Vaistai nuo slogos nėštumo metu: saugumas ir rekomendacijos
Nėštumas - ypatingas metas moters gyvenime, kupinas lūkesčių ir rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų nėštumo metu yra sloga, kuri gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Nors paprastas peršalimas dažniausiai nepavojingas, svarbu žinoti, kaip jį gydyti saugiai, kad nebūtų pakenkta nei motinos, nei vaisiaus sveikatai.
Peršalimo virusų pavojus nėštumo metu
Nors peršalimo virusai puola tiek nėščias, tiek ne nėščias moteris, nėščiųjų organizmo imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji yra moduliuota: kai kurie mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - audringiau, siekiant apsaugoti tiek moterį, tiek vaisių. Dėl šios priežasties įvairūs virusai nėščios moters organizme gali pasireikšti grėsmingiau ir sukelti daugiau komplikacijų.
Didžiausias pavojus kyla pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi. Liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus ar persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet ir moters organizmo reakcija į juos. Pavyzdžiui, įrodyta, kad aukštesnė nei 38,5 °C temperatūra taip pat gali sukelti apsigimimų ar persileidimą.
Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas ar gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą arba vaisiaus įgimtą infekciją.
Tačiau svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau kartais gali palengvinti kai kuriuos simptomus.
Kaip sau padėti peršalimo metu ir kokie vaistai yra saugūs?
Idealiausia, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, ilsėtųsi lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas ir vartotų daugiau skysčių (šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio).
Jei simptomai neišnyksta ar būklė sunkėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta, ar nėra gripo ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, todėl potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų. Visgi, nėščiąsias reikia gydyti, todėl apie vaistų saugumą dažniausiai sužinoma iš praktikos. Kai kurie vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs teratogenai (sukeliantys apsigimimus).
Temperatūros mažinimas
Aukštą temperatūrą, siekiančią 38,5 °C ir daugiau, reikėtų mažinti. Saugiausia tai daryti su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą (ne daugiau kaip 4 tablečių po 500 mg). Visgi, maksimalių dozių nėštumo metu reikėtų vengti.
Paracetamolis taip pat gali būti naudojamas galvos ar gerklės skausmui malšinti.
Žolinės arbatos
Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, kol jos vartojamos saikingai. Svarbu nepamiršti, kad net ir natūralios priemonės gali turėti poveikį.
Mažiau rekomenduojamos aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių arbatos, nes jos gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą.
Saikingai vartojant, visos arbatos yra naudingos, nes padeda organizmui papildyti skysčių atsargas, suteikia vitaminų ir maistinių medžiagų.
Optimalus kiekis - 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną. Žalioji arba juodoji arbata taip pat tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.
Kiti negalavimai
Žiemą aktyvėja ne tik peršalimo, bet ir žarnyno virusai. Nors vaisiui jie dažniausiai nekels grėsmės, nėščiajai gali sukelti vėmimą, viduriavimą, dehidrataciją, apetito stoką ir organizmo nusilpimą. Gydymas apima skysčių ir elektrolitų atstatymą. Jei to nepavyksta pasiekti namie, gali prireikti gydymo ligoninėje.
Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija.
Sloga nėštumo metu ("nėštukių sloga")
Sloga ir nosies užgulimas nėštumo metu yra tokia dažna būklė, kad ją populiaru vadinti „nėštumo sloga“. Ji gali atsirasti jau antrą nėštumo mėnesį ir tęstis iki pat nėštumo pabaigos, pasireikšdama maždaug kas trečiai nėščiajai.
Nėščiųjų sloga atsiranda dėl hormonų poveikio: gleivinės (taip pat ir nosies) pradeda gaminti daugiau išskyrų. Jei pasireiškia nėščiųjų sloga, neturėtų būti jokių kitų simptomų, o išskyros turėtų būti skaidrios (be pūlių).
Kaip palengvinti nėštumo slogos simptomus?
- Drėkinkite orą: Kvėpuoti lengviau, jei oro drėgmė yra didelė.
- Garų vonios: Darykite garų vonias.
- Skalavimas jūros vandeniu: Skalaukite nosį jūros vandeniu. Patogiausia naudoti vaistinėse parduodamą purškiamą jūros vandenį (rinkitės tokį, kuris purškia švelnią dulksną).
Vaistus nuo slogos vertėtų svarstyti tik tuo atveju, jei jaučiatės labai blogai ir negalite ramiai miegoti. Pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis būtų saugu vartoti nėštumo metu.
Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti. Kai kurie purškiamieji vaistai, pavyzdžiui, turintys ksilometazolino (Olynth HA), gali būti vartojami trumpai (ne ilgiau kaip savaitę) ir tik pasitarus su gydytoju, atsižvelgiant į galimus kraujotakos sutrikimus gimdoje.
Visų kitų vaistų, vitaminų ar mikroelementų skyrimas nėštumo metu yra individualus ir priklauso nuo gydytojo įvertinimo.
Pavojingos didelės vitamino A dozės nėštumo metu, nes jos susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A.
Reikėtų vengti aspirino ir ibuprofeno, ypač nuo šeštojo nėštumo mėnesio.
Jei karščiuojate (temperatūra virš 38 °C), kreipkitės į gydytoją.
Jei sergate šienlige, apribokite pasivaikščiojimus lauke augalų žydėjimo laikotarpiu. Jei esate alergiška dulkių erkutėms, dažnai skalbkite patalynę.
Jei gydytojas skiria antibiotikus sinusitui gydyti, būtinai pasakykite, kad esate nėščia, nes kai kuriuos antibiotikus vartoti draudžiama.
Vartojant vaistus, svarbu atsiminti, kad informacija apie vaistų saugumą nėštumo metu dažnai kaupiama jiems jau esant rinkoje. Todėl seniau rinkoje esantys vaistai dažniau rekomenduojami nėščiosioms.
Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją nuo gripo tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Gripo vakcinoje nėra gyvo viruso, todėl ji saugi.
Nėščiosios turėtų vengti didelių žmonių sambūrių ir stiprinti imunitetą sportuodamos, sveikai ir subalansuotai maitindamosi, vartodamos pakankamai skysčių ir vitaminų.
Informacija parengta remiantis medicinos mokslų daktarės, gydytojos ginekologės Žanetos Kasilovskienės ir vaistininkės Virgilijos Bečelytės pateikta informacija.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų.
- Jei blogėja savijauta.
- Jei tampa sunku kvėpuoti.
- Jei stiprėja galvos skausmai.
- Jei laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai.
- Jei įtariate, kad sergate gripu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
