Kaukazas: kalnų, kultūrų ir istorijos sankryža
Kaukazas - regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų, kurį sudaro Kaukazo kalnai ir gretimos žemumos. Tai etniškai ir lingvistiškai vienas įvairiausių regionų Žemėje, kuriame gyvena daugiau nei 50 tautų. Graikų mitologijoje Kaukazas (sen. gr. Καύκασος = Kaukasos) buvo vienas iš stulpų, laikiusių pasaulį, o petroglifai Gobustane, Azerbaidžane, datuojami 10 000 m. pr. m. e., rodo čia klestėjusią senovinę kultūrą.
Dėl Kaukazo pozicijos tarp Turkijos, Irano ir Rusijos jis per amžius buvo kultūrinių, karinių, religinių ir politinių konkurencijų arena. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje susidarė pirmosios Kaukazo genčių sąjungos, vėliau regione formavosi tokios valstybės kaip Armėnija, Kaukazo Albanija, Kolchidė ir Kaukazo Iberija. Kaukazo kalnai driekiasi apie 1200 km, o pagrindinę jų dalį sudaro Didysis Kaukazas, kuriame stūkso aukščiausios viršūnės - Elbrusas (5642 m) ir Kazbekas (5033 m).
Istoriniai lūžiai ir krikščionybės plitimas
Kaukazas ilgą laiką buvo Irano įtakos sferoje, tačiau situacija keitėsi plečiantis krikščionybei. Kai Armėnija tapo pirma krikščioniška valstybe pasaulyje 301 m., o Albanijoje ir Gruzijoje irgi paplito krikščionybė, ji pradėjo stelbti zoroastrizmą. XII a. Gruzijos karalius Dovydas Statytojas išvijo musulmonus iš Kaukazo, o vėliau karalienės Tamaros armija sutriuškino įsiveržusius turkus. Laikinai žlugus Bizantijai 1204 m., Gruzija buvo galingiausia krikščioniška šalimi visuose Artimuosiuose Rytuose.
NATO bataliono kariai treniruojasi užduotis apgyvendintoje vietovėje
Šiuolaikiniais laikais dėl Kaukazo varžėsi Turkija, Persija ir Rusija, kuriai galiausiai pavyko įsitvirtinti regione. Žlugus Tarybų Sąjungai, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija tapo nepriklausomos 1991 m. Nepaisant istorinių pokyčių, kalnuose vis dar galima aptikti autentišką gyvenimo būdą, pavyzdžiui, Svanetijoje, kur gyventojai šimtmečius puoselėja unikalias tradicijas.
Svanetija: kur laikas atrodo sustojęs
Svanetija - vienas seniausių Sakartvelo Kaukazo kalnų regionų, išsiskiriantis ypatingu laukinės gamtos grožiu ir istoriniu paveldu. Svanai - atskira Sakartvelo etninė grupė, turinti savo kalbą ir nepriklausomą dvasią. Išskirtinis šio krašto atributas - iš akmenų dar viduramžiais suręsti gynybiniai bokštai. Namai čia buvo lyg tvirtovės: svanai su šeimomis ir gyvuliais slėpdavosi ne tik karų metu, bet ir užėjus dideliems šalčiams ar kilus pūgoms.
Šiandien Svanetijos kaimuose, tokiuose kaip Ušgulis, archaiška buitis palengva užleidžia kelią modernumui, tačiau išliko daug autentiškumo. Vietos gyventojai svetingi, tačiau svanai garsėja kaip išdidūs ir drąsūs žmonės. Keliautojai čia atranda ne tik įspūdingus kalnų žygių maršrutus iki ledynų, bet ir tradicinį prieskonį - svanišką druską, kuri yra neatsiejama vietos virtuvės dalis.
| Regionas | Pagrindiniai ypatumai |
|---|---|
| Svanetija | Gynybiniai bokštai, alpinės pievos, svanų druska. |
| Tušetija | Akmeniniai kaimai, gynybinė architektūra, atoki gamta. |
| Užkaukazė | Sostinių kontrastai, mineralinių vandenų kurortai. |
Turizmas ir gamtos turtai
Kaukazo kalnai yra viena iš įdomiausių pažintinių kelionių krypčių. Šiltuoju sezono metu čia itin populiarūs kalnų žygiai, o žiemą - slidinėjimo kurortai, tokie kaip Gudauris ar Bakurianis. Žygiavimas Kaukazo kalnuose leidžia iš arti pamatyti retas medžių rūšis, skaidrias upes ir krioklius. Saugoma 2,3 % Kaukazo teritorijos, tarp jų tokie svarbūs objektai kaip Kaukazo biosferos rezervatas ar Diližano nacionalinis parkas.
Kaukazo regionas siūlo įvairiapusę patirtį - nuo didingų snieguotų viršūnių iki šiltų ir svetingų kalnų žmonių namų. Tai vieta, kurioje susipina tūkstantmetė istorija ir kvapą gniaužianti gamtos didybė, kviečianti keliautojus pasisemti energijos ir atrasti naujų horizontų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
