Šiaulių vaikų globos namų pokyčiai: nuo kotedžų komplekso iki šeimynų plėtros
Šiaulių vaikų globos namams baigtas statyti modernus kotedžų kompleksas K. Korsako gatvėje, kuris numatomas atidaryti rugsėjį. Naujieji globos namai - tai septynių dviaukščių kotedžų kompleksas su vidiniu kiemeliu, kur aplinka jau sutvarkyta. Patalpos skirtos 56 vaikams gyventi šeimynose po 8 vaikus, o du kotedžai pritaikyti neįgaliesiems.
Projekto vertė siekia 1,5 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis - 1,29 mln. eurų (80 proc.) - europinė parama, o 228 tūkst. eurų skyrė valstybė. Statybos darbus valstybinė komisija priėmė dar birželio 5 dieną. Buitinė ir kompiuterinė technika jau nupirkta ir vežama, tačiau baldų dar trūksta.
Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose globojami vaikai nuo kūdikystės iki pilnametystės. Pagal naujus globos normatyvus, įsigaliojusius nuo 2016 m. sausio 1 d., globos namuose gali gyventi ne daugiau kaip 60 vaikų, o šeimynose - ne daugiau kaip po 8 vaikus. Direktorius R. Žąsinas teigia, kad šiuo metu įstaigoje yra 63 globotiniai, o vietų tik 56. „Kur reikės gyventi netelpantiems, nežinau“, - sako jis, svarstydamas, kad iki rugsėjo keli vaikai „nuaugs“, ir liktų apie 60 vaikų. „Jeigu naujų globotinių nebus, turėtume naujose patalpose sutilpti.“
Vaikų globos namus, kaip įstaigą, kuruoja Savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Skyriaus vedėja Irena Kiurienė patvirtina, kad „Vaikų globos namai turi licenciją 60 vaikų globoti. Blogiausiu atveju tuos 60 vaikų sutalpins, jeigu iki 56 nesumažėtų. Bet per 60 vaikų jokiu būdu nebegali turėti.“
Perėjimas prie šeimynų ir bendruomeninių paslaugų
„Tačiau labiausiai reikėtų, kad mieste kurtųsi šeimynos“, - teigia vedėja. Šeimyna už kiekvieną vaiką gauna po 152 eurus globos išmokos, plius apie 400 eurų priedą. Šiuo metu Šiauliuose įregistruotos keturios šeimynos, viena jų gyvena Šiaulių rajone. J. Žukauskienė tikina, kad „Svarstysime galimybę steigti laikiną grupę. Bet Šiaulių vaikų globos namuose problemos nebus.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2014 m. vykdo institucinės globos pertvarką, siekdama palaipsniui pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje augančių be tėvų likusių vaikų priežiūros. Šie pokyčiai palies ir Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Jų direktorė Audronė Kardášienė teigia, kad nuo kitų metų sausio 1 d. į jų įstaigą vaikai bus siunčiami tik išimtiniais atvejais. Vaiko iki trejų metų globa institucijoje taip pat bus nustatoma išimtiniais atvejais ir ne ilgiau nei tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai vaikui reikalinga specializuota pagalba, kurios negali suteikti nei šeima, nei šeimyna.
A. Kardášienės teigimu, apie pokyčius įstaigos niekas neinformuoja. Ji pasigenda aiškumo ir pabrėžia, kad „pertvarkos metu šaukia: investuoti reikia ne į pastatus, o į vaikus, bet įstatymai tai tokie.“
Kūdikių namų vaikus įvaikina dažniau nei vyresnius, tačiau įstaiga beveik visada būna užpildyta. Daugiausiai čia gali gyventi 60 vaikų. Šiuo metu jų auga 57 - nuo gimimo iki 6 metų. „Norinčiųjų globoti be tėvų likusius vaikus nėra daug. Tokia realybė“, - sako A. Kardášienė.
Pokyčiai Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“
Permainų nuotaikomis gyvena ir Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“. Rudenį planuojama atidaryti grupinio gyvenimo namų padalinį vaikams su negalia, kuriame galėtų gyventi šeši vaikai. Iš viso įstaigoje auga 56 globotiniai, nuo 6 iki 21 metų. Tokiu būdu globotiniai bus mokomi savarankiškumo: patys tvarkys kambarius, galės gaminti maistą, su priežiūra pirkti sau rūbus, skaičiuoti ir planuoti išlaidas, pinigus.
