Kiekvieno menininko kelias prasideda ankstyvoje vaikystėje, kurioje formuojasi pirminės nuostatos ir talentų užuomazgos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip ankstyvasis meninis ugdymas, dalyvavimas konkursuose bei asmeninės patirtys lemia menininkų karjerą ir kūrybinę tapatybę, paliečiant ir netikėtus kasdienybės aspektus, tokius kaip vaikų darželiai ir augintiniai.

Ankstyvojo Meninio Ugdymo Svarba ir „Dainų Dainelės“ Fenomenas

Vaikystė yra žmogaus gyvenimo ištakos, dažnai lemtingai suformuojančios individo linkmes. Muzika ir menas neretai tampa esmine jaunųjų talentų kelio dalimi. Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ yra vienas unikaliausių konkursų, kuris kiekvieną kartą su nauja jėga patvirtina savo kūrybinį gyvybingumą. Jis padeda išlaikyti mūsų tautos dainavimo tradicijas. „Dainų dainelė” - tai kas antri metai vykstantis ir turintis ilgametes tradicijas konkursas, kuriame dalyvauja vaikai ir mokiniai nuo 3 iki 19 metų.

Operos solistė Regina Šilinskaitė pasakoja, kad muzika jos gyvenime prasidėjo, kada, mokantis ketvirtoje klasėje, į Molėtų muzikos mokyklą atvažiavo nauja mokytoja Stasė Skurulskienė. Ji dalyvaudavo su bendramoksliais „Dainų dainelės“ konkursuose, vykstančiuose kas antri metai, iki pat 1982-ųjų, kada baigė vidurinę mokyklą. 1980-aisiais ir 1982-aisiais - laureatų koncertai operos ir baleto teatre, kada jau buvo brandžiai mąstantis žmogus, jai paliko begalinį įspūdį: nepaprastai didelis teatro pastatas, grimo kambariai, staleliai, erdvūs koridoriai, kuriuose jie vis paklysdavo. Tais laikais buvo privaloma dainuoti rusų kalba. Laureato dainą reikėjo rinktis iš penkiolikos Sovietų Sąjungos respublikų liaudies dainų. Mokytoja Stasė Skurulskienė labai kryptingai ją vedė muzikos keliu. Vidurinėje mokykloje Regina gerai mokėsi. Be to, tais laikais, jeigu „Dainų dainelėje“ dainuodavai, nereikėdavo laikyti vieno baigiamojo egzamino. Tą dieną, kai visi laikė lietuvių kalbos egzaminą, ji dainavo laureatų koncerte, tad jai parašė pažymį, koks buvo jos mokslo metų dalyko vidurkis.

Dainininkas Žilvinas Žvagulis taip pat prisimena savo muzikinio kelio pradžią. Nuo 16-os metų jis gana anksti ištrūko iš tėvų namų ir įstojo į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Nors Klaipėdoje muzikos mokyklą jau beveik buvo metęs, bet kai tik sužinojo, kad Vilniaus konservatorijoje atsidaro džiazo ir estrados skyrius, iškart pasakė - aš noriu ten stoti ir išvažiavo. Anksčiau koncertuodavo studentų šventėse, vietoj algų gaudavo alaus, po to viskas įsivažiavo, jį pamatė Lietuvos televizija, sudalyvavo „Estrados orbitoje“ ir prasidėjo jo veikla. Jis buvo hiperaktyvus, viską darė: ir grupėje grojo, ir diskotekas vedė. Šiauliuose vykdavusiuose diskžokėjų festivaliuose, į kuriuos suvažiuodavo visa Lietuva, Žilvinas Žvagulis vienais metais tapo laureatu.

Klaipėdoje prasidėjo ir naujas „Dainų dainelės“ miesto etapas. Sausio 14-15 dienomis Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos ir „Vėtrungės“ gimnazijos salėse skambėjo vaikų ir jaunimo balsai. Čia vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ Klaipėdos miesto etapas. Šiame etape varžėsi daugiau nei aštuoniasdešimt jaunųjų atlikėjų iš įvairių Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų. Konkurso dalyviai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: intonavimą, vokalinius duomenis, ansambliškumą, repertuaro pasirinkimą ir interpretaciją, artistiškumą, sceninę kultūrą. Būsimi laureatai buvo vertinami atsižvelgiant į amžiaus grupę. Laureatų koncerte Operos ir baleto teatre skambės įvairių žanrų: klasikos, džiazo, šiuolaikiniai kūriniai, taip pat lietuvių liaudies, lietuvių kompozitorių ir užsienio dainos.

Laureatų Pasiekimai Įvairiuose Konkursuose

Lietuvos jaunieji talentai pasiekia puikių rezultatų įvairiuose muzikiniuose konkursuose, garsindami šalį ir pelnydami pripažinimą.

