Valerijono poveikis organizmui: nauda ir atsargumo priemonės
Valerijonas - tai vaistinis augalas, visame pasaulyje žinomas dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio miego kokybei.
Valerijonai šimtmečius vartojami kaip vaistažolės. Gydomąjį jų šaknų poveikį aprašė dar antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas, o II amžiuje medikas ir filosofas Galenas valerijonų skirdavo nuo nemigos. XVI amžiuje šios vaistažolės buvo naudojamos nervingumui, drebuliui, galvos skausmui ir padidėjusiam širdies ritmui gydyti. Be miego sutrikimų, šios vaistažolės ilgą laiką vartotos virškinimo trakto spazmams ir distresui mažinti, epilepsijos priepuoliams malšinti, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimams gydyti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė teigia, kad valerijonas išsiskiria iš kitų panašų poveikį turinčių vaistinių augalų dėl įtakos užmigimo trukmei ir miego kokybei. Profesorė atkreipia dėmesį, kad valerijonų preparatai gali būti naudingi ir tiems, kurie atsisako benzodiazepinų grupės vaistų, vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų. Nutraukus jų vartojimą dažniausiai susiduriama su ypač nemaloniais simptomais, tad įrodyta, kad juos palengvinti gali valerijonas.
Valerijono Poveikis Organizmui
Centrinė nervų sistema (CNS) veikia kaip koordinatorius, todėl valerijonų poveikis gali būti ne tik lokalus. Valerijonas gali padėti atpalaiduoti raumenis, mažinti spazmų tikimybę virškinamojo trakto sistemoje, užtikrinti sklandžią virškinimo veiklą ir padėti įveikti padidintą rūgštingumą. Be to, valerijonų preparatai gali būti naudingi žmonėms, kurie atsisako benzodiazepinų grupės vaistų.
Valerijono Vartojimas ir Savybės
Valerijono vaistinė žaliava - šaknys ir šakniastiebiai, kuriuose kaupiasi visi cheminiai junginiai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Jie gali būti renkami tiek pavasarį, tiek rudenį, kai juose susikaupę daugiau biologiškai aktyvių junginių. Valerijonas gamtoje auga iki dviejų metrų aukščio. Svarbu tiksliai žinoti, kaip augalas atrodo, kadangi renkant jį savarankiškai yra didelė klaidų rizika.
Valerijono sudėtyje yra eterinių aliejų, alkaloidų, glikozidų, rauginių medžiagų, kalcio, mangano, fermentų. Šios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, lygiųjų raumenų spazmus, CNS normalina jaudinimą ir slopinimą. Raminamąjį poveikį sukelia preparato sudėtyje esantys valepotriatai. Šie junginiai mažina centrinės nervų sistemos aktyvumą.
Valerijonų sudėtyje yra eterinių aliejų (pineno, kamfeno, borneolio), alkaloidų (valerino, chatinino ir kt.), glikozidų, rauginių medžiagų, kalcio, mangano, fermentų. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, minėtos medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, lygiųjų raumenų spazmus, CNS normalina jaudinimą ir slopinimą.
Valerijono poveikis ir priklausomybė
Valerijonas gali būti puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę natūraliai, tačiau svarbu žinoti, kad jį vartojant nemigos gydymui dažnai bei dideliais kiekiais, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti priešingą efektą - nerimą. Psichiatras Mindaugas Šablevičius pabrėžė, kad nors fizinės priklausomybės valerijono ekstraktas nesukelia, perdozuoti jo negalima, tačiau susiformuoja tam tikras įprotis. Jis neigiamai vertina ir visuomenėje paplitusią nuomonę, kad augaliniai preparatai yra saugesni. Be to, pabrėžia, kad ilgai naudojamas valerijonas sukelia skrandžio skausmus ir net gastritą. Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius medicinos mokslų daktaras Emilis Subata teigia, kad valerijonas veikia ne gydymo tikslais, o kaip placebas. Jis pabrėžia, kad ilgainiui valerijoną ji gali pakeisti stipresniais gydytojų išrašytais vaistais, kurių ilgainiui reikės vis daugiau ir daugiau, todėl gali išsivysti priklausomybė nerimą malšinantiems vaistams.
Svarbu Žinoti Dozę
Svarbiausia vartojant valerijonų preparatus - dozė. N. Savickienė atkreipia dėmesį, kad norint ramiai ir kokybiškai užmigti, reikėtų griežtai laikytis rekomenduojamo dozavimo ir jo neviršyti. Vartojant vaistinius preparatus ar maisto papildus, kurių sudėtyje yra valerijonų, svarbu tinkamai juos vartoti ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Per didelės valerijonų dozės gali veikti priešingai - skatinti susierzinimą, dirginimą, nervingumą. Taip pat tai gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, galvos svaigimą.
