Neramių kūdikių priežastys ir pagalbos būdai: nuo natūralių sprendimų iki medikamentų

Kūdikio neramybė gali būti iššūkis tėvams, keliantis stresą ir nerimą. Svarbu suprasti, kad neramaus elgesio priežasčių gali būti įvairių - nuo virškinimo problemų ir miego sutrikimų iki sudėtingesnių neurologinių būklių. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias neramių kūdikių priežastis, natūralius pagalbos būdus ir atsakingo vaistų vartojimo principus, padėsiančius užtikrinti mažylio gerą savijautą ir ramybę.

Kūdikių diegliai (kolikos) - dažna neramybės priežastis

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami kūdikiai prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.

Norint palengvinti kūdikio savijautą esant diegliams, rekomenduojama švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuoti kūdikio pilvelį. Ant pilvuko galima uždėti šiltą sausą daiktą, pvz., pašildytą vystyklą ar sausą rankšluostį. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne, pavyzdžiui, kopūstų ar ankštinių augalų. Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas, tačiau visuomet pasitarus su gydytoju.

Miego sutrikimai ir verksmas

Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, kuris yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Tai normalūs procesai, tačiau kartais kūdikio neramybė gali kilti dėl miego sutrikimų ar kitų verksmo priežasčių.

Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz., išbėrimai ar vėmimas. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz., stangintis, parausti, verkti - tai taip pat gali būti neramybės priežastis.

Svarbu stebėti kūdikio elgesį. Jei nenumaldomas verksmas gali būti kūdikio sužeidimo priežastis, pvz., kritimo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz., tampa vangus, tai yra ženklas kreiptis medicininės pagalbos. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn. kūdikis, tai gali reikšti, kad jam skauda, jis pavargęs, išalkęs, arba tiesiog reikalingas tėvų dėmesys. Tam, kad naktį kūdikis nesušaltų, tėvams rekomenduojama jį guldyti į miegmaišį-vokelį, kuris leidžia judėti, tačiau nenusispardomas.

Norint nuraminti neramų kūdikį, pamėginkite jį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz., skalbimo mašinos. Kūdikiams, kurie naktį prašo valgyti, prieš miegą galima duoti raminamųjų, sotesnių košių. Taip pat, pastebima, kad pažiūrėti prabudusio kūdikio geriau eiti tėtukui, nes mamai, kūdikiui užuodus pažįstamą pieno kvapą, gali dar labiau įsibudinti ir toliau prabudinėti.

Virškinimo sistemos problemos ir jų įtaka kūdikio savijautai

Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Tai normalu ir paprastai nerimo nekelianti būklė.

Tačiau kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz., mažiau nei kartą per savaitę, arba kūdikis jaučia diskomfortą, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas, siekiant išvengti infekcijų plitimo.

Natūralios priemonės neramiems kūdikiams

Prieš pasirenkant medikamentus, verta išbandyti natūralias raminamąsias priemones. Neramiems 1-5 mėn. mažyliams tinka specialios augalų arbatos. Taip pat, 7 mėn. kūdikiui, esant neramioms naktims, galima paruošti vonelę su valerijono šaknų arba melisos žolių nuoviru. Nuoviras turėtų būti gana stiprus, o kūdikį reikėtų ruošti po numaudymo. Tokias voneles rekomenduojama daryti 2-3 kartus per savaitę, tačiau galima ruošti ir kiekvieną dieną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad valerijono lašai pagaminti spirito pagrindu, todėl kūdikiams netinka - geriau rinktis natūralų žolelių nuovirą. Vargu ar kūdikiui padės po pagalve pakištos valerijonų šaknys, svarbiausia yra tiesioginis poveikis.

Vaistų vartojimas kūdikiams: atsakingas požiūris

Pasaulyje vaikų iki penkerių metų, kuriems išrašomi psichiatriniai vaistai, skaičius nežmoniškai greitai auga. Tačiau, lyginant su pasauliu, Lietuvoje vyrauja atsargesnė ar bent jau atsargesnė nuomonė į medikamentus, nei Vakarų Europos ar JAV gydytojai. Gydytojai nenori pasisakyti nei griežtai už, nei griežtai prieš tabletes, nes kiekvieno žmogaus atvejis labai individualus. Visuomet svarbu įdėmiai perskaityti vaistų pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Nėra vaistų, kurie neturėtų jokio šalutinio poveikio. Be to, visuomet išlieka galimybė perdozuoti. Jeigu vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Ant etiketės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.