Jaunųjų Talentų Kelias: Nuo Ankstyvųjų Muzikos Pamokėlių Iki Pripažinimo

Kitas ryškus pavyzdys - smuikininkė Justina Auškelytė. Muzika merginą lydi daugiau kaip dvidešimt metų - nuo tada, kai būdama maždaug trejų-ketverių pradėjo lankyti muzikos pamokėles. Būdama penkerių ji jau laikė pirmuosius rimtus egzaminus - stojamuosius. Justinos mama pasakoja: „Kadangi auginome keturias mergaites, aš nedirbau ir į vaikų darželį nei Justinos, nei kitų dukrų neleidau: jas auginau pati namuose.“ Tai rodo ypatingą dėmesį ankstyvajam ugdymui namuose. Kai Justina dar buvo labai maža, jos kartą paklausė, ar norėtų groti pianinu. Ji atsakė, kad norėtų, ir jos su mama nuėjo į Balio Dvariono muzikos mokyklą. Mokytoja Justinos paklausė, ar nori griežti smuiku. Ir Justina sako „noriu“. Mokytoja paaiškino, kad smuiku griežti gali ne kiekvienas, nes reikia ypatingos klausos, o Justina turi absoliučią klausą. Taip Justina tapo M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos parengiamosios klasės mokine.

Justina Auškelytė yra 16-os tarptautinių ir respublikinių konkursų, tarp kurių Granx Prix tarptautiniame Balio Dvariono konkurse (Vilnius, 2008 m.) ir II-oji vieta tarptautiniame Jašos Heifeco (Jascha Heifetz) smuikininkų konkurse (Vilnius, 2009 m.), laureatė bei diplomantė, pelniusi Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkos raštus už muzikinius nuopelnus Lietuvai, reguliariai kviečiama griežti didžiosiose Lietuvos scenose kartu su pripažintais Lietuvos orkestrais bei kameriniais ansambliais. 2015 metų gegužę Justina baigė studijas vienoje žymiausių pasaulyje Džiulijardo aukštojoje menų mokykloje ir yra vienintelė Lietuvos smuikininkė, įgijusi muzikos magistro laipsnį šioje prestižinėje mokymo įstaigoje. Grįžusi į gimtąjį Vilnių, ji aktyviai koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose, meniniuose projektuose bei pradeda žengti pirmuosius žingsnius smuiko pedagogikos srityje.

Ypač šiltai Justina pasakoja apie bendradarbiavimą su kylančia Italijos žvaigžde pianistu Cesare Pezzi. Muzikantų duetas visai atsitiktinai užgimė 2008 metais, jaunuoliams studijuojant Italijos „Incontri col Maestro“ akademijoje. Pernai žiemą duetas surengė koncertų ciklą Lietuvos ligoninėse, šį pavasarį abu grojo kartu su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, ne kartą muzikavo ir Italijos ambasados Lietuvoje renginiuose, o netrukus turėtų pasirodyti kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui. Albume bus pateikti ir iki šiol niekur neskambėję B. Dvariono kūriniai, kurių pats kompozitorius iki mirties nesuspėjo užbaigti. Šiuo albumu siekiama pristatyti pasauliui vieno labiausiai mūsų šalies kultūrai nusipelniusių kompozitorių muziką. Tai bus ne tik nepaprastai gražus Justinos ir Cesare prisistatymas muzikiniam pasauliui, bet ir lietuviškos muzikos pristatymas plačiajai muzikinei pasaulio visuomenei.

Kūrybiškumo Ugdymas Ikimokyklinėse Įstaigose ir Bendruomenėje

Klaipėdos miestas aktyviai puoselėja meninį ugdymą nuo pat ankstyvo amžiaus. Gruodžio mėnesį Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojai tradiciškai surengė autorinių kūrybinių darbų parodą. Šių metų paroda „M. K. Čiurlionio muzika paveiksluose“, eksponuojama Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, atskleidžia savitą ir įvairialypį mokytojų žvilgsnį į Čiurlionio kūrybos pasaulį. Minėdami iškilaus lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, mokytojai interpretavo jo kūryboje atsispindinčius gamtos motyvus, muzikos ritmus, mistiką ir simboliką, nuotaikų kaitą bei jų dinamiką.

