Vaisiaus apsigimimai ir raidos ypatumai: svarbiausi aspektai

Pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento dr. Vlado Gintauto, dažniausiai pasitaikantys apsigimimai susiję su vadinamosiomis chromosominėmis anomalijomis. Bene dažniausiai pasitaiko Dauno, Edvardso ir Patau sindromai, kurie yra įgimtos sunkios ligos, nulemiančios vaiko raidos sutrikimus. Nors visi šie sindromai susiję su moters amžiumi - kuo ji vyresnė, tuo rizika didesnė, vyro amžius šioms anomalijoms neturi įtakos.

Moters tikimybė pagimdyti per savo gyvenimą vaiką su Dauno sindromu yra 1 iš 600-700. Jei moteris 20-metė, jos rizika siekia vos 1 iš 1800, 35 metų moteriai rizika jau yra 1 iš 300, 40-metei - 1 iš 80. Tuo tarpu Edvardso sindromo - maždaug 1 iš 10-20 tūkst. Pasak mediko, minėtos trys chromosominės anomalijos, iš kurių dažniausia - Dauno sindromas, dažniau pasitaiko todėl, kad šie individai neretai būna gyvybingi, todėl išgyvena. Kitais atvejais dažnai įvyksta persileidimas.

Genetinės ligos ir tėvų amžiaus įtaka

„Vyro amžius turi įtakos ne chromosominėms anomalijoms, bet genetinėms ligoms, pavyzdžiui, Marfano sindromui“, - teigia dr. V. Gintautas. Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktoriaus prof. Algirdo Utkaus, vyrams rizikos riba turėti vaiką su genetine liga - 42 metai. Statistiškai paskaičiuota, kad tokių vyrų šeimose, nors ir nežymiai, padidėjusi kai kurių vadinamųjų monogeninių ligų, atsirandančių dėl vieno geno pakitimo, rizika.

Viena iš tokių ligų - achondroplazija, buitine kalba vadinama liliputų sindromu. Su šia liga gimsta 1 iš 10 tūkst. kūdikių. Taip pat egzistuoja tokios retos patologijos kaip osifikuojantis miozitas, Aperto sindromas ar osteogenesis imperfecta (trapių kaulų sindromas). Mokslinėje literatūroje galima rasti duomenų, kad vyresnis vyro amžius gali padidinti riziką, kad vaikas gims su autizmo sutrikimu, dėmesio deficito bei hiperaktyvumo sindromu, bipoliniu sutrikimu ar polinkiu į priklausomybes.

Statistinė informacija apie chromosomines anomalijas

Vaisiaus padėtis ir gimdymo eigos ypatumai

Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės. Išilginė padėtis yra pati dažniausia ir normali vaisiaus padėtis, kuomet jo ir mamos kūno ašys sutampa. Visoms moterims, kurių nėštumas 36 savaičių ir nustatoma netaisyklinga vaisiaus padėtis, siūlomas vaisiaus padėties koregavimas rankomis, visą procesą stebint ultragarsu. Šis metodas - išorinis vaisiaus apsukimas, žinomas labai seniai, o jo efektyvumas yra 60-70 proc.

• Išilginė padėtis: normali ir saugiausia vaisiaus padėtis.
• Sėdyninė pirmeiga: reikalauja patyrusio gydytojo priežiūros gimdymo metu.
• Skersinė padėtis: dažniausiai reikalauja chirurginio įsikišimo.

Kai moterys netenka kūdikio nuo 20-osios nėštumo savaitės iki gimimo, tai vadinama negyvagimimu. Jei jie netenka kūdikio iki 20-osios savaitės, tai paprastai vadinama persileidimu. Nors negyvagimiai gali sukelti nerimą tėvams, maždaug trečdaliu atvejų priežastys lieka nežinomos. Infekcija, placentos ar virkštelės problemos, didelis kraujospūdis bei įgimta negalia gali būti pagrindiniai rizikos veiksniai.

tags: #vaisiu #apsigimimai #dazniausi

• Teisinė atsakomybė už kyšį notarui
• Gilinkitės į „Edeno vaikų“ siaubą
• Pasipriešinimo taisyklės finansiniams sukrėtimams
• Kompleksinis požiūris į senjorų globą
• Patarimai tėvams: kūdikio perkaitimas