Vėluojančios mėnesinės: priežastys, tyrimai ir ką daryti

Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Kiekviena moteris bent kartą gyvenime yra susidūrusi su ta nerimą keliančia akimirka, kai kalendoriuje pažymėta diena ateina ir praeina, o menstruacijos taip ir neprasideda.

Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Nors pirmoji mintis, šovusi į galvą, dažniausiai būna susijusi su nėštumu, gydytojai ginekologai skuba nuraminti: tai tikrai nėra vienintelė priežastis. Moters reprodukcinė sistema yra itin jautrus mechanizmas, reaguojantis ne tik į vidinius organizmo pokyčius, bet ir į aplinkos veiksnius, emocinę būklę bei gyvenimo būdą. Mėnesinių ciklas laikomas vadinamuoju penktuoju gyvybiniu rodikliu, todėl bet koks jo sutrikimas siunčia signalą, kad organizme kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų.

Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Mediciniškai normalus mėnesinių ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų.

Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys

Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:

Stresas ir gyvenimo būdas

Viena dažniausių priežasčių, kodėl vėluoja mėnesinės, kai nėštumo testas neigiamas, yra lėtinis arba staigus, stiprus stresas. Gali atrodyti neįtikėtina, kad emocinė įtampa gali taip stipriai paveikti fizinį kūną, tačiau fiziologinis paaiškinimas yra gana paprastas. Mėnesinių ciklą reguliuoja smegenų dalis, vadinama pagumburiu (hipotalamu). Kai patiriate didelį stresą, organizmas pradeda gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas.

Evoliuciškai organizmas stresą supranta kaip grėsmę gyvybei („kovok arba bėk“ reakcija). Tokiu atveju reprodukcinė funkcija tampa nebereikalinga ir netgi pavojinga - organizmas „nusprendžia“, kad dabar nėra tinkamas laikas pastoti ir auginti vaisių, todėl laikinai sustabdo ovuliaciją. Jei ovuliacija neįvyksta arba ji gerokai vėluoja, vėluos ir mėnesinės. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.

Kūno svorio pokyčiai

Tiek per didelis, tiek per mažas kūno svoris gali tiesiogiai paveikti menstruacijų reguliarumą. Moterys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra žemesnis nei norma, arba tos, kurios kenčia nuo valgymo sutrikimų (pvz., anoreksijos), dažnai susiduria su mėnesinių išnykimu, vadinamu amenorėja. Kai organizmui trūksta riebalų ir energijos, jis sustabdo estrogeno gamybą, nes neturi resursų palaikyti vaisingumą.

Kita medalio pusė - antsvoris. Per didelis riebalinio audinio kiekis gali lemti estrogeno perteklių. Tai sutrikdo natūralią hormonų pusiausvyrą ir gali sustabdyti ovuliaciją. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.

Hormoniniai svyravimai ir sveikatos sutrikimai

Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Jei mėnesinės vėluoja nuolat, o ciklas yra nenuspėjamas, gydytojai dažnai įtaria policistinių kiaušidžių sindromą (PKS).

Skydliaukė - tai nedidelė, drugelio formos liauka kaklo srityje, kuri reguliuoja visą organizmo medžiagų apykaitą. Jos gaminami hormonai taip pat sąveikauja su lytiniais hormonais. Esant hipotirozei, medžiagų apykaita lėtėja, moterys gali jausti nuolatinį nuovargį, augti svoris, o mėnesinės gali tapti ne tik nereguliarios, bet ir labai gausios. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.

Nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų - galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė? Nors menopauzė vidutiniškai prasideda apie 50-uosius gyvenimo metus, perimenopauzė (pereinamasis laikotarpis) gali prasidėti gerokai anksčiau - netgi 40-ies ar dar anksčiau (vadinamasis priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas).

Nėštumas

Nėštumas. Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.

Kontracepcija ir vaistai

Hormoninė kontracepcija (tabletės, pleistrai, spiralės) tiesiogiai veikia mėnesinių ciklą. Vartojant kontraceptikus, kraujavimas dažniausiai būna reguliarus, tačiau tai nėra tikrosios mėnesinės, o vadinamasis „nutraukimo kraujavimas“. Gali prireikti laiko - nuo kelių mėnesių iki pusmečio - kol organizmas „prisimins“, kaip savarankiškai gaminti hormonus ir inicijuoti ovuliaciją. Tai vadinama po-kontraceptine amenorėja. Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis.

Staigūs organizmo pokyčiai

Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Taip, bet kokia liga yra stresas organizmui. Karščiavimas, infekcija ar virusas gali laikinai sutrikdyti ovuliaciją, todėl mėnesinės gali prasidėti vėliau nei įprastai.