2025-ieji - ypatingi metai, kai minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šia proga Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojų metodinis būrelis pakvietė mažuosius kūrėjus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, kurti ir dalyvauti kūrybinių darbų parodoje „M. K. Čiurlionio paveikslai vaiko akimis“. M. K. Čiurlionio paveiksluose gausu fantazijos, paslaptingų simbolių, o tai ypač žadina vaikų vaizduotę. Tad ir mažieji menininkai, įkvėpti didžiojo kūrėjo, į savo piešinius perkėlė savitas vizijas, netikėtas spalvų ir formų interpretacijas. Parodoje eksponuojami net 46 vaikų darbai, kuriuos padėjo parengti 18 mokytojų iš 15 Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų. Vaikų darbai išsiskiria kūrybiškumu, atlikimo technikų įvairove, simbolių gausa bei žaismingomis meninėmis idėjomis.

Klaipėda taip pat gyveno mažųjų kūryba spalio 9-ąją - miesto pietinėje dalyje nuaidėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybinės raiškos festivalis „Vaidinimų kraitelė“. Šiemet jis vyko lopšelyje-darželyje „Puriena“, subūrusiame ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios ypatingą dėmesį skiria teatrinei veiklai. Šventėje netrūko nei vaikiško juoko, nei nuoširdaus susižavėjimo. Buvo smagu stebėti mažuosius talentus, kurie aikštyne, tarsi didelėje teatro scenoje, pasakojo istorijas ar, virtę spalvingais rudens personažais, drąsiai žengė į pasakų ir fantazijos pasaulį. Kiekvienas vaidinimas buvo tarsi mažytė dovana žiūrovams - spalvinga, netikėta, kupina kūrybinės energijos. „Vaidinimų kraitelė“ jau tapo gražia Klaipėdos tradicija, kasmet įkvepiančia vaikus drąsiai dalyvauti meninėje veikloje, o pedagogams - bendradarbiauti, dalintis gerąja patirtimi bei kurti glaudesnį ryšį tarp miesto ugdymo įstaigų.

Šunys: Draugai ir Saugotojai Menininkų Gyvenime

Šunys dažnai tampa neatsiejama menininkų gyvenimo dalimi, teikiantys tiek džiaugsmo, tiek ir apsaugos. Operos solistė Regina Šilinskaitė prisimena savo vaikystę: „Gyvenome prie pat bažnyčios, nuo kelio iš karto pas mus galėjai ateiti, tad laikydavome kieme šunis, kad praneštų artinantis prašalaičiui.“ Tuo metu ji nesuprato, tik vėliau suvokė, kad mama bijojo užklystančiųjų.

Žilvinas Žvagulis taip pat pasakoja apie savo meilę šunims. Jo kolegos pasakys, kad jis visada turėdavo didelį šunį ir didelį automobilį. Prieš porą metų kieme stovėjo dvi lengvosios mašinos. Irena džiaugėsi, - galų gale kaip žmonės gyvename. O tada vėl miniveną įsigijo. Nežinojo, kad jis jau planavo savo gimtadienio proga šunį įsigyti. Su pirmuoju numylėtiniu, Berno zenenhundu, jau buvo atsisveikinę, tada įsigijo labradoodle veislės šunį - 40 kg garbanius dabar gyvena su jais. Erdvaus automobilio reikia ne tik dėl šuns. Šios istorijos atskleidžia, kad šunys gali būti ne tik namų sargai, bet ir ištikimi šeimos nariai, kelionių draugai ir džiaugsmo šaltinis menininkų kasdienybėje.

Mokytojų Ir Šeimos Įtaka Sėkmei

Sėkmingame menininkų kelyje neįkainojama yra mokytojų ir šeimos parama bei įtaka. Kaip minėta, Reginos Šilinskaitės muzikinį kelią labai kryptingai vedė mokytoja Stasė Skurulskienė. Justinos Auškelytės atveju, tėvai aktyviai dalyvavo jos ankstyvajame ugdyme, o motina, net neleisdama į vaikų darželį, rūpinosi dukrų užimtumu ir muzikinėmis pamokėlėmis namuose. Justinos tėtis netgi pirmus trejus metus mokėsi griežti smuiku kartu su dukra, kad galėtų jai padėti. Profesionalūs mokytojai, tokie kaip profesorė Vlada Mikštaitė, nors ir reiklūs, ugdė studentus visapusiškai, reikalaudami ne tik tobulo dainavimo, bet ir vidinės dramaturgijos bei prasmės suvokimo. Justina pabrėžia, kad mokytoja jai paaiškino, jog smuiku griežti gali ne kiekvienas, nes reikia ypatingos klausos, o Justina turi absoliučią klausą.

Talentų kelias: nuo ankstyvojo ugdymo darželyje iki laureatų koncertų scenos ir asmeninio gyvenimo akcentų

Kiekvieno menininko kelias prasideda ankstyvoje vaikystėje, kurioje formuojasi pirminės nuostatos ir talentų užuomazgos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip ankstyvasis meninis ugdymas, dalyvavimas konkursuose bei asmeninės patirtys lemia menininkų karjerą ir kūrybinę tapatybę, paliečiant ir netikėtus kasdienybės aspektus, tokius kaip vaikų darželiai ir augintiniai.