„Vaikų su sunkia negalia į naują pastatą nekelėsime. Čia gyvens savarankiškesni ir tie, kurie norės. Jei jie prašys grįžti, perkelsime atgal į įstaigą. Juos pakeis kiti vaikai. Nė vieno neverstume. Gyvendami atskirai mokysis savarankiškumo. Koks jis dabar, kai maistą gauna valgykloje?“ - svarsto direktorius R. Dirmeikis. Jo žodžiais, naujo padalinio tikslas - paruošti vaikus gyvenimui. Tačiau dauguma jų, palikę „Šaltinį“, apsigyvena pensinatuose. Kai kurie grįžta į šeimas. „Tai - eksperimentas. Žiūrėsime, kaip čia seksis.“
Naujas „Šaltinio“ padalinys bus įkurtas nuomojamame pastate. Konkursas skelbiamas kitą mėnesį. Būsimiems namams keliami reikalavimai: jie turi būti lengvai pasiekiami - arti mokykla, poliklinikos, bibliotekos ir t.t. Pastatas turėtų gauti ir licenciją. R. Dirmeikis teigia, kad nuomos sutartis bus pasirašoma trims metams. Jei jos nepratęs, teks ieškoti kitos vietos. Vaikus visą parą pamainomis prižiūrės keturiese - socialinis darbuotojas ir trys jo padėjėjai. Pasak vadovo, naujam padaliniui steigti ir išlaikyti kol kas finansavimas nėra numatytas. Įstaiga turės taupyti ir papildomas išlaidas dengti iš savų lėšų. Pavyzdžiui, ketinama atsisakyti skalbyklos, o paslaugą pirkti. Taip bus pigiau. Skalbėjai bus pasiūlyta dirbti socialinio darbuotojo padėjėja - tam užtenka baigti mokyklą ir keliolikos valandų kursą.
R. Dirmeikis mano, kad pertvarka institucinės globos sistemai reikalinga, tik ją būtų atlikęs kitaip. Jis kritikuoti nedrįso ir nesutiko fotografuotis.
„Įstaigoje gyvenančių vaikų nemažėja. Kodėl? Sunku pasakyti. Vieni tėvai priversti duonos ieškoti užsienyje, kiti turi žalingų įpročių, yra neatsakingi. Nors negalią turinčius vaikus atiduoda ir geros šeimos, neį
Naujas požiūris į globą ir iššūkiai
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, įstaiga dabar turi puikias sąlygas - prieš devynis mėnesius ji perkelta į naują, modernų kotedžų kompleksą K. Korsako gatvėje. Septyniuose blokuose gali gyventi 56 vaikai, kiekviename - po aštuonis. Šiuo metu čia auga 51 globotinis. Erdviose virtuvėse vaikai patys mokosi ruošti maistą. Šalia esančioje skalbykloje rūpinasi savo skalbiniais. Svetainėje, poilsio zonoje, leidžia laiką, dalijasi dviem kompiuteriais, ruošia namų darbus. Į antrą aukštą veda laiptai su specialiu keltuvu neįgaliesiems. Vaikai laiką gali leisti ir vidiniame kieme. R. Žąsinas dėmesį atkreipė į teritoriją juosiančią tvorą: „Čia pašaliniai nepateks.“
„Jau ir anksčiau gyvenome šeimynomis - atskirai. Tačiau buvo bendras koridorius. Anksčiau, jei vaikai nesuvalgydavo kokio nors karšto patiekalo, jį po dviejų valandų turėdavai išmesti. Dabar vaikas nesuvalgo pusryčių, įsideda į šaldytuvą, suvalgo vėliau“, - pasakojo R. Žąsinas. Naują įstaigą išlaikyti kur kas pigiau. Ji teužima 1 300 kv. metrų.
R. Žąsinas sako, kad pertvarka padės uždaryti globos namus. „Norime pasirodyti, kad neturime globos namų, bet mūsų mentalitetas yra būtent toks. Gruzinai, armėnai neturi globos namų, nebent laikinų. Pavyzdžiui, Tunisas turi vienus globos namus, kuriuose gyvena vaikai su elgesio sutrikimais, našlaičiai. O pas mus našlaičių nėra, nes juos pasima auginti artimieji. Čia patenka vaikai, kurie giminei nebereikalingi. Jo nuomone, padėti šeimai reikia ne tada, kai vaikas patenka į globos namus, o iki to. Tačiau socialinių darbuotojų yra per mažai. „Kaip jiems spėti? Jei kiekvienam tektų po kelias šeimas, manau, šeimos sulauktų daugiau pagalbos. Kur kas mažiau vaikų patektų į institucijas. Ir patys ilgainiui užsidarytume. Nereikėtų jokio dirbtinio spaudimo“, - mano R. Žąsinas.
