokios ypatingos Lietuvai. Pasakokime vaikui savo šeimos ir šalies istoriją, dainuokime dainas - minėkime ir kurkime šventę patys.

Vasario 16-osios minėjimas darželyje: scenarijaus elementai ir pavyzdžiai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio belaukiant, ikimokyklinio ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja projektuose, skirtuose ugdyti mažuosius piliečius. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Aš pažįstu savo kraštą“ mokyklos-darželio aplinką papuošė vaikų piešinių paroda „Piešiu Lietuvą“. Visų grupių vaikučiai piešė savo Tėvynę taip, kaip ją mato ir supranta. Šios parodos tikslas - skatinti mažuosius domėtis Lietuvos istorija, gerbti valstybės simbolius, didžiuotis savo tautybe. Taip pat eksponuojama ugdytinių meninės kūrybos darbelių paroda „Lietuva pro langą“, skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Pavyzdinis šventės scenarijus

Šventinis Vasario 16-osios minėjimas prasideda iškilmingai. Visus susirinkusius, ugdytinius su mokytojais, kviečiame sugiedoti Lietuvos himną.

1. Sveikinimo žodis ir įvadas: Vedantieji pasveikina susirinkusius ir pabrėžia Vasario 16-osios - Lietuvos atkūrimo dienos - svarbą.
2. Himno giedojimas: Visi atsistoja ir iškilmingai gieda Lietuvos himną.
3. Klausimas vaikams: „Kieno gimtadienį šiandien švęsime?“ (Atsako: LIETUVOS).
4. Šventės dovanos Lietuvai: Ugdytiniai deklamuoja gražiausius posmus Lietuvai, dainuoja dainas, smagiai sukasi rateliuose.
5. Istorinių faktų priminimas: Renginio vedantysis primena Lietuvos kelią į nepriklausomybę, svarbiausius istorinius faktus, tautinius simbolius.
6. Kūrybinių darbų pristatymas: Galima pasigrožėti vaikų ir mokytojų kūrybiškumu, išradingumu ir meniniais gebėjimais, eksponuojant piešinius ir darbelius.
7. Eilėraščiai ir dainos: Ugdytiniai atlieka specialiai šiai prasmingai šventei paruoštus pasirodymus.
8. Filmo peržiūra: Renginio pabaigoje visi pažiūri nuostabų filmą, pvz., „Neregėta Lietuva“, siekiant sustiprinti teigiamas emocijas ir žinias.

Veiklos darželyje ir mokykloje Vasario 16-osios proga

Ši diena darželyje prasideda Tautinės giesmės giedojimu, kurią atlieka ugdytiniai su ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Įstaigoje vyksta įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešia piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, gamina įvairius darbelius.

• Kūrybinės dirbtuvės: Grupių vaikučiai kūrė širdelių ir paukštelių dekoracijas. Patys mažiausieji iš kaladėlių statė pilis, bokštus.
• Pasakojimai ir pokalbiai: Mokytojai suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis ugdytiniams pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, primena vaikams Lietuvos valstybės simbolius.
• Parodos: Organizuojamos vaikų piešinių ir darbelių parodos, pvz., „Piešiu Lietuvą“ ar „Lietuva pro langą“.

Projektas "Tėviškėlėje užaugau - aš dalelė jos širdies"

Labai svarbu, kad vaikai nuo pačių mažiausių dienų suvoktų Lietuvos nepriklausomybės svarbą kiekvienam žmogui. 2020 metais vasario mėnesį vyko labai gražus projektas "Tėviškėlėje užaugau - aš dalelė jos širdies". Projekto tikslas - sudominti vaikus šalies istorija, ugdyti tautiškumo ir bendruomeniškumo jausmą, šventes švęsti linksmai ir įdomiai. Projektas vyko keliais etapais:

1. Pirmiausia, nuo mažiausio iki didžiausio, vaikai kartu su tėveliais kūrė atvirukus Lietuvai, gaminosi lietuvišką vėliavėlę.
2. Vėliau visa mokyklos-darželio bendruomenė smagiai šventė Lietuvos gimtadienį. Iš pat ryto visi susirinkę į salę giedojo Lietuvos himną, išklausė direktorės pasveikinimo, stebėjo mokytojų teatralizuotus šokius.
3. Šventės kulminacija ir labiausiai įsimenantis reginys prasidėjo vidurdienį. Visi dalyviai pabiro į kiemą. Kiemo viduryje laukė butaforinis Lietuvos gimtadienio tortas su fejerverkais. Visi šoko bendrus šokius, dainavo dainas, deklamavo eiles, skirtas Lietuvai. Darželio kiemas pasidabino vaikų gamintų vėliavėlių pieva. Ir koks gi gimtadienis be vaišių?

Išsamūs scenarijų pavyzdžiai ir metodikos pagal amžiaus grupes

Nors scenarijai dažniausiai naudojami filmams, spektakliams ar kitoms kūrybinėms formoms, darželyje jie padeda struktūrizuoti šventę ir užtikrinti, kad ugdymo tikslai būtų pasiekti atsižvelgiant į vaiko amžių. Rašydami scenarijus, autoriai lavina savo kūrybiškumą ir gebėjimą mąstyti pasakojimo struktūroje.

Istorinis kontekstas ir simbolių reikšmė

Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. Ir tik tada jis gali pats darbuotis ir prasmingai gyventi, kai visų pirma susipažįsta su ta artimiausia praeitimi, iš kurios jis pats išėjo.

Su Mindaugo vardu susijęs Lietuvos valstybės susidarymas. Gedimino valdoma Lietuva virto galingiausia Rytų Europos valstybe. Vytauto valdymo laikais mūsų Lietuva tapo viena didžiausių ir galingiausių valstybių visoje Europoje. Kas nežino šiandien Saulės, Durbės ar Žalgirio mūšių?

Lietuvai teko nueiti ilgą ir sudėtingą Nepriklausomybės kelią. Teko iškęsti okupacijas, pokario sunkumus, bandymus atimti iš mūsų Nepriklausomybę. Tačiau mūsų tėveliai, seneliai ir proseneliai sugebėjo apginti mūsų visų laisvę. Šiandien mes turime pasimokyti ne tik pasiaukojimo, bet ir kantrybės bei atkaklaus darbo. Privalome išsaugoti taip sunkiai iškovotos laisvės dovaną ir visada atminti, kad vasario 16-osios aktas išreiškė lietuvių tautos valią būti Nepriklausomais ir Laisvais.

Labai svarbu, kad vaikai turi kurti šventę kartu su visais. Ruošimasis šventėms turi ugdyti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, repeticijos ir mokymasis turi virsti žaidimu, o pasirodymas - smagia pramoga, kuri lavina drąsą kalbėti prieš žmones, turėti savo nuomonę, o suklydus ar kažką pamiršus, atrasti išeitį ir kelią, kad spektaklis galėtų vykti toliau. Visame šiame procese visada šalia yra auklėtoja, kuri padeda, palaiko ir nukreipia, jei tai yra reikalinga. Nepamirškime, kad viskas daroma dėl vaikų - jiems turi būti linksma, jiems turi būti gražu ir jie turi gauti patirties bei ugdomosios naudos iš švenčių darželyje.

tags: #vasario #16 #scenarijus #vaiku #darzeliui

• Peržiūrėkite vaikišką pripučiamą baseiną „Mikė Pūkuotukas ir draugai“
• Kūdikio mitybos ypatumai
• Patarimai, kaip išmokyti vaiką važiuoti dviračiu
• kodėl verta rinktis japoniškas sauskelnes
• Bendruomenės ir ugdymo vaidmuo Ėriškiuose