Pavojingi vaistai ir augaliniai preparatai nėštumo metu

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Labai svarbu užtikrinti puikią savijautą ir sklandžią nėštumo eigą. Šiuo laikotarpiu vaistų vartojimas yra sudėtingas, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami.

Vis dar klaidingai tikima, kad visi augaliniai vaistiniai preparatai, kitaip nei vaistai, yra visiškai saugūs, net ir nėštumo metu. Bet toks įspūdis - labai apgaulingas. Kad ir kokie saugūs atrodytų augaliniai preparatai, juos reikia vartoti taip pat atsargiai, kaip vaistus. Ypač nėštumo metu.

Vaistinių augalų ir liaudies medicinos priemonių keliami pavojai

Visų pirma nereikėtų painioti sąvokų „vaistinis augalas“ ir „augalas, naudojamas liaudies medicinoje“. Vaistinių augalų sudėtis ištirta, įrodytas jo farmakologinis veiksmingumas, išskirtos cheminės medžiagos, kurių pagrindu kuriami įvairūs vaistiniai preparatai. Visos oficialiai medicinos pripažintos žolelės įtrauktos į specialius žinynus, kur nurodyta ne tik visa jų cheminė sudėtis bei poveikis. Tačiau toli gražu ne visos priemonės, naudojamos netradicinėje medicinoje, ištirtos pakankamai, kad patektų į tuos vaistinių augalų žinynus.

O tai reiškia, kad apie kai kuriuos šalutinius augalų poveikius gali būti žinoma nepakankamai, ypač konkretaus augalo poveikis nėštumo metu. Juk viename augale gali slypėti net iki 50 sudėtinių dalių, kurių dauguma - farmakologiškai aktyvios. Net fitoterapijos specialistai pripažįsta faktą, kad iki šiol nėra moksliškai pagrįstų daugelio vaistinių augalų nekenksmingumo nėščiosioms įrodymų, nors liaudies medicina jau ne vieną amžių šiuos augalus naudoja. Kadangi augalinės kilmės preparatai yra labai populiarūs nėštumo metu, svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu.

Pavyzdžiui, saugiomis žolelėmis laikomi mairūnas ir vaistinė kasija, dažnai nėščiosioms rekomenduojamos virškinimui gerinti, tam tikromis sąlygomis gali padidinti gimdos raumenų tonusą. Ilgą laiką mėgaujantis dilgėlių sriuba ar arbata didėja tromboflevito rizika. Net ir populiarioji pipirmėtė silpnina kraujagyslių sienelių tonusą, tad gali paskatinti venų varikozę, kurios grėsmė nėštumo metu ir taip padidėjusi, taip pat sukelti mieguistumą, galvos skausmus. Gydomosios arbatos, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, pavyzdžiui, šalavijų, čiobrelių, mėtų, ramunėlių, petražolių, imbiero bei jų skleidžiami aitrūs kvapai gali dirginti gimdos gleivinę.

Štai dar keletas augalų, kurių vartoti nėštumo metu nepatartina, nebent jų pagrindu pagamintus vaistinius preparatus skirtų gydytojas:

• Vyriškojo paparčio šaknis;
• Trikertės žvaginės žolės;
• Pelkių gailių;
• Baltojo amalo ūglių;
• Vaistinio dobilo;
• Vaistinio šalavijo ir dirvinės čiužutės žolelių;
• Alavijo lapų;
• Česnako svogūnėlių;
• Pelyno;
• Vaistinės gelsvės žolelių ir šaknų;
• Kadagio uogų;
• Paprastosios kartuolės šakniavaisių, lapų ir vaisių;
• Didžiosios ugniažolės;
• Čiobrelio;
• Paprastosios takažolės;
• Meškauogių lapų;
• Juodauogio šeivamedžio žiedų;
• Širdažolės;
• Jūros kopūstų;
• Kalendulos žiedų;
• Miškinės sidabražolės žiedų;
• Petražolių;
• Paprastosios bitkrėslės žiedų;
• Rūtų.

Tai - dar ne pilnas augalų, kurių antpilų, nuovirų, arbatų nevertėtų naudoti nėštumo metu. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti. Lietuvoje sutinkamos vaistažolės, tokios kaip paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), žalioji rūta (Ruta graveolens), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kadagys (Juniperus), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pelynas (Artemisia absinthium) ir egzotiškos vaistažolės kaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile arba Roman chamomile, panaši į vaistinę ramunėlę), gulsčioji seronija (Serenoa repens arba Saw palmetto), Kanadinė auksašaknė (Hydrastis arba Goldenseal), Efedra, Jokimbinas taip pat yra nesaugios.

Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui.