Klinikiniai Tyrimai ir Veiksmingumas
Šiame ir praėjusiame amžiuje atlikta daugybė klinikinių tyrimų, siekiant patikrinti valerijonų veiksmingumą ir saugumą. Pavyzdžiui, 2009 metais atliktas bandymas, kurio metu moterys, sergančios nemiga, vartojo 300 mg valerijonų ekstrakto 30 minučių prieš miegą dvi savaites. Kitoms buvo duodama placebo, teigiant, kad tai irgi valerijonai. Tiek vienos, tiek kitos tyrimo pabaigoje tikino, kad užmigimo laikas ir miego kokybė pagerėjo. Vaistažolių veiksmingumas nerimui slopinti taip pat aptartas minėto instituto apžvalgoje. Detaliau analizuotas vienas nedidelis 2002 metų tyrimas, kuriame dalyvavo 36 pacientai, sergantys generalizuoto nerimo sutrikimu. Nustatyta, kad 50 mg valerijonų ekstrakto, geriamo tris kartus per dieną keturias savaites, gerokai sumažina juntamą įtampą.
Šalutinis Poveikis ir Atsargumo Priemonės
Valerijonai, kaip ir dauguma kitų vaistažolių, gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, paspartinti širdies darbą, sukelti galvos skausmą, virškinimo trakto sutrikimus, susijaudinimą, nerimą ir net nemigą. Ne vieną, geriantį valerijonų preparatus, naktimis vargina burnos džiūvimas ir ryškūs sapnai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia vangumas, ypač jei šių vaistažolių vartojama rytais ir didesnėmis dozėmis. Taigi gydantis geriau nevairuoti ir nevaldyti pavojingų įrenginių.
Nors poveikis ilgą laiką vartojant šias vaistažoles nėra ištirtas, nustatyta, kad, staiga nustojus gerti valerijonų preparatus, gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Nors valerijonų šaknys daugelyje šalių laikomos saugiomis vartoti, mokslininkai, tyrinėjantys jų poveikį, tvirtina, kad net paprasčiausias arbatas reikia gerti tik pasitarus su gydytojais. Vartoti jų nerekomenduojama nėščioms ar maitinančioms moterims. Šių vaistažolių nereikėtų duoti jaunesniems nei 3 metų vaikams. Valerijono tinktūra Valentis vaisto nerekomenduojama naudoti jaunesniems nei 12 metų vaikams, nes nėra atlikta atitinkamų saugumo tyrimų. Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Nėra atlikta saugumo tyrimų nėščiosioms ar žindyvėms.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra vienas iš svarbiausių žmogaus raidos periodų, nes tuomet vyksta daug svarbių pokyčių. Tūkstantis pirmųjų dienų - aktyviausias periodas ir imunizacijos prasme, nes vaikas pradedamas skiepyti. Pirmaisiais gyvenimo metais pradeda dygti ir pirmieji dantukai. Vaistinių valerijonų preparatai nerekomenduojami jaunesniems nei 12 metų vaikams. Taip yra dėl to, kad nėra atlikta atitinkamų saugumo tyrimų.
Sąveika Su Kitais Vaistiniais Preparatais
Kalbant apie valerijonų preparų vartojimo įpatumus, pabrėžiama, kad jie gali stipriai sąveikauti su vaistais ir kitomis medžiagomis. Taip pat nederėtų valerijonų gerti su raminamaisiais vaistais, tokiais kaip barbitūratai ir benzodiazepinai. Beje, įrodyta, kad valerijonų šaknys gali sustiprinti anestezijos poveikį. Preparatas gali skatinti kitokių medikamentų rezorbciją iš virškinimo trakto.
Valerijono Tinktūra Valentis
Visada vartokite Valerijonų tinktūra Valentis vaistą tiksliai kaip aprašyta informaciniame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Miegui pagerinti rekomenduojama gerti 1 arbatinį šaukštelį vaisto valandą ar pusę valandos prieš miegą. Valerijonų tinktūra Valentis vaisto nerekomenduojama naudoti jaunesniems nei 12 metų vaikams, nes nėra atlikta atitinkamų saugumo tyrimų. Šis vaistas gali pakeisti arba padidinti kitų vaistų poveikį. Šis vaistas gali mažinti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra nuo 65 iki 70 % (V/V) etanolio. Maždaug 20 g valerijonų šaknų dozė sukėlė lengvus simptomus (nuovargį, pilvo dieglius, spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą, rankų drebėjimą ir vyzdžių išsiplėtimą), kurie išnyko per 24 valandas. Pavartojus valerijonų šaknų preparatų gali atsirasti virškinimo sutrikimo simptomai (pavyzdžiui pykinimas, pilvo diegliai).
Sudėtis ir Savybės
Veiklioji medžiaga yra valerijonų tinktūra. 1 ml geriamojo tirpalo yra 1 ml Valeriana officinalis L.s.l., radix (valerijonų šaknų) tinktūros (1:5). Tai rausvai rudos spalvos, saulės šviesoje tamsėjantis, skaidrus, specifinio kvapo, aštraus, saldokai kartaus skonio skystis.
