Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė (1930 m. birželio 2 d. - 2024 m. lapkričio 3 d.) - lietuvių dailininkė grafikė ir knygų iliustruotoja, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jos kūryba, apimanti knygų iliustracijas ir monumentaliąją tapybą, atvėrė duris į turtingą ir spalvingą Lietuvos meno pasaulį.
Kalbant apie menininkės B. Žilytės indėlį į vaikų knygą, galima drąsiai konstatuoti, kad ji viena tų dailininkių, kilstelėjusių vaikų iliustracijas iki profesionaliosios dailės. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios kartu su kitais savo kartos dailininkais ji plėtojo modernią vaizdo stilizaciją. Kūrybos temų daugiausia sėmėsi iš lietuvių pasakų, legendų, mitų, Lietuvos istorijos.

Išskirtiniai B. Žilytės iliustracijų bruožai - spalvingumas, optinės iliuzijos, kontrastai, folkloriniai motyvai. Dailininkė mėgsta ryškias spalvas (ypač įvairius raudonos atspalvius), dekoratyvius gryno dažo derinius. Spalvų turtingumo ji semiasi iš gamtos, sutirštindama natūroje esančias spalvas iki simbolinio skambesio. Kontrastingais deriniais dailininkė dar labiau pabrėžia lūžtančias plokštumas, sukuria netikėtus optinius reginius.
Apie piešinio gimimą ir kūrybos paslaptį pati dailininkė yra rašiusi: „Piešdama tarytum einu į paslaptingą nežinią, bet tuo pačiu regiu, lyg trečia akimi matyčiau iš kažkur švystelėjusį, nerealiai tvyrantį vaizdą. Nupieštas piešinys - tai nauja, iš manęs piešinio formomis atsiradusi „mano pasaulio“ sąranga.“
Nors iliustravo palyginti nedaug knygų, tačiau joms skyrė ypač daug dėmesio. Prie kiekvienos jų užtruko nuo 1 iki 3 metų. Geriausiai žinomos autorės iliustruotos knygos - K. Jakubėno „Abėcėlė“, Petro Cvirkos „Rainiukai“, Mykolo Sluckio „Nedėkingas ančiukas“, Aldonos Liobytės „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“, Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ bei Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.
| Knyga | Autorius | Metai |
|---|---|---|
| Abėcėlė | K. Jakubėnas | 1958 |
| Rainiukai | P. Cvirka | 1962 |
| Pabėgusi dainelė | A. Liobytė | 1966 |
| Aukso sietelis | J. Rainis | 1967 |
Šis braižas nulemtas menininkės bendradarbiavimo su vyru A. Steponavičiumi - jiedu neretai kartu iliustruodavo tą pačią knygą. Jų kūrybinio bendradarbiavimo sintezė itin ryški monumentaliojoje dekoratyvinėje tapyboje. Kone ryškiausias Žilytės kūrinys - kartu su vyru dailininku Algirdu Steponavičiumi 1969-1972 m. sukurta freska Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“.

Kūrinys buvo skirtas praskaidrinti mažųjų ligonių dienas, todėl freskoje pavaizduoti į fantastinį pasakų pasaulį žiūrovą perkeliantys motyvai. Įspūdingo dydžio darbas, užėmęs net 110 kvadratinių metrų plotą, buvo suskirstytas į atskirus fragmentus, kurių kiekviename pasakojama atskira istorija.