Jis primena, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo devyni stambesni globos namai. Tarnybos specialistai ieškos globėjų. Planuojama, kad tokią tarnybą steigės konkursą laimėjusios organizacijos, įstaigos. Nauja įstaiga - institucinės globos pertvarkos dalis.
„Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius šiemet įsteigė du papildomus etatus (buvo 14) teikti socialinės priežiūros paslaugas miesto socialinės rizikos šeimoms. Tuo siekiama, kad kuo mažiau vaikų būtų paimama iš šeimų bei jiems nustatoma laikinoji globa“, - apie priemones, kurių savivaldybė ėmėsi mažindama įstaigose augančių vaikų skaičių, raštu „Šiaulių kraštui“ atsakė J. Žukauskienė.
Ji patvirtino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Civilinio kodekso pataisos dėl vaikų globos, tačiau konkrečios tvarkos, numatančios kaip ir kada be tėvų likusius vaikus apgyvendinti įstaigoje, pas globėjus, nevyriausybinėse organizacijose, nėra. Projekto, skirto perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje, Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertės Eglės Jurkutės teigimu, tikimasi, kad iki 2020 m. didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Institucinės globos pertvarka vykdoma trimis etapais. Šiuo metu vyksta pirmasis. Jo tikslas - sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas. E. Jurkutė teigia, kad ruošiamasi skelbti konkursus, kuriuos laimėjusios įstaigos gaus finansavimą ir galės teikti įvairias bendruomenines paslaugas be tėvų likusiems vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, NVO galės kurti šeimos modelio bendruomeninius vaikų globos namus. Taip pat teikti palydimąją pagalbą globos namų auklėtiniams, pradedantiems savarankišką gyvenimą - iki 24 metų. „Bendruomeninės paslaugos šeimai yra nepakankamos. Dėl to daugeliui vaikų, neįgaliųjų, globos institucija iki šiol yra vienintelė išeitis. Tokios naujos bendruomeninės paslaugos turėtų padėti. Jos ilgainiui turėtų pakeisti institucinę globą“, - teigia E. Jurkutė.
„Kol nėra pakankamai parengtų profesionalių globėjų ir kitų būtinų dalykų, pereinamuoju laikotarpiu egzistuos abi formos - institucinė globa ir globa šeimose, šeimynose“, - pabrėžia E. Jurkutė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė pasakojo, kad su nusikaltimu galimai susiję jaunuoliai greičiausiai buvo patyrę sunkumų šeimoje. „Daryčiau prielaidą, kad šios mergaitės ir visi kiti, kurie gali būti įtariamieji, dalyvavę šitame veiksme, patyrė savo raidos etape tam tikrų iššūkių ir sunkumų. Labai svarbi ir psichikos sveikata. Mes nežinome, kaip jie jautėsi, ar nebuvo ligų nustatytų, galbūt depresija. Ir išoriniai [veiksniai - tv3.lt]: jų šeima, jų santykiai su tėvai, jų tėvų santykių sudarymas, palaikymas, ar jie patyrė smurtą, ar ne. Šita situacija, kaip matome, tiek vienos mergaitės, tiek įtariamųjų turbūt buvo galimai sudėtinga, kad vaikai ryžosi tokiam veiksmui, ar apimti afekto būsenos, ar psichinės būsenos, ar gyvenimo tam tikrų lemiamų veiksnių“, - teigė ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prisideda prie policijos vykdomo ikiteisminio tyrimo, dalyvauja įtariamosios 14-metės apklausose ir teikia reikiamą pagalbą.
Portalo žiniomis, įtariamoji nepilnametė gyveno tik su mama, bet mama dėjo dideles pastangas sutarti su paaugliame, tik sunkiai su ja susitvarkė. „Šiuo metu policijos pareigūnai atlieka tyrimą, mes jiems talkiname. Apklausiamos paauglės šeimai buvo teikiama pagalba. Visą pagalbą, kurios reikia paauglei bei jos šeimai teikiame ir teiksime ir toliau“, - teigia tarnybos specialistė Silva Šimkevičienė.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį vakare Šiaulių mieste, Gegužių gatvėje, prie šiukšlių konteinerių rastas į kilimą suvyniotas penkiolikmetės mergaitės kūnas su žaizdomis galvoje. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad informacijos sulaukta iš žmonių, kurie pamatė prie konteinerio kruviną kilimą. Netrukus buvo sulaikyti keturi įtariamieji: 2007 metais gimusi nepilnametė ir trys jauni vaikinai: vienas gimęs 1999 metais, antras - 2001 metais, trečias - 2004. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius, visi jaunuoliai su nužudytąja buvo pažįstami.
„Nors mažamečiams (asmenims iki 14 metų) nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tam tikrais, Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nurodytais pagrindais, asmenys gali atsakyti ir nuo 14 metų. Dėl nužudymo mažamečiai gali būti teisiami“, - pranešime teigė bylos tyrimą kontroliuojanti prokurorė.
Nuo 2015-ųjų Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vaikai kraustysis į kotedžus. Jų nuomone, vien kotedžai namų neatstos, ne mažiau svarbi žmonių šiluma. Kotedže gyvens iki aštuonių vaikų, kambaryje po du. R. Direktorius sako, kad vaikai turi savo gyvenimą, mokosi įvairiose miesto mokyklose, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko sporto mokyklas. Nors iš šių globos namų vaikai spruko ne kartą, direktorius sako, kad santykiai tarp darbuotojų ir vaikų nėra blogi. „Įstaigoje vaikas turi savo žmogų, su kuriuo artimiausiai draugauja. Tai gali būti direktorius, socialinis darbuotojas, psichologas, vairuotojas, virėja ar kitas žmogus. Tikrų našlaičių šiuose namuose nėra.“
„Žmogus mūsų valstybėje jau nebėra vertybė“, - sakė J. Ališauskienė. J. Ališauskienės nuomone, įsivaikinti nesiveržiama, nes pagal šiuolaikinę sėkmingo gyvenimo formulę, vaikai turi būti gražūs, sveiki, talentingi. Kai kurie globėjai net genus patikrina.
„Dėl atsakomybės. Kaip su saugumo jausmo stygiumi gali padėti kitam? Jiedu niekuomet nesiliovė kalbėti apie vaikų namus.“
„Vaikų namų gyvenimas pirmiausia priklauso nuo direktorės, paskui ir kitų darbuotojų“, - įsitikinusi I. Karvelienė.
„Vaikų namai gali būti puiki gyvenimo mokykla, tačiau išdygsiantys kotedžai - ne išeitis. Problema - vaikų namų darbuotojai, jie turėtų praeiti griežtą atranką. Tik nuo jų priklauso vaikų namų aplinka.“
Teismą netrukus turėtų pasiekti baudžiamoji byla dėl netinkamo elgesio su vaikais Šiaulių vaikų globos namuose. Aiškėja, kad likimo nuskriaustus vaikus Savivaldybės globos namuose „auklėja“... regbininkai, o įstaigos vadovas net nesiteikė nušalinti darbuotojo, dėl kurio elgesio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Savivaldybę plaukia skundai dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių, tačiau įtarimai nuo įstaigos - kaip nuo žąsies vanduo. Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia labiau globoja globos namų personalą, o ne vaikus.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra baigia ikiteisminį tyrimą, kuriame minima vieno Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbuotojo pavardė. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Zgirskytė Strumilaitė ikiteisminio tyrimo detalių neatskleidė. Tačiau leido suprasti, kad prokuratūra yra surinkusi pakankamai įrodymų, nes, prokurorės žodžiais, byla netrukus bus atiduota į teismą.
„Vaikų teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, jog netrukus bus pateiktos išvados - kol kas dar laukiama atsakymų iš Šiaulių miesto savivaldybės, kuriai priklauso Vaikų globos namai. Tačiau Savivaldybės valdininkai, regis, iš kailio neriasi, kad ant Vaikų globos namų darbuotojų mundurų nekristų nė šešėlis.“
„Šiaulių naujienos“ skelbė, jog vaikų teisių specialistai prabilo apie galimai prievartinį vaikų gabenimą į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, liaudyje vadinamą durnynu. Specialistai atskleidė galimo dokumentų klastojimo atvejį, rekomendavo atsižvelgti į vaikų interesus ir jų neišvežti, tačiau miesto valdžia į tai net nesureagavo, nors apie tai privalėjo informuoti prokurorus.
„Nors mažamečiams (asmenims iki 14 metų) nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tam tikrais, Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nurodytais pagrindais, asmenys gali atsakyti ir nuo 14 metų. Dėl nužudymo mažamečiai gali būti teisiami“, - pranešime teigė bylos tyrimą kontroliuojanti prokurorė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