Ankstyvojo Meninio Ugdymo Svarba ir „Dainų Dainelės“ Fenomenas

Vaikystė yra žmogaus gyvenimo ištakos, dažnai lemtingai suformuojančios individo linkmes. Muzika ir menas neretai tampa esmine jaunųjų talentų kelio dalimi. Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ yra vienas unikaliausių konkursų, kuris kiekvieną kartą su nauja jėga patvirtina savo kūrybinį gyvybingumą. Jis padeda išlaikyti mūsų tautos dainavimo tradicijas. „Dainų dainelė” - tai kas antri metai vykstantis ir turintis ilgametes tradicijas konkursas, kuriame dalyvauja vaikai ir mokiniai nuo 3 iki 19 metų.

Operos solistė Regina Šilinskaitė pasakoja, kad muzika jos gyvenime prasidėjo, kada, mokantis ketvirtoje klasėje, į Molėtų muzikos mokyklą atvažiavo nauja mokytoja Stasė Skurulskienė. Ji dalyvaudavo su bendramoksliais „Dainų dainelės“ konkursuose, vykstančiuose kas antri metai, iki pat 1982-ųjų, kada baigė vidurinę mokyklą. 1980-aisiais ir 1982-aisiais - laureatų koncertai operos ir baleto teatre, kada jau buvo brandžiai mąstantis žmogus, jai paliko begalinį įspūdį: nepaprastai didelis teatro pastatas, grimo kambariai, staleliai, erdvūs koridoriai, kuriuose jie vis paklysdavo. Tais laikais buvo privaloma dainuoti rusų kalba. Laureato dainą reikėjo rinktis iš penkiolikos Sovietų Sąjungos respublikų liaudies dainų. Mokytoja Stasė Skurulskienė labai kryptingai ją vedė muzikos keliu. Vidurinėje mokykloje Regina gerai mokėsi. Be to, tais laikais, jeigu „Dainų dainelėje“ dainuodavai, nereikėdavo laikyti vieno baigiamojo egzamino. Tą dieną, kai visi laikė lietuvių kalbos egzaminą, ji dainavo laureatų koncerte, tad jai parašė pažymį, koks buvo jos mokslo metų dalyko vidurkis.

Dainininkas Žilvinas Žvagulis taip pat prisimena savo muzikinio kelio pradžią. Nuo 16-os metų jis gana anksti ištrūko iš tėvų namų ir įstojo į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Nors Klaipėdoje muzikos mokyklą jau beveik buvo metęs, bet kai tik sužinojo, kad Vilniaus konservatorijoje atsidaro džiazo ir estrados skyrius, iškart pasakė - aš noriu ten stoti ir išvažiavo. Anksčiau koncertuodavo studentų šventėse, vietoj algų gaudavo alaus, po to viskas įsivažiavo, jį pamatė Lietuvos televizija, sudalyvavo „Estrados orbitoje“ ir prasidėjo jo veikla. Jis buvo hiperaktyvus, viską darė: ir grupėje grojo, ir diskotekas vedė. Šiauliuose vykdavusiuose diskžokėjų festivaliuose, į kuriuos suvažiuodavo visa Lietuva, Žilvinas Žvagulis vienais metais tapo laureatu.

Klaipėdoje prasidėjo ir naujas „Dainų dainelės“ miesto etapas. Sausio 14-15 dienomis Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos ir „Vėtrungės“ gimnazijos salėse skambėjo vaikų ir jaunimo balsai. Čia vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ Klaipėdos miesto etapas. Šiame etape varžėsi daugiau nei aštuoniasdešimt jaunųjų atlikėjų iš įvairių Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų. Konkurso dalyviai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: intonavimą, vokalinius duomenis, ansambliškumą, repertuaro pasirinkimą ir interpretaciją, artistiškumą, sceninę kultūrą. Būsimi laureatai buvo vertinami atsižvelgiant į amžiaus grupę. Laureatų koncerte Operos ir baleto teatre skambės įvairių žanrų: klasikos, džiazo, šiuolaikiniai kūriniai, taip pat lietuvių liaudies, lietuvių kompozitorių ir užsienio dainos.

Laureatų Pasiekimai Įvairiuose Konkursuose

Lietuvos jaunieji talentai pasiekia puikių rezultatų įvairiuose muzikiniuose konkursuose, garsindami šalį ir pelnydami pripažinimą.

Jaunųjų Talentų Kelias: Nuo Ankstyvųjų Muzikos Pamokėlių Iki Pripažinimo

Kitas ryškus pavyzdys - smuikininkė Justina Auškelytė. Muzika merginą lