Vaisingumas po kiaušidžių pašalinimo: galimybės ir sprendimai

Gyvenimo tempui nuolat greitėjant, ieškoma būdų, padedančių efektyviai išspręsti sveikatos problemas, negaištant laiko ir neatitrūkstant nuo įprastos kasdienės veiklos. Ginekologinių problemų sprendimui vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Laparoskopija - tai operacija, kurios metu per kelis nedidelius - apie 5 mm diametro - pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Pasak gydytojo, dažniausiai ginekologinių operacijų metu pakanka trijų mažų pjūvelių pilve - vieno bamboje ir dviejų pačioje pilvo apačioje. Kartais, atliekant sudėtingesnes operacijas, gali prireikti daugiau pjūvelių ir daugiau instrumentų, jie gali būti daromi aukščiau ir kiek didesni.

Gyd. Tomo Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos - kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika. Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda.

Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu - histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija - įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų. Pasak T. Lūžos, turint tinkamus instrumentus ir reikiamus įgūdžius, laparoskopijos metu su mažesniais instrumentais operaciją galima atlikti tiksliau ir saugiau.

Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei - greitesnis sveikimas ir organizmo atsistatymas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau. Tiesa, pasak Gyd. T. Gydytojas sako, kad laparoskopinės operacijos trukmė priklauso nuo gydomos patologijos ir jos kompleksiškumo, chirurgo įgūdžių, moters kūno sudėjimo, gretutinių ligų. Ji gali trukti nuo 15 minučių iki keletos valandų.

Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įvedamas specialus instrumentas - troakaras, o per jį - optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Tuomet chirurgas apžiūri pilvo ertmę, kepenis, taukinę, žarnyną, kirmėlinę ataugą, pilvaplėvę, diafragminį paviršių. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, gydomos patologijos, moters kūno sudėjimo ir kitų veiksnių, per 2-3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai, esant poreikiui, šalinami patologiškai pakitę organai ar jų dalys (pvz.: cistos, miomos, endometriozės židiniai, sąaugos ir t. t.).

Esant poreikiui, laparoskopijos metu galima įvertinti ir kiaušintakių pratekamumą. Atliekant šį tyrimą, gimdos ertmė užpildoma specialiu kontrastiniu tirpalu ir echoskopo monitoriuje stebimas jo tekėjimas į pilvo ertmę pro kiaušintakius. Jeigu skystis neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami.

Pasak T. Lūžos, dėl nenumatytų radinių - sąaugų, komplikacijų pilvo ertmėje (pvz., kraujavimo), papildomų patologijų ir kt. - operacijos apimtis gali tapti didesnė, o planuota jos trukmė - ilgesnė. Kai kuriais atvejais, numatytos operacijos nepavyksta atlikti. Pabaigus laparoskopinę operaciją, ištraukiami instrumentai, iš pilvo ertmės išleidžiamos dujos, o pjūviai užsiuvami.

Kiaušidžių cistų šalinimas

Kiaušidžių cistos pašalinimas yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamos kiaušidėse susidarančios cistos. Kiaušidžių cistos yra skysčiu pripildyti maišeliai, kurie gali susidaryti menstruacinio ciklo metu ir dažnai yra gerybiniai. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali sukelti diskomfortą, skausmą ar komplikacijas, dėl kurių jas reikia pašalinti. Pagrindinis šios procedūros tikslas - palengvinti simptomus, užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir kai kuriais atvejais atmesti kiaušidžių vėžio buvimą.

Procedūra gali būti atliekama įvairiais chirurginiais metodais, įskaitant minimaliai invazinę laparoskopinę chirurgiją arba didesnį pjūvį sudėtingesniais atvejais. Metodo pasirinkimas dažnai priklauso nuo cistos dydžio ir tipo, taip pat nuo bendros pacientės sveikatos būklės ir ligos istorijos.

Cistų tipai:

• Funkcinės cistos: Šios cistos susidaro menstruacinio ciklo metu, pavyzdžiui, folikulinės arba geltonkūnio cistos, ir dažnai išnyksta savaime.
• Dermoidinės cistos (Subrendusios cistinės teratomos): Jose yra audinių, tokių kaip plaukai ar riebalai, ir paprastai jas reikia pašalinti chirurginiu būdu.
• Endometriomos: Sukelia endometriozė; prisipildo seno kraujo ir gali paveikti vaisingumą.
• Cistadenomos: Išsivysto iš kiaušidžių audinio ir gali užaugti dideli.

