Temperatūros mažinimas vaikams: išsamus vadovas

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į uždegiminius procesus, kuriuos gali sukelti virusai, bakterijos ar kitos priežastys. Jo metu pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir didėja deguonies poreikis. Svarbu atskirti „gerąjį“ karščiavimą, kai vaikas bendrai jaučiasi neblogai, o temperatūrai nukritus jam grįžta energija, nuo „blogojo“, kai aukšta temperatūra sunkiai krenta, o vaikui net ir jai nukritus išlieka vangumas ir bloga savijauta. Pastarasis dažniau siejamas su bakterijų sukeltomis infekcijomis.

Kada temperatūra yra normali?

Normali kūno temperatūra naujagimiui ir kūdikiui svyruoja nuo 36,4 iki 37,3 laipsnių Celsijaus. Svarbu suprasti, kad naujagimių termoreguliacija dar nėra pilnai susiformavusi, todėl jų temperatūra gali greičiau kisti priklausomai nuo aplinkos. Vėliau, kai termoreguliacija tampa stabilesnė, aplinkos įtaka mažėja.

Nereikėtų matuoti temperatūros kasdien, nebent yra aiškūs negalavimo požymiai: vangumas, nenoras žįsti, irzlumas, sloga ar kosulys, arba jei vaikas liečiant atrodo karštesnis nei įprastai. Matuoti temperatūrą išangėje be reikalo taip pat nerekomenduojama.

Normali kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje - iki 37,4°C. Karščiavimas apibrėžiamas kaip kūno temperatūra, viršijanti 38°C. Svarbu atkreipti dėmesį, kad temperatūra gali skirtis priklausomai nuo matavimo vietos: pažastyje ir kirkšnyje ji visada bus žemesnė nei burnoje ar išangėje. Patikimiausi duomenys gaunami matuojant tiesiojoje žarnoje.

Vaikų temperatūros svyravimai paros metu taip pat yra normalūs: aukštesnė ji būna vakare, žemiausia - ryte. Veikla ir emocinė būklė taip pat gali turėti įtakos: žaidžiant, verkiant ar esant šiltai aprengtam, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių.

Įvairių termometrų matavimo rezultatai gali skirtis. Bekontakčiai ir infraraudonųjų spindulių termometrai leidžia greitai ir higieniškai pamatuoti temperatūrą, net neliečiant vaiko. Matuojant infraraudonųjų spindulių termometru kaktos srityje, svarbu, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų.

Ką daryti, kai vaikui pakilo temperatūra?

Pirmiausia - nepanikuoti. Karščiavimas yra natūrali organizmo imuninė reakcija, padedanti kovoti su infekcija. Rekomenduojama mažinti temperatūrą, jei ji viršija 38,5°C arba jei vaikas jaučiasi blogai, jaučia skausmą ar diskomfortą. Jei vaikas blogai toleruoja net ir 38°C temperatūrą, vaistų galima duoti ir anksčiau.

1. Ramybė

Užtikrinkite ramią aplinką vaikui, leiskite jam ilsėtis ir miegoti, nes miegant vaikas sveiksta.

2. Skysčiai

Tai viena svarbiausių gydymo priemonių. Skysčių dėka organizmas „plaunamas“. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja ir netenka skysčių bei druskų, todėl būtina papildomai kompensuoti šį nuostolį. Vaikas turėtų gauti ne tik įprastą paros skysčių normą (skaičiuojamą pagal svorį), bet ir papildomai druskinį rehidratacinį tirpalą. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui rekomenduojama išgerti maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Tiksli dozė apskaičiuojama: 10 ml/kg kūno svorio kiekvienam laipsniui Celsijaus virš 37°C. Svarbu girdyti vaiką reguliariai, net jei jis nenori - tai padės jam geriau jaustis ir greičiau pasveikti.

Pavyzdys: 12 kg sveriantis vaikas, kuriam temperatūra pakilo iki 39°C (2 laipsniai virš 37°C), turėtų papildomai išgerti 240 ml skysčių (10 ml x 12 kg x 2). Jei temperatūra tris kartus per dieną pakyla iki 39°C, bendras skysčių kiekis turėtų būti 1100 ml (įprastinė norma) + 720 ml (papildomai) = 1820 ml.

3. Vaistai nuo karščiavimo (antipiretikai)

Kūdikiams ir vaikams naudojami du pagrindiniai vaistai: paracetamolis ir ibuprofenas.

• Paracetamolis: Galima duoti nuo gimimo. Dozę, nurodytą ant pakuotės arba paskirtą gydytojo, galima kartoti kas 4 valandas.
• Ibuprofenas: Galima duoti nuo 3 mėnesių amžiaus.

Jei vaikas labai blogai toleruoja temperatūrą, vaistų galima duoti ir esant 38°C. Jei temperatūra sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas po vaisto pavartojimo, gali būti kelios priežastys: per maža vaisto dozė (skaičiuojama pagal svorį), skysčių trūkumas arba reikalingas papildomas vėsinimas iš aplinkos. Jei vaikas išvemia vaistą iškart (iki 15 min.), dozę galima kartoti arba duoti kitą vaistą. Išvemus po 15-60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų duoti kito vaisto.

4. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės

Vaikui galima sudrėkinti odą drungnu (apie 30°C) vandeniu, naudojant kempinę ar rankšluostį. Svarbu nepamiršti, kad karščiuojantį vaiką reikia tinkamai aprengti ir užkloti - jei jam šalta, leisti jam daugiau prisidengti, jei karšta - mažiau.

Kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Būtina skubi gydytojo konsultacija, jei karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėnesiai, arba jei karščiuojantis vaikas vyresnis nei 3 mėnesiai ir pasireiškia šie simptomai:

• Vaikas tampa vangus, sunkiai pažadinamas, ypač kai temperatūra jau nukritusi.
• Atsiranda neblykštantis bėrimas (taškai ar kraujosruvos, neišnykstantys paspaudus).
• Vaikas daug ir dažnai vemia ir/ar viduriuoja.
• Prasideda traukuliai.
• Po adekvačių vaistų dozių ir kelių skirtingų vaistų (ibuprofeno ir paracetamolio) pavartojimo temperatūra vis tiek nekrenta, o vaikas pakankamai geria skysčių.
• Jei tėvai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipdamiesi pirmą kartą.
• Būklė negerėja 2 paras po konsultacijos ar apsilankymo skubios pagalbos skyriuje.

Žema temperatūra

Nors dažniau susirūpinimą kelia aukšta temperatūra, pasitaiko ir atvejų, kai vaiko temperatūra nukrenta žemiau normos (žemiau 36°C). Tai gali būti susiję su termoreguliacijos sutrikimu, ilgalaikiu buvimu šaltoje aplinkoje, po persirgtų virusinių infekcijų, nusilpusiu imunitetu, hipotiroze, cukralige, Adisono liga ar kitomis rimtesnėmis būklėmis. Jei pastebėjote nuolat žemą temperatūrą, vangumą ar kitus nerimą keliančius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

tags: #zema #temperatura #vaikui

• Meninių gebėjimų ugdymas vaikams
• genetinė būklė ir Dauno sindromo diagnostika
• technologijos vaikams: išmanieji laikrodžiai
• detaliau apie Justo Jakučio gimimo detales
• Veiklos darželyje per Kalėdas