Kiek gali vėluoti mėnesinės? Kada kreiptis į gydytoją?

Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei jūsų ciklas įprastai yra reguliarus, vėlavimas iki 5-7 dienų dažniausiai nėra laikomas patologija. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju.

Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti. Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties. Jei pastebėjote, kad mėnesinės vėluoja, pirmiausia atlikite nėštumo testą - tai paprasčiausias būdas atmesti akivaizčiausią priežastį.

Jei testas neigiamas, o menstruacijos nepasirodo dar savaitę, nepanikuokite. Prisiminkite pastarojo mėnesio įvykius: ar daug nervinotės? Ar sirgote? Visgi, jei vėlavimai kartojasi nuolat arba menstruacijos visiškai išnyksta ilgesniam laikui (antrinei amenorėjaidiagnozuoti paprastai laukiama 3-6 mėnesius), vizitas pas ginekologą yra būtinas. Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Gydytojas ne tik atliks ultragarsinį tyrimą, bet ir paskirs kraujo tyrimus lytiniams hormonams (FSH, LH, estradioliui, prolaktinui, testosteronui) bei skydliaukės hormonams ištirti. Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus. Nebūtinai. Vėluojančios mėnesinės reiškia, kad ovuliacija nevyksta reguliariai. Nors tai gali apsunkinti pastojimą, nes sunku nuspėti vaisingas dienas, tai nereiškia, kad moteris yra nevaisinga.

Dažniausiai pasitaikantys mėnesinių ciklo sutrikimai

Ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Menstruacijų ciklui perkopus į antrą pusę, gali pasireikšti vos pastebimi ar intensyvūs simptomai, kurie skirstomi į dvi grupes. Tokie simptomai, kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija ir kiti panašūs, priskiriami emocinių simptomų grupei. Kita grupė - fizinių simptomų, tokių, kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis.

Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.

Dismenorėja

Spazminis intensyvus skausmas pilvo apačioje, prasidedantis kelias dienas prieš mėnesines ir išnykstantis keletą po, taip pat nuolatinis nestiprus skausmas gali reikšti, kad jums dismenorėja. Spazminiai pilvo skausmai sukeliami į hormonus panašios medžiagos prostaglandinų, kurie atsakingi už gimdos raumenų susitraukimus - jų metu iš gimdos išstumiama gleivinė. Organizme padaugėjus šios medžiagos, stiprėja ir raumens susitraukimai.

Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos. Apsilankius pas gydytoją ginekologą jums bus atlikta apžiūra ir, įvertinus simptomus, parinktas tinkamiausias būdas sumažinti dismenorėjos sukeliamus skausmus.

Menoragija (gausios mėnesinės)

Ypač gausus ir ilgas kraujavimas gydytojų vadinamas menoragija. Nors gausesnis kraujavimas gali pasitaikyti dažnai moteriai, menoragija pasireiškia tokio stiprumo kraujavimu, kad tampa sunku užsiimti įprasta veikla. Dažniausiai dėl menoragijos kaltinamas hormonų sutrikimas ar pakitusi kiaušidžių veikla, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat - gimdos ir gimdos kaklelio vėžys. Verta žinoti, kad stiprų kraujavimą gali reikšti ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos.

Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją. Konsultacijos metu jums bus atlikta apžiūra ir paskirti reikalingi tyrimai. Greičiausiai, bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija. Priežasčių, kodėl pasitaiko gausios mėnesinės, gali būti nemažai: gimdos polipai ir miomos, uždegimai, kraujo krešumą veikiantys vaistai, taip pat vėžiniai susirgimai ir kiti sveikatos sutrikimai.

Amenorėja

Amenorėja - tai ne tiesiog nereguliarios mėnesinės, kai jos nepasirodo laiku ar dingsta mėnesiui. Jei menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę. Amenorėja nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą - ją sukelia ir nėštumas ar menopauzė. Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų. Dingo mėnesinės? Dar nereiškia, kad laukiatės.

Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?

Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.

Kaip paskatinti mėnesines?

Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.

Kaip atitolinti mėnesines?

Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.

Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu?

Higienos priemonės

Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.

Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu

Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.

Papildomos priemonės komfortui užtikrinti

Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.

Ko negalima daryti per mėnesines?

Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas

Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.

Per daug kofeino ir cukraus

Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.

Venkite pirties ar labai karštų vonių

Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.

Intymūs santykiai be apsaugos

Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.

tags: #maksties #gleivine #kai #menstruacijos #veluoja

• apie Nerijaus Juškos gyvenimą
• Kaip graži šypsena keičia gyvenimo kokybę
• socialinė globa Mielagėnų Pal. J. Matulaičio parapijos globos namuose
• Plačiau apie Vaidotą Vaičaitį
• Priešmokyklinio ugdymo grupės taisyklės