Kiaušidžių cistos pašalinimas paprastai rekomenduojamas, kai pacientei pasireiškia simptomai, rodantys probleminių cistų buvimą. Be šių simptomų, kiaušidžių cistos pašalinimas gali būti indikuotinas, jei vaizdiniai tyrimai, pvz., ultragarsas, atskleidžia didesnes nei įprastai cistas, sudėtingos struktūros arba turi savybių, kurios kelia įtarimą dėl piktybinio naviko. Keletas klinikinių situacijų ir diagnostinių tyrimų gali lemti, ar pacientė yra tinkama kiaušidžių cistos šalinimo kandidatė.

Sudėtingos cistos: Cistos, kurios vaizdavimo tyrimuose atrodo sudėtingos, t. y. apibendrinant, kiaušidžių cistos pašalinimas yra procedūra, kuria siekiama pašalinti įvairius su kiaušidžių cistomis susijusius simptomus ir būkles. Pacientėms labai svarbu aptarti savo simptomus ir ligos istoriją su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad būtų galima nustatyti geriausią veiksmų planą.

Kiaušidžių cistos pašalinimas gali būti atliekamas naudojant skirtingus chirurginius metodus, kurių kiekvienas turi savo privalumų ir aspektų.

Chirurginiai metodai:

• Laparoskopinė chirurgija: Ši minimaliai invazinė technika apima mažų pjūvių padarymą pilve, per kuriuos įkišama kamera ir chirurginiai instrumentai. Laparoskopinė chirurgija siejama su mažesniu pooperaciniu skausmu, trumpesniu atsigavimo laiku ir minimaliais randais.
• Atvira chirurgija: Tais atvejais, kai cista yra didelė, sudėtinga arba kyla įtarimų dėl piktybinio naviko, gali prireikti atviros chirurginės intervencijos. Tai apima didesnį pjūvį pilvo srityje, kad būtų lengviau pasiekti kiaušides.

Pasirinkimas tarp laparoskopinės ir atviros operacijos priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant cistos dydį ir tipą, paciento ligos istoriją ir chirurgo patirtį. Nepriklausomai nuo naudojamos technikos, tikslas išlieka tas pats: saugiai pašalinti cistą ir spręsti visus susijusius simptomus ar problemas.

Apibendrinant galima teigti, kad kiaušidžių cistos pašalinimas yra gyvybiškai svarbi procedūra gydant kiaušidžių cistas, kurios sukelia diskomfortą arba gali kelti pavojų sveikatai. Supratimas apie procedūros priežastis, chirurginio gydymo indikacijas ir chirurginių metodų tipus gali suteikti pacientams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.

Kontraindikacijos ir pasiruošimas

Nors kiaušidžių cistos pašalinimas daugeliui moterų gali būti būtina procedūra, dėl tam tikrų būklių ar veiksnių pacientė gali netikti šiai operacijai.

Galimos kontraindikacijos:

• Nėštumas: Jei moteris laukiasi, su operacija susijusi rizika gali nusverti naudą.
• Sunkios medicininės būklės: Pacientai, sergantys sunkiomis širdies, plaučių ar kepenų ligomis, gali būti netinkami operacijai.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai: Moterims, sergančioms kraujo krešėjimą veikiančiomis ligomis, tokiomis kaip hemofilija ar tam tikri genetiniai sutrikimai, operacijos metu ir po jos gali padidėti rizika.
• Aktyvios infekcijos: Jei pacientui yra aktyvi infekcija, ypač dubens srityje, operacija gali būti atidėta, kol infekcija bus išgydyta.
• Nutukimas: Nors nutukimas nėra absoliuti kontraindikacija, jis gali padidinti su operacija susijusią riziką, įskaitant anestezijos komplikacijas ir ilgesnį atsigavimo laiką.
• Alerginės reakcijos: Jei pacientei anksčiau buvo sunkių alerginių reakcijų į anesteziją ar chirurgines medžiagas, kiaušidžių cistos šalinimas gali būti netinkamas.
• Nekontroliuojamas diabetas: Pacientams, sergantiems prastai kontroliuojamu diabetu, operacijos metu gali kilti didesnė rizika, įskaitant infekcijas ir uždelstą gijimą.
• Ankstesnės pilvo operacijos: Moterims, kurioms buvo atliktos kelios pilvo operacijos, gali atsirasti randinis audinys (sąaugos), kuris apsunkina procedūrą.
• Atsisakymas kraujo perpylimo: Pacientams, kurie dėl asmeninių ar religinių priežasčių atsisako kraujo perpylimų, reikia atidžiai apsvarstyti su galimu kraujo netekimu operacijos metu susijusią riziką.
• Psichologiniai veiksniai: Pacientams, turintiems didelį nerimą ar psichikos sveikatos sutrikimų, prieš operaciją gali prireikti papildomos pagalbos ar gydymo.

Pasiruošimas kiaušidžių cistos pašalinimui yra esminis žingsnis, užtikrinantis sklandžią procedūrą ir atsigavimą.

Priešoperacinis pasiruošimas:

• Konsultacija su gydytoju: Prieš procedūrą būtina išsami konsultacija su savo sveikatos priežiūros specialistu. Aptarkite savo ligos istoriją, vartojamus vaistus ir galimas alergijas.
• Priešoperacinis tyrimas: Jūsų gydytojas gali paskirti kelis tyrimus, kad įvertintų jūsų bendrą sveikatos būklę ir cistos būklę. Įprasti tyrimai apima kraujo tyrimus, siekiant patikrinti, ar nėra anemijos ar infekcijos, vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas ar KT, siekiant įvertinti cistą, ir galbūt EKG, jei turite širdies ligų rizikos veiksnių.
• Vaistiniai preparatai: Jums gali būti patarta nutraukti tam tikrų vaistų, ypač kraują skystinančių vaistų, vartojimą savaitę ar dvi prieš operaciją. Prieš keisdami vaistų vartojimo režimą, visada pasitarkite su gydytoju.
• Pasninko instrukcijos: Paprastai pacientams nurodoma nieko nevalgyti ir negerti po vidurnakčio prieš operaciją. Šis badavimas yra labai svarbus siekiant sumažinti komplikacijų riziką anestezijos metu.
• Transporto organizavimas: Kadangi jums greičiausiai bus taikoma anestezija, svarbu pasirūpinti, kad kas nors po procedūros jus parvežtų namo. Po operacijos galite jaustis apsnūdę ar dezorientuoti, todėl vairuoti bus nesaugu.
• Pasiruošimas atsigavimui: Namuose įsirenkite patogią poilsio zoną. Apsirūpinkite reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip skausmą malšinantys vaistai, ledo paketai ir lengvai paruošiamas maistas. Apsvarstykite galimybę, kad kas nors jums padėtų pirmąsias kelias dienas po operacijos.
• Anestezijos variantų aptarimas: Pasitarkite su gydytoju apie anestezijos tipą, kuris bus naudojamas procedūros metu. Supratimas, ar jums bus taikoma bendroji, ar vietinė nejautra, gali padėti sumažinti bet kokius rūpesčius.
• Procedūros supratimas: Susipažinkite su kiaušidžių cistos pašalinimo procedūros detalėmis. Žinojimas, ko tikėtis, gali padėti sumažinti nerimą ir psichologiškai pasiruošti operacijai.
• Vykdykite priešoperacines instrukcijas: Griežtai laikykitės visų papildomų nurodymų, kuriuos pateikia jūsų sveikatos priežiūros komanda. Tai gali būti konkrečios gairės, susijusios su jūsų sveikatos būkle ar atliekamos operacijos tipu.
• Emocinis pasiruošimas: Prieš operaciją normalu jausti nerimą. Aptarkite savo jausmus su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu. Žingsnis po žingsnio suprantant kiaušidžių cistos šalinimo procesą, galima išsklaidyti paslaptį ir sumažinti bet kokius rūpesčius.

Operacijos eiga ir pooperacinis laikotarpis

Vykdant kiaušidžių cistos pašalinimo procedūrą, svarbu suprasti jos eigą ir tinkamai pasiruošti pooperaciniam laikotarpiui.

Procedūros etapai:

1. Atvykimas į ligoninę arba chirurgijos centrą: Jums bus atliktas patikrinimas ir gali būti paprašyta persirengti ligoninės chalatu.
2. Anestezijos administracija: Priklausomai nuo operacijos tipo, jums bus taikoma bendroji nejautra (miegosite) arba vietinė nejautra (sritis bus nuskausminama).
3. Pjūvis: Laparoskopinio kiaušidžių cistos pašalinimo metu pilvo srityje padaromi maži pjūviai. Įkišamas laparoskopas (plonas vamzdelis su kamera), kuris padeda chirurgui stebėti vaizdą.
4. Cistos pašalinimas: Chirurgas kruopščiai suranda cistą ir ją pašalina. Jei cista yra gerybinė, ją galima pašalinti nepažeistą.
5. Uždarymas: Pašalinus cistą, chirurgas uždarys pjūvius siūlais arba kabėmis.
6. Atkūrimo kambarys: Po operacijos būsite nuvežti į pooperacinę palatą, kur medicinos personalas jus stebės, kol pabusite po anestezijos.
7. Skausmo valdymas: Skausmo malšinimas bus teikiamas pagal poreikį.
8. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Dauguma pacientų gali grįžti namo tą pačią dieną, tačiau jums reikės, kad kažkas jus pavežėtų.
9. Tolesnė priežiūra: Bus suplanuotas pakartotinis vizitas, kurio metu bus galima stebėti jūsų sveikimą ir aptarti patologijos rezultatus, jei buvo atlikta biopsija.

Kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, kiaušidžių cistos pašalinimas yra susijęs su tam tikra rizika ir galimomis komplikacijomis.

Galimos komplikacijos:

• Infekcija: Pjūvio vietoje arba dubens srityje yra infekcijos rizika.
• Kraujavimas: Tikimasi šiokio tokio kraujavimo, tačiau per didelis kraujavimas gali pareikalauti papildomo gydymo.
• Skausmas: Pooperacinis skausmas yra dažnas, tačiau paprastai jį galima kontroliuoti vaistais.
• Aplinkinių organų pažeidimai: Retais atvejais operacijos metu gali būti netyčia pažeisti netoliese esantys organai, pavyzdžiui, šlapimo pūslė, žarnynas ar kraujagyslės.

Kada kreiptis pagalbos: Po operacijos svarbu stebėti savo atsigavimą. Apibendrinant galima teigti, kad kiaušidžių cistos pašalinimas yra įprasta procedūra, galinti palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų. Suprasdamos kontraindikacijas, pasiruošimo etapus, pačią procedūrą ir galimą riziką, pacientės gali užtikrintai ir aiškiai atlikti šią operaciją.

Atsigavimas po kiaušidžių cistos pašalinimo

Atsigavimas po kiaušidžių cistos pašalinimo yra labai svarbus etapas, galintis smarkiai paveikti jūsų bendrą sveikatą ir savijautą. Atsigavimo laikas gali skirtis priklausomai nuo atliktos operacijos tipo - laparoskopinės ar atviros.

Atstatymo laikotarpis:

• Pirmosios 24 valandos: Po operacijos galite jausti tam tikrą diskomfortą, pilvo pūtimą ar mėšlungį. Skausmo malšinimas yra būtinas, todėl gydytojas greičiausiai paskirs skausmą malšinančių vaistų.
• 1 savaitė po operacijos: Dauguma pacientų gali grįžti prie lengvos veiklos per savaitę. Vis dėlto patartina vengti sunkaus svorio kilnojimo ar didelio fizinio krūvio.
• 2-4 savaitės po operacijos: Iki to laiko daugelis pacientų gali grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant darbą, priklausomai nuo jų darbo pobūdžio.
• 4-6 savaitės po operacijos: Visiškas pasveikimas paprastai įvyksta per 4-6 savaites.

Rekomendacijos atsigavimo metu:

• Skausmo valdymas: Vartokite paskirtus vaistus pagal nurodymus.
• Dieta: Pradėkite nuo lengvo maisto ir palaipsniui grįžkite prie įprastos mitybos.
• Aktyvumo lygis: Įsiklausykite į savo kūną.
• Žaizdų priežiūros: Laikykite chirurginę vietą švarią ir sausą.

Kiaušidžių cistos pašalinimas gali žymiai pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Procedūros nauda:

• Skausmo malšinimas: Daugelis moterų patiria lėtinį dubens skausmą dėl kiaušidžių cistų.
• Komplikacijų prevencija: Didelės arba sudėtingos cistos gali sukelti komplikacijų, tokių kaip plyšimas ar susisukimas.
• Reguliarus menstruacinis ciklas: Cistos gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sukelti nereguliarias mėnesines.

Nors kiaušidžių cistos pašalinimas yra įprasta procedūra, kai kurioms pacientėms gali būti patarta laikytis „budraus laukimo“ metodo, ypač jei cista yra maža ir besimptomė.

Ligoninė: Skirtingos ligoninės taiko skirtingas kainodaros struktūras. „Apollo“ ligoninėse teikiame pirmenybę skaidriam bendravimui ir individualiems poreikiams pritaikytiems priežiūros planams.

