Visapusiški vaikų elgesio pokyčiai ir raidos etapai pagal amžių

Vaiko raida - tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje?

Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.

Saugumo ir pasitikėjimo pagrindai: kūdikystė (nuo gimimo iki 1 metų)

Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių (tačiau gebančio apie tai puikiai pranešti aplinkai verksmu), tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką. Šie pasiekimai, visų pirma, yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas.

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Tam, kad vaikas įsitrauktų į aplinkos tyrinėjimą, reikalingas jausmas, jog pasaulyje yra pakankamai saugu, tad savo dėmesį galima ramiai nukreipti į dominančius objektus. Pirmųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus.

Jausmas, kad pasaulis yra saugus ir pakankamai kontroliuojamas, įgyjamas dėka daugiausiai vaiku besirūpinančio žmogaus atidaus ir, svarbiausia, nuoseklaus vaiko poreikių tenkinimo. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius taip, kaip tuo metu sugeba, jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks.

Kūdikio raida (0-1 metai)

• 0-3 mėn.: Kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais, kurie kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį.
• 3-12 mėn.: Kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą. Jie pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis, pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Fiziškai geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Maždaug 1-erių metų amžiuje stiprėja vaiko supratimas, kad jis yra fiziškai atskiras.

Prieraišumo svarba ir elgesys

Prieraišumo formavimosi kritinis periodas - pirmoji pusė metų. Tuo metu kūdikis „ieško“, su kuo sukurti ryšį, o iki 2-3,5 metų amžiaus, kai prieraišumo objektas yra išskirtas, pagalbos nusiraminant kreipiamasi į konkretų vieną asmenį. Saugaus prieraišumo svarba vaikui reiškiasi įvairiose jo vystymosi srityse:

• užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą: išgyventi, būti saugiam, būti ryšyje su kitu;
• užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi;
• sukuria „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti;
• užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“, t. y. išmokęs nurimti su kito pagalba vėliau išmoksta padėti sau pats stiprių emocijų metu;
• kuria pamatus socialinei raidai: saugus prieraišumas - tai pagrindas tolimesniems žmogaus santykiams, t. y. į vėlesnius santykius žiūrima per ankstyvųjų santykių patirties „akinius“.

Prieraišus elgesys - tai su prieraišumo formavimosi procesu susijęs elgesys. Kadangi pagrindinė prieraišaus elgesio funkcija yra padėti pažeidžiamam vaikui apsisaugoti, jis įprastai aktyvuojamas nemalonios fiziologinės būsenos, nerimo ir baimės jausmų. Prieraišus elgesys skirtingame amžiuje tipiškai pasireiškia:

• nepaprastųjų baime, būdinga 8-10 mėn. amžiaus vaikams, tad yra visai normalu, jei šio amžiaus kūdikis verks, trauksis, slėpsis, nors iki tol mielai šypsodavosi visiems nepažįstamiesiems;
• atsiskyrimo nerimu, būdingu vaikams nuo 7 mėn. iki 3-3,5 metų, o stipriausiai išreikštu 1,5 m. amžiuje. Taigi, visai normalu, kad vaikas gali verksmu ar savo elgesiu „protestuoti“ prieš mamos išėjimą iš namų, jo palikimą ugdymo įstaigoje;
• stiprių emocijų protrūkiais, būdingiausiais tarp 1-3 m. amžiaus ir vis retesniais vaikui sulaukus 4-5 m. Stiprių emocijų protrūkis - tai nervų sistemos atsakas į per daug sudėtingą situaciją, kai kūnas atsikrato įtampos per veiksmą. Protrūkiai įprastai dažnesni vaikui esant šalia savo prieraišumo objekto, t. y. žmogaus, su kuriuo vaikas jaučiasi saugus. Tai - pasitikėjimo kitu asmeniu grįstas vaiko kreipimasis pagalbos, pačiam nesusidorojant su jaučiama įtampa.