Valerijono Vonios Nauda
Valerijono šaknis naudojama vonioms, padeda sumažinti nervingumą ir skatina miegą. Ji buvo naudojama tūkstančius metų Ajurvedoje ir tradicinėje kinų medicinoje, siekiant sumažinti nerimą, nervingumą ir nemigą.
Žolelių vonelės kūdikiams
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kai kuriais atvejais vaistiniai augalai gali ir pakenkti, todėl pirmiausia reikėtų kiekvieną žolelę išbandyti atskirai ir tik vėliau gaminti jų mišinius. Pradėti reikėtų nuo bandomojo žolelių nuoviro. Po to, kai jis atvės, suvilgykite jame vatos tamponą, patepkite nedidelį sualergizuotos odos plotelį ir nedidelį sveikos odos plotelį. Jei alergijos paveikta oda po nuoviro atrodo dar prasčiau (paraudo, pradėjo perštėti ir t.t.), o sveikoji oda susialergizavo - vadinasi šis augalas vaikui nėra tinkamas. Voneles reikėtų daryti kas antrą dieną, o gydymo kursas turėtų būti maždaug 8-10 kartų. Jeigu teigiamo efekto nematyti, reikėtų išbandyti kitus vaistinius augalus. Alergijos gydymo pradžiai labiausiai tinka ąžuolo žievės, ramunėlių, mairūno, kiaulpienių ar varnalėšų nuovirai. Jei nuspręsite išbandyti kelių žolelių mišinį, geriau nemaišykite daugiau nei 5 vaistinius augalus vienu metu. Efektingas gydomasis poveikis pastebimas po lakišiaus, ramunėlių ir ąžuolo žievės mišinio vonelių. Paimkite po šaukštą kiekvieno komponento, užpilkite litru šalto vandens ir palikite pastovėti 12 valandų. Lėtinės diatezės gydymui tinka jonažolės, ugniažolės, ramunėlių, lakišiaus ir vaistinio valerijono šaknies mišinys. Sumaišykite visų ingredientų po šaukštą, užpilkite 1 litru verdančio vandens ir palikite pastovėti valandą laiko.
Geras Miegas: Patarimai ir Strategijos
Geras miegas yra toks pat svarbus kaip ir reguliari mankšta bei sveika mityba. Tyrimai rodo, kad prastas miegas turi tiesioginį neigiamą poveikį hormonams, fiziniam darbingumui ir smegenų veiklai. Dėl jo taip pat gali padidėti svoris ir padidėti ligų rizika tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Priešingai, geras miegas gali padėti mažiau valgyti, geriau sportuoti ir būti sveikesniems. Padidinkite ryškios šviesos kiekį dienos metu. Sumažinkite mėlynos šviesos poveikį vakare. Nevartokite kofeino vėlai vakare. Sumažinkite nereguliarų ar ilgą dienos miegų skaičių. Stenkitės miegoti ir pabusti nuosekliu laiku. GerKite melatonino papildus. Apsvarstykite šiuos papildus. Negerkite alkoholio. Optimizuokite savo miegamojo aplinką. Nustatykite miegamojo temperatūrą. Venkite maisto vėlai vakare. Vakare atsipalaiduokite ir nuraminkite mintis. Atpalaiduojanti vonia ar šiltas dušas. Išsiaiškinkite savo miego sutrikimą. Pasirūpinkite patogia pagalve, kokybišku čiužiniu. Reguliariai mankštinkitės, tik ne prieš pat miegą.
Kai Vartoti Valerijoną
Susiduriant su nerimu ar miego sutrikimais, labai svarbu atkreipti dėmesį į to priežastis ir atrasti būdų, kurie padėtų nurimti. Vaistiniai valerijonai, vaistinės melisos ir paprastieji apyniai padeda palaikyti normalią užmigimo trukmę, o paprastosios sukatžolės padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistiniuose augaluose taip pat yra veikliųjų medžiagų, todėl juos reikėtų vartoti įvertinus specialistų rekomendacijas.
Pagal poveikį jis tikrai yra visų panašią funkciją atliekančių augalų viršuje, jeigu išrikiuotume vaistinę ramunę, vaistinę melisą ir vaistinį valerijoną, tai vienareikšmiškai jis būtų karaliaujantis, nes jis efektyviai padeda užmigti, įveikti įtampą, ne tik stabilizuoja, koordinuoja nervų sistemą, bet kartu išsiskiria ir migdančiu, slopinančiu poveikiu.
Valerijonas yra vaistinis augalas, žinomas dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio miego kokybei.
Vaistinis valerijonas - tai vienas seniausiai Europoje vartojamų tradicinių žolinių augalų.
tags: #valerijonu #vonele #kudikiui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