Svarbūs aspektai po operacijos:

1. Prieš operaciją geriausia valgyti lengvus patiekalus ir vengti sunkaus ar riebaus maisto.
2. Visada pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dėl vaistų.
3. Dauguma pacienčių, kurioms atliekama laparoskopinė kiaušidžių cistos pašalinimo operacija, gali grįžti namo tą pačią dieną.
4. Stebėkite padidėjusį paraudimą, patinimą ar išskyras iš pjūvio vietos, karščiavimą ar stiprėjantį skausmą.
5. Lengvą veiklą paprastai galima atnaujinti per savaitę, tačiau visiškas atsigavimas gali užtrukti nuo 4 iki 6 savaičių.
6. Rekomenduojama palaukti bent 2-4 savaites, prieš atnaujinant lytinį gyvenimą.
7. Nors cistos gali pasikartoti, reguliarus stebėjimas ir tolesni vizitai gali padėti valdyti bet kokius naujus pokyčius.
8. Po operacijos sutelkite dėmesį į subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų.
9. Laikykitės gydytojo skausmo valdymo plano, kuris gali apimti paskirtus vaistus ir nereceptinius skausmą malšinanius vaistus.
10. Pykinimas gali būti anestezijos šalutinis poveikis.
11. Taip, nuovargis po operacijos yra dažnas dėl organizmo gijimo proceso.
12. Dauguma gydytojų rekomenduoja palaukti bent 24 valandas prieš prausiantis duše.
13. O jeigu turėsiu vaikų? Taip, bet patartina pirmąsias kelias dienas apriboti fizinę sąveiką, kad išvengtumėte įtampos.
14. Kontroliniai vizitai paprastai numatomi per 2-4 savaites po operacijos.
15. Geriausia vengti tolimų kelionių bent kelias savaites po operacijos.
16. Nors kai kurioms moterims cistos gali pasikartoti, daugeliui jų nereikia tolesnės operacijos.
17. Kiaušidžių cistos pašalinimas paprastai neturi įtakos vaisingumui. Iš tiesų, jis gali pagerinti vaisingumą, pašalinimas pagrindines problemas.
18. Jei anksčiau Jums buvo pasikartojančių cistų, aptarkite tai su gydytoju.
19. Sutelkite dėmesį į subalansuotą mitybą, palaikykite skysčių vartojimą, daug ilsėkitės ir laikykitės gydytojo nurodymų dėl priežiūros po procedūros.

Kiaušidžių cistos pašalinimas yra reikšminga procedūra, galinti pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę. Jei jaučiate simptomus arba nerimaujate dėl kiaušidžių cistų, būtina pasikalbėti su medicinos specialistu. Jis gali suteikti individualizuotų patarimų ir gydymo galimybių, pritaikytų jūsų poreikiams.

Gimdos pašalinimas ir vaisingumas

Moterys ne juokais sunerimsta, kai sužino, kad reikės atlikti gimdos pašalinimo operaciją. Vienos šią operaciją sieja su moteriškumo praradimu, kitos bijo ankstyvos menopauzės ar pooperacinių komplikacijų. Apie šią operaciją kalbėjomės su Kauno universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove prof. Pasak prof. Rūtos Nadišauskienės, gimdos pašalinimo operacija (hysterectomia) yra viena dažniausių moterims atliekamų operacijų ginekologijos praktikoje. Jau praėjo daugiau nei šimtas metų nuo tada, kai dėl gimdos kaklelio vėžio buvo atlikta pirmoji gimdos pašalinimo operacija. Nuo to laiko stipriai pasikeitė ne tik operacijos technika, bet ir operacinės priemonės. Šiuo metu gimdos pašalinimo operacija gali būti atliekama prapjovus pilvo sieną, pro makštį arba endoskopinės operacijos būdu.

Prof. R. Nadišauskienės teigimu, šiuolaikinė tendencija chirurgijoje - tai minimaliai invazinės operacijos. Todėl didelę dalį sudaro operacijos pro makštį ir endoskopine technika atliekamos operacijos. Po tokių operacijų smarkiai sumažėja pooperacinių komplikacijų grėsmė, moterys daug greičiau pasveiksta ir gali grįžti į normalų gyvenimą. Vien Kauno medicinos universiteto klinikose 2006 m. buvo atlikta apie 600 tokių operacijų.

„Natūralu, kad moterys, sužinojusios, kad teks pašalinti gimdą, dėl to išgyvena. Labai dažnai bijomasi, kad iš esmės pasikeis savijauta, lytinis gyvenimas, prasidės klimakso simptomai ir panašiai“, - pasakoja prof. Rūta Nadišauskienė. Klimakso simptomų atsiranda tik tuomet, kada pašalinamos aktyviai funkcionavusios kiaušidės. Gimdos pašalinimo operacija sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Tai ypač išryškėja tais atvejais, kada moteriai nėra suprantamai paaiškinama, kokia operacija atliekama, kokie galimi pasikeitimai, kaip įvairių organų pašalinimas gali paveikti jos savijautą. Nemažą problemą kelia ir tai, kad po šios operacijos moterys pradeda save menkinti, pasijaučia „tuščiomis“. Bijodamos, kad vyras ką nors pažeis ar pakenks, atsisako lytinių santykių, o dėl to nukenčia vedybinis gyvenimas ir tarpusavio santykiai. Paprastai moteris negali turėti lytinių santykių 5-8 savaites po operacijos.

„Skatinčiau moteris aktyviai domėtis bei su chirurgu išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, tada ir pooperacinė eiga bus sklandesnė, ir vėliau iškils mažiau problemų. Moksliniai tyrimai rodo, jog po gimdos pašalinimo operacijų didžioji dalis moterų jaučiasi puikiai. Be to, pagerėja ir jų lytinio gyvenimo kokybė, nes nebelieka priežasčių dėl kurių moteris jautėsi blogai ir buvo operuota“, - sako prof. R. Nadišauskienė.

„Norėčiau pakviesti apsilankyti pas akušerį ginekologą tas moteris, kurios daugiau nei 5 metus turi intrauterines spirales. Kažkodėl moterys jas pamiršta ir nešioja net ir tada, kai jų jau nebereikia. Patekusi lytiniu keliu infekcija gali sukelti gimdos ir jos priklausinių uždegimą, pūlinius pilve ir tarp žarnų. Tokias sunkiai sergančias moteris tenka operuoti, pašalinti gimdą, kiaušintakius ir kiaušides, ilgai gydyti antibiotikais. Šiais atvejais gimdos pašalinimo operacijos ir jos komplikacijų galima išvengti laiku apsilankius pas gydytoją“, - pasakoja prof. R.

Gimdos pašalinimo operacijų tipai:

Yra keli gimdos pašalinimo operacijų tipai. Atsižvelgiant į klinikinę situaciją, moters amžių ir kitus veiksnius, pasirenkama visiško gimdos pašalinimo operacija, kada kartu pašalinama gimda ir kiaušidės, arba dalinė gimdos pašalinimo operacija. Tuomet pašalinama vien gimda. Jei moteris vyresnė nei 50 m. ar serga sunkiomis onkologinėmis ligomis, dažniausiai atliekama gimdos ir jos priedų pašalinimo operacija. Kitais atvejais stengiamasi išsaugoti funkcionuojančias kiaušides, kadangi, jas pašalinus, nebesigamins moteriški hormonai estrogenai.

Sumažėjus šių lytinių hormonų koncentracijai, persitvarko ir visų kitų organų veikla, pasireiškia klimakso simptomai. Anksčiausiai atsiranda karščio pylimas, gausus prakaitavimas (ypač naktį) - parausta veidas, krūtinė, kaklas, užeina širdies plakimo priepuoliai, -„šokinėja” arterinis kraujo spaudimas, vargina galvos skausmas, svaigimas, kartais net iki nualpimo. Atsiranda psichogeninių simptomų: vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, panikos priepuoliai, pakinta lytinis potraukis. Vėliau pradeda sausėti makšties gleivinė, atsiranda šiaurės nelaikymas ir kiti moterį varginantys simptomai. Norint išvengti šių simptomų, moterims taikoma pakeičiamoji hormonų terapija.

Vaisingumo išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo

Didelės dozių chemoterapija ir radioterapija daugumai, bet ne visiems pacientams, gali sukelti nevaisingumą dėl taikyto onkologinės ligos gydymo. Tai priklauso nuo amžiaus, lyties, seksualinės brandos, taip pat nuo skiriamų chemoterapinių vaistų ir / ar radioterapijos kondicionavimo metu. Laimei, yra įvairių būdų išsaugoti vaisingumą, jei planuojate turėti vaikų. Vaisingumo išsaugojimas prieš gydymą, pagalbinis apvaisinimas in - vivo (moters kūne) ar in - vitro (ne moters kūne, o mėgintuvėlyje) fertilizacija, įsivaikinimas. Tai pasirinkimai šeimoms, kurios susiduria su vaisingumo sutrikimais po onkologinės ligos gydymo. Tačiau labai svarbu, kad prieš pradėdami gydytis pasikalbėtumėte apie tai su savo gydytoju. Iš pradžių gali būti sunku galvoti apie ateitį ir vaikus, tačiau onkologinė liga nėra priežastis jų nesusilaukti.

Tyrimai rodo, jog daugiau kaip 70 proc. Jei pacientui bus taikomas gydymas, sukelsiantis riziką vaisingumui, šių dienų medicina užtikrina jo išsaugojimo procedūras.