Vaistų vartojimo pavojai nėštumo metu ir draudžiami medikamentai

Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Pavojingiausias laikas yra nėštumo pradžia - iki 12-os savaitės. Šiuo laikotarpiu geriausiai nevartoti jokių vaistinių preparatų, jei jų neskyrė gydytojas. Bet kokių vaistų vartojimas - net ir augalinių ar homeopatinių - nėštumo metu gali būti pavojingas, o ypač, jei vaistai neatsakingai vartojami ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis.

Patekę į suaugusio žmogaus organizmą cheminiai vaistai pakeičia biocheminę organizmo būklę. Tai ir yra daugumos vaistų pašalinis efektas. Tačiau skirtingai nuo suaugusio žmogaus organizmo, kūdikio organizmas ne visada gali susidoroti su biocheminiais pokyčiais, kurie atsiranda, mamai išgėrus vaistų. Kai kurių vaistų vartojimas nėštumo metu griežtai draudžiamas.

Nėštumo metu vaistai skirstomi į tris pagrindines grupes pagal jų poveikį vaisiui:

• Embriotoksiniai vaistai: neigiamai veikia embrioną, t.y. jie žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo.
• Teratogeniniai vaistai: yra žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Šie vaistai gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus.
• Fetotoksiniai vaistai: kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui.

Dėl to netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus.

Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį.

• Izotretinoinas: sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo.
• Natrio valproatas ir valpro rūgštis: taip pat sukelia kūdikio apsigimimus.
• Kodeinas, klonazepamas: gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus.
• Ibuprofenas: Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Jis laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama.
• Aspirinas: kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Išgertas mamos, per pieną gali pabloginti kraujo apytaką vaiko organizme.
• Nimesulidas: sukelia inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.
• Talidomidas: (naudojamas vėžio gydymui) - labai pavojingas.

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti.

Saugūs vaistai ir gydymo priemonės nėštumo metu

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Saugiausias nuskausminamasis vaistas besilaukiančioms yra paracetamolis, tačiau juo piktnaudžiauti negalima, o pradėti vartojimą derėtų tik paskyrus gydytojui. Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti.

Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Atlikti tyrimai rodo, kad imbieras yra saugus ir efektyvus nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą. Skaudant gerklę, peršalimo ar kitų susirgimų atveju, kuo daugiau gulėkite lovoje ir ilsėkitės. Maistas turi būti švelnus, o kai skauda gerklę - minkštesnis (košės, trintas maistas).

Vartokite kuo daugiau šiltų skysčių: šiltas pienas su medumi, uogų ar vaisių arbatos. Nosiaryklei plauti, gerklei skalauti tinka jūros druskos tirpalai. Slogai, nosies gleivinės paburkimui mažinti - purškalai į nosį su ksilometazolinu. Kosuliui malšinti, atsikosėjimą gerinti - inhaliacijos su eukaliptu, patepkite padus, krūtinę tam skirtais eteriniais balzamais (tik nepersistenkite). Jei pakyla temperatūra, tačiau nesiekia 38 laipsnių, reiktų leisti organizmui su virusais kovoti pačiam ir nesiimti jokių priemonių temperatūrai mažinti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).

Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens.

Vitaminų ir mineralų svarba nėštumo metu

Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius. Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėščiosioms paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.

Folio rūgštis (arba vitaminas B9)

Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu. Folio rūgšties galima rasti ne tik tabletėse, bet ir lapinėse daržovėse, avokaduose, pomidoruose, lęšiuose, burokėliuose, apelsinuose, petražolėse, pupose, kviečių sėlenose, kepenėlėse.

Vitaminas C

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.

Vitaminas D

Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką. Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose). Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika.

Vitaminas A

Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti. Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A.

Vitaminas E

Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus. Vitamino E papildų nėštumo metu gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto, riešutų.

DHA (Omega-3 riebalų rūgštys)

Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.

Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai

• Vitaminas K: Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
• Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg.
• Geležis: Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
• Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Rekomenduojami vitaminai ir mineralai nėštumo metu (pagal SAM patvirtintą normą)

Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.

Sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu

Ką reikia žinoti, norint užtikrinti puikią savijautą ir sklandžią nėštumo eigą? Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui.

Mityba ir maisto sauga

Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.

Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. „Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Žalingų įpročių atsisakymas

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.

Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.

Fizinė veikla ir kelionės

Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Vengti mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.

Saulė, pirtys ir baseinai

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.

Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.

Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.

Miegas ir poilsis

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Kelias valandas iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.

Bendrai - kiekviena nėščioji turi tinkamai ilsėtis ir išsimiegoti - miegas padeda organizmui gydyti pačiam save. Nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.

tags: #vaistai #draudziami #nesciosioms

• Kaip išsirinkti vaikiškus slidinėjimo batus?
• sužinokite daugiau apie Babyono mobilią auklę ir jos funkcijas
• Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas kūdikiams
• Kaip krizinės situacijos keičia visuomenės požiūrį į vaiko teises?
• Laisvalaikio organizavimas Lietuvos globos namuose