Savarankiškumo atradimas: ankstyvoji vaikystė (1-3 metai)

Sulaukus 1,5-2 metų amžiaus, vaikas pradeda suvokti, kad yra skirtingas nuo kitų, t. y. asmuo su savo kūnu, norais ir valia. Šis naujas suvokimas skatina išmokti pasirūpinti savimi: pačiam vaikščioti, kalbėti, valgyti, naudotis tualeto įgūdžiais bei atlikti daugybę kitų įdomių veiklų, kurias iki tol padėdami vaikui atliko suaugusieji. Tad antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą.

Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote. Šiame amžiaus tarpsnyje vaiko žodynas susideda iš maždaug 50 žodžių.

2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“. Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos taip, kaip tai pavyksta suaugusiesiems - greitai ir sklandžiai - formuojasi savarankiškumo jausmas. Jei neleidžiama, t. y. vaikui bandant atlikti naują veiklą savarankiškai nekantraujama, užbėgama „už akių“, veikla perimama, vaikas skubinamas ar baramas dėl to, ką ir kaip atlieka - diegiamas gėdos jausmas, abejojimas savimi ir savo galimybėmis. Savarankiškumas-gėda yra du esminiai dvejų-trejų metų amžiaus tarpsnio krizės sprendiniai. Tad šiame amžiuje svarbu išmokyti vaiką pačiam pasirinkti, suteikti galimybę savarankiškai spręsti tam tikrus kasdienius klausimus.

Iniciatyvos ir empatijos ugdymas: ikimokyklinė vaikystė (3-6 metai)

Ketvirtųjų-šeštųjų metų uždavinys yra įgyti iniciatyvą ir susikurti teigiamą „Aš“ vaizdą. Savarankiškas, savimi pasitikintis vaikas imasi iniciatyvos. Jis nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir kuriuos atlieka suaugę, planuoja savo veiksmus bei siekia išsikeltų tikslų. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai. Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu.

Deja, iniciatyva neretai pakrypsta sudėtinga linkme: vaikas nori ir gali veikti, bet ne visada pasielgia tinkamai, jo suplanuoti ir savarankiškai įvykdyti „žygdarbiai“ gali ir nesulaukti suaugusiųjų pritarimo. Peržengus tinkamo elgesio ribas (nebūtinai aiškiai iškomunikuotas) ir baudžiant už vaiko iniciatyvą - vaikas jaučia kaltę, skiepijamos neigiamos nuostatos į save („aš mažas, blogas, nesugebu dalykų atlikti gerai“). Taigi, sprendžiama krizė apima du sprendinius: iniciatyva arba kaltė. Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas.

Vaiko raidos apžvalga pagal amžiaus tarpsnius

Pažinimo ir socialinių įgūdžių tobulinimas: mokyklinis amžius (6-12 metų)

Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Mokyklinio amžiaus vaikai užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.

Savęs paieškos ir branda: paauglystė (12-18 metų)

Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.

Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Kaip skatinti vaiko raidą ir lavinti įgūdžius?

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese - nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi!

• Fizinių gebėjimų lavinimas: Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai.
• Pažinimo funkcijų vystymas: Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas.
• Socialinio vystymosi skatinimas: Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją.
• Kalbos ir komunikacijos įgūdžių tobulinimas: Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais: skaitykite jam, dainuokite kartu, klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus, pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Pavyzdžiui, stambiajai motorikai lavinti tinka Montessori žaislai/baldai, o smulkiajai motorikai - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai. Kalbos raidai puikiai tinka lavinamosios kortelės abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti. Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais! Fantazijai ir vaizduotei išreikšti - magnetinės lentos.

Individualumo svarba ir kada kreiptis pagalbos?

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti. Vystymosi kelionėje kiekvienas vaikas turi įveikti tam tikrus uždavinius, kad prisitaikytų gyventi jį supančiame pasaulyje. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individuliai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje.

Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus.

tags: #aiskino #vaiku #elgesio #pasikeitimus #atskirais #amziaus

• Apie žymius Lietuvos asmenis
• Marijampolės ligoninės naujagimių priežiūra
• Išsami informacija apie Druskininkų globos ir slaugos namus
• Andrės Pabarčiūtės dvasiniai ieškojimai
• Fantastinis vizionieriškas pasakojimas apie Marsą