Homeopatiniai preparatai

Homeopatiniai vaistai, tokie kaip Dormikind, gali būti naudojami esant neramumui. Veikliosios medžiagos yra: 1 tabletėje yra 15 mg Cypripedium pubescens D4, 20 mg Magnesium carbonicum D10, 15 mg Zincum valerianicum D12. Tabletes vartoti mažiausiai pusvalandį prieš arba po valgio ir leisti joms lėtai ištirpti burnoje. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau vartoti Dormikind kartu su maistu nerekomenduojama. Vartojant homeopatinių vaistinių preparatų gali laikinai paūmėti esami negalavimai (pirminis homeopatinis pablogėjimas). Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Paracetamolio ir ibuprofeno vartojimas

Ar žinote, jog paracetamolio vaikams pardavimai per pastaruosius 20 metų Europoje išaugo daugiau negu dvigubai? Bet vaikai dvigubai daugiau neserga. Naujausia ES statistika rodo, kad paracetamolio vartojimas per dvidešimtmetį išaugo labai smarkiai, nors Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais šio vaisto vartojimas šiek tiek sumažėjo. Mokslininkai svarsto, jog pasikeitė tėvų požiūris į tai, kada vaikui labai skauda ar bloga. Greičiausiai tai susiję su stipriai pagreitėjusiu gyvenimo tempu. Gal kaltas mūsų palyginti nesenas įprotis žaibiškai spręsti visas problemas ir priimti skubius sprendimus? Gal mes jau nebemokame skirti daugiau laiko slaugyti ir vaiką stebėti?

Paracetamolis „sodina“ kepenis, tačiau jo konkurentas ibuprofenas gali sukelti kraujavimą, sudirginti skrandžio gleivinę, pakenkti inkstams ir pan. Tad iš tikrųjų paracetamolis yra saugus medikamentas, tiesiog jį vartoti reikia saikingai ir laikantis instrukcijos, be to, esant reikalui, o ne užbėgant už akių. „Užbėgimas už akių“, kai kalbame apie karščiavimą, apskritai yra, paprastai kalbant, nesąmonė. Kodėl?

• Karščiavimas yra simptomas, ne liga, tai - organizmo gynybinė reakcija prieš infekciją. Daugelis vaikų gerai toleruoja karštį, todėl prieš duodami vaistų nuo temperatūros, tėvai turėtų labiau vertinti bendrą mažylio būklę, o ne skaičių termometre. Naujausiuose šaltiniuose nurodoma, jog šių vaistų nereikia duoti, kol nėra 40 laipsnių (anksčiau buvo nurodoma 38,5), nebent vaikas labai blogai jaučiasi ar yra gretutinė centrinės nervų sistemos patologija.
• Interferonas - specialus baltymas, neutralizuojantis virusus - gaminasi tik esant aukštesnei temperatūrai. Maksimalus jo kiekis pasiekiamas trečią dieną.
• Temperatūros mažinimas vaistais, kai to nereikia, laikomas imuniteto slopinimu, mat vaistai neleidžia imuninei sistemai atlikti savo darbo. Ši sistema gali „aptingti“ ne tik tąkart, bet ir ateityje.
• Organizmui kenkia staigūs temperatūros pokyčiai - už tai, žinoma, reikia „dėkoti“ vaistams. Visiškai nereikia stengtis nuo 39- 40 laipsnių numušti iki 36, pakaktų temperatūrą sumažinti 1-1,5 laipsnio.
• Žinoma, yra riba, kuomet karštį mušti vaistais jau reikia. Esant aukštai temperatūrai labai padidėja širdžiai, inkstams tenkantis krūvis, o pernelyg sudirgusi centrinė nervų sistema gali „pasireikšti“ traukuliais.

Antibiotikai: kada jie tikrai reikalingi?

Nors mes vis dar mėgstame pasigirti, jog va štai mūsų šeima antibiotikų tai vengia, o kaimynė girdo vaikui jau trečią jų kursą, iš tikro ir tų kaimynių sparčiai mažėja. Lietuviai tėvai, atsakingai žvelgiantys į antibiotikų vartojimą, tampa savotišku „mainstrymu“ - pagrindine mase. Per dažnas antibiotikų vartojimas kelia rimtą grėsmę sulaukti tokių bakterijų, kurios šiems vaistams yra atsparios. Pasaulio mokslininkai tikina, jog kartu su vartojimu didėjantis atsparumas antibiotikams kelia didžiulę grėsmę. Pasak mokslininkų, neatsakingas antibiotikų vartojimas gali atvesti prie situacijos, kuomet bakterijos nebebijos vaistų ir tai prilygs grįžimui į priešantibiotikinę erą. Tada žmonės mirdavo nuo to, ką dabar laikome nereikšmingomis bakterinėmis infekcijomis.

Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, „pakankamai dažni atvejai, kuomet pas mane atėję tėvai, išgirdę, jog jų vaikui reikia antibiotikų, atsako jų nepageidaujantys. Tai primena ne visuomet protingą kovą su skiepais. Aš manau, kad neprotingas žingsnis lieka neprotingas abiem atvejais - ir kai vaistais piktnaudžiaujama, ir kai jų atsisakoma tuomet, kai tikrai reikia. Mažam vaikui rimtos ligos sukelia tikrai rimtas komplikacijas, tad jį saugoti turėtų būti tėvų pareiga. Ir turiu galvoje, saugoti nuo ligų, o ne nuo vaistų. Tam, kad patartų, ar vaistų tikrai reikia, ir yra gydytojai, kurie ne vienerius metus studijavo ir turi patirties bei kompetencijos priimti tokius sprendimus“.

Psichotropiniai vaistai: itin atsargus požiūris

JAV piliečius nebelabai jau ir stebina, kai 18 mėnesių (!) vaikui skiriami psichotropiniai vaistai. Pasak vaikų neurologės A. Januškevičienės, „kiekviena tauta turi savo požiūrį į gydymą ir, deja, čia nieko nepakeisi. Tas faktas, kad jau ikimokyklinio amžiaus vaikai gydomi psichotropiniais vaistais, tikrai šiurpina. Šiandien jau nieko nestebina tai, kad farmacija yra verslas, kurios pagrindinis tikslas - uždirbti pinigų, bet kai ji nusitaiko į vaikus, iš tiesų labai liūdna.“

2007-aisiais metais JAV atliktas tyrimas atskleidė, jog 1 iš 70 ikimokyklinukų vartojo psichotropinius vaistus: stimuliantus, antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius, o taip pat preparatus nuo psichozės bei nerimo (Kolumbijos universiteto duomenys). Jei mažylių dėmesio sutrikimui ir depresijai gydyti gydytojai išrašinėja receptus jau kokį dešimtmetį, tai antipsichotiniai vaistai nuo irzlumo bei agresijos šiai amžiaus grupei - dar naujiena. Šis pokytis - sudėtinė naujos tendencijos dalis. Nepaisant šių skaičių, FDA (JAV Maisto ir vaistų kontrolės valdyba) nėra patvirtinusi specialaus leidimo vartoti šiuos vaistus jaunesniems nei šešerių metų vaikams.

Užtat tikrai žinoma štai kas: stimuliuojantys vaistai (naudojami nuolat kelerius metus) gali sąlygoti augimo sulėtėjimą. Psichotropiniai vaistai siejami su sparčiu svorio prieaugiu, medžiagų apykaitos bei endokrininės sistemos sutrikimais. Tačiau, pasak vaikų neurologės A. Januškevičienės, „kai vaiko elgesys tikrai trukdo ir yra socialiai nepriimtinas (ar kartais net pavojingas aplinkiniams), gydymas vaistais, kad ir kokie jie mums atrodytų nepatrauklūs, yra reikalingas.“ Pavyzdžiui, vaikai, kuriems diagnozuojami sudėtingi bipoliniai sutrikimai ar šizofrenija ankstyvame amžiuje, gali kelti pavojų sau ir aplinkiniams. Tokiais atvejais vaistai tėvams atrodo siųsti iš dangaus.

Daktaras Glysonas, paskutinis gydęs Kailą, tiksliau, “nuėmęs” beveik visus jam skirtus vaistus, tvirtina, jog nebuvo jokios priežasties duoti antipsichozinius vaistus berniukui. Kita vertus, pagalbos tėvams juk reikėjo? „Vien jau tas faktas, kad tėvai kreipiasi į gydytojus, reiškia, kad jiems reikia pagalbos, - sako A. Januškevičienė. - Kitas dalykas - ar nepageidaujamas vaiko elgesys tikrai yra patologija? Ir ar reikia “gydyti” vaiką, kuris, būdamas dvejų, yra užsispyręs, neklauso ir prieštarauja? Įsigilinus į vaiko raidos etapus, pasirodytų, kad tai yra normalu.“

Jei Šelbė patektų pas vaikų neurologą, pirmiausia jis įsigilintų į situaciją, išklausydamas tėvus, tuo pačiu metu stebėdamas Šelbės, jos mamos (ar tėčio) elgesį bei jų tarpusavio santykius. Vien tik iš trumpo aprašymo („miegodavo maždaug tik po keturias valandas per parą ir keldavo dažnas, audringas scenas, po kurių jos mamai likdavo mėlynių“) sunku įvertinti, kokia buvo reali Šelbės būklė. Įžvelgiu dvi problemas: nepakankamas miego kiekis ir pykčio priepuoliai. Mano nuomone, vaistai skiriami tik esant būtinam reikalui. Jei problema tikrai sunki, neurologas siųstų šią mergaitę į vaiko raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos tarnybą, kur šeima būtų konsultuojama psichologo, tėvai būtų mokomi elgesio su vaiku būdų, būtų įvertinta mergaitės raida, nustatytas raidos sutrikimo pobūdis bei laipsnis (jei toks būtų). Jei ir čia problemos įveikti dar nepavyktų, tolesnei pagalbai mergaitė būtų siunčiama į specializuotus vaiko raidos centrus, kurie Lietuvoje yra du - Vilniuje ir Kaune. Baisu, bet pasaulyje daugėja vaikų, kurie išmoksta ryti tabletes anksčiau nei užsirišti batų raištelius.

tags: #vaistai #neramiems #kudikiams

• Kokybiški ECCO batai vaikams
• kūdikio smegenų raida ir tėvų įtaka
• Vaikų požiūris į aktorystę
• saugios prijuostės vaikams
• Iššūkiai auginant vaikus Jungtinėje Karalystėje