Metodai vaisingumui išsaugoti:

• Vyrams: Lytinių ląstelių (spermatozoidų) arba sėklidžių audinio šaldymas. Dauguma vyrų renkasi pirmąjį būdą, nes tai paprastas, efektyvus, gydymo atidėjimo nereikalaujantis, standartinis metodas, taikomas net 95 proc. atvejų. Pasirinkus jį ir pasikonsultavus su vaisingumo specialistu ar urologu, tereikia atlikti kraujo tyrimus bei priduoti spermos mėginį.
• Moterims: Kiaušialąsčių, embrionų (jei moteris turi partnerį ir planuoja susilaukti bendrų vaikų) arba kiaušidžių audinio šaldymas. Rekomenduojamas kiaušialąsčių arba embrionų šaldymas. Tačiau procedūra užtrunka kelias savaites, reikalauja intervencijų ir gali būti netinkama, jei gydymą jums būtina pradėti nedelsiant. Kai pasirenkama užšaldyti kiaušidės audinį, jis paimamas nedidelės chirurginės procedūros metu ir užšaldomas.

Tyrimai rodo, jog daugiau kaip 70 proc.

Pagalbinio apvaisinimo metodai:

• In-vivo fertilizacija (IUI): Kitaip sakant, pagalbinis apvaisinimas moters kūne, kuris dar vadinamas intrauterine inseminacija (IUI) - procedūra, kurios metu atitinkamai paruošta vyro sperma specialiu kateteriu sušvirkščiama į moters makštį tuo metu, kai yra didžiausia tikimybė apvaisinti subrendusias kiaušialąstes, per ovuliaciją. Kartais prieš šią procedūrą skiriamas specialus gydymas - kiaušidžių stimuliacija. Jos metu kūnas skatinamas užauginti tinkamos kokybės kiaušialąstę ir siekiama sukontroliuoti moters ovuliaciją, kad inseminacija būtų atlikta tinkamiausiu laiku. Jei vieną iš kiaušialąsčių pavyksta apvaisinti, susiformuoja embrionas, kuriam įsitvirtinus gimdos gleivinėje užsimezga nėštumas. Šaldyta sperma yra sėkmingai naudojama pagalbinio apvaisinimo metu. Todėl vyrams, kuriems po transplantacijos gresia tikimybė prarasti vaisingumą, yra rekomenduojama užšaldyti spermos mėginį lytinių ląstelių banke dar iki transplantacijos. Tai paprasta procedūra.
• In-vitro fertilizacija (IVF): Kitaip sakant, pagalbinis apvaisinimas ne moters kūne, kuris kartais dar vadinamas pagalbiniu apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF) - procedūra, kurios metu surinktos moters kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis. Šios procedūros metu kiaušialąstės apvaisinimas, arba paprasčiau sakant „susitikimas“ su spermatozoidu, vyksta laboratorinėje Petri lėkštelėje. Vėliau susidarę embrionai perkeliami į moters gimdą.

Jei prieš gydymą ketinate užšaldyti savo kiaušialąsteles, pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju. Yra vaistų, kurie stimuliuoja kiaušialąsčių brendimą, bet gali paspartinti jūsų ligos vystymąsi ar kitaip paveikti taikomą gydymą. Be to, jei gydymą reikia atlikti nedelsiant, ši procedūra, deja, nėra tinkama. Tokiu atveju vertėtų apsvarstyti kitas moters vaisingumo išsaugojimo strategijas.

Kiaušidžių audinio šaldymas, kiaušidžių transpozicija, lytinių liaukų ekranavimas ar kiaušidžių funkcijos slopinimas. Tinkamiausią vaisingumo išsaugojimo metodą jums parinks gydytojų komanda. Šiuo metu daugelyje šalių in-vitro fertilizacija yra pilnai ar bent dalinai kompensuojama su vaisingumo iššūkiais susiduriančioms poroms. Pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę pastoti, tačiau gali tekti procedūrą kartoti kelis kartus.

Emociniai iššūkiai ir parama

Kartais visai nesinori kalbėti apie nevaisingumą, kuriam įtakos turėjo onkologinės ligos gydymas. Vaisingumas yra vienas iš skaudžiausių onkologine liga susirgusių vyrų ir moterų praradimų. Žinia, jog negalėsite turėti vaikų, gali siaubingai priblokšti ir šokiruoti. Bus neramu, kaip ši žinia paveiks jūsų dabartinius ar būsimus santykius, santuoką. Tai sukelia liūdesį, tuštumą, pyktį, jausmą, jog nebekontroliuoji savo gyvenimo ir net gedulą. Labai dažnai žmonės pasakoja, jog išgyvenimai dėl nevaisingumo - tai tarsi važiavimas per kalnelius atrakcionų parke. Šiuos jausmus gali sustiprinti ir įvairiausios fizinės bei emocinės priežastys. Pavyzdžiui, jei bandoma pastoti ir taikomos nevaisingumo gydymo procedūros, galite stipriai jaudintis, ar jos pavyks. Daug jausmų sukelia ir žinia, jog kažkas artimoje aplinkoje laukiasi.

Kartais visai nesinori kalbėti apie nevaisingumą, kuriam įtakos turėjo onkologinės ligos gydymas. Yra žmonių, kurie pasirenka kurį laiką tiesiog atsiriboti nuo kitų. Tol, kol patys išjaus netektį, prisitaikys prie skausmingo patyrimo. Taip pat gali būti, jog dalintis su kitais savo skausmu nesinori, nes nerimaujate, jog tapsite našta aplinkiniams. Arba būsite priimti, kaip nesugebantys susitvarkyti, silpni bei palūžę. Nepakeliamas gali būti ir buvimas kartu su draugais ar artimaisiais, kurie šiuo metu laukiasi ar turi vaikų. Nebijokite atsisakyti kvietimų į vaikų gimtadienius, kūdikių sutikimo vakarėlius, pasimatymų su besilaukiančiomis draugėmis tol, kol pajausite, kad tai nebe taip skausminga. Laikas gydo, tad tikrai rasite būdų susidoroti su nevaisingumo keliamu skausmu ir kaip atsiverti kitiems. Jis visai neišnyks, bet sumažės.

Nevaisingumo patirtį visi išgyvena skirtingai. Yra labai palaikančių partnerių, tačiau yra ir vengiančių kalbėti šia tema. Jei taip nutiktų, galite pasijusti vieniši, atstumti ir palikti vieni su šiuo sunkumu. Paklauskite savęs, kaip galite labiau kontroliuoti esamą situaciją. Daugumai žmonių liūdniausia būna dėl to, kad onkologinė liga ir jos ar gydymo sukeltas nevaisingumas pakeitė gyvenimo planus ir sugriovė svajones. Ieškokite informacijos ir būdų sau padėti. Jei norite susilaukti vaikų, kartu su partneriu aptarkite visas įmanomas galimybes ir priimkite sprendimą dėl vaisingumo išsaugojimo.

Skausmą ir nerimą numalšinti gali mėgstama veikla (pavyzdžiui, sportas, piešimas). Prašykite palaikymo iš šeimos bei draugų. Tikėtina, jog jaučiatės taip, lyg jie jūsų nesuprastų. Tačiau gali būti, jog artimieji ar draugai tiesiog nežino, kokiu būdu jus palaikyti, kokios paramos jums labiausiai iš jų reikėtų. Ieškokite specialistų pagalbos. Kartais lengviau apie sunkumus kalbėti ne su savo artimaisiais, bet su specialistais, dirbančiais šioje srityje - psichologais, gydytojais, dvasininkais. Bendraukite su to paties likimo draugais - kitais sergančiais ar sirgusiais.

Žmonės į žinią apie nevaisingumą reaguoja įvairiai. Vieniems pamažu pavyksta priimti šį faktą ir susitaikyti, jog negalės susilaukti vaikų. Kartais netgi surasti teigiamų dalykų šioje patirtyje. Pavyzdžiui, daugiau laiko skiriama savo pomėgiams, santykiams su partneriu ar karjerai. Ne visi nori būti tėvais. Tai gali būti viena iš galimybių į šeimą pasikviesti vaikutį. Tikėtina, jog įvaikinimo proceso metu turėsite atskleisti informaciją apie savo sveikatos būklę.

„Ne visada reikia rinktis lengviausią kelią. Pasaulyje gimdos ir kiaušidžių su kiaušintakiais perkėlimo operacijos atliekamos nuo 2017 metų. Šios operacijos atlikimo galimybės turėtų būti apsvarstytos prieš numatomą dubens spindulinį gydymą mergaitėms iki lytinės brandos bei reprodukcinio amžiaus moterims, siekiančioms išsaugoti vaisingumą, gydant onkologinę ligą.“

tags: #vaisingumas #pasalinus #kiauside

• Struktūra ir funkcijos
• Idėjos advento kalendoriui darželyje
• ugdymo, kūrybos ir bendrystės erdvė
• Naujagimio šlapimo spalvos
• geriausią alternatyvią vaikų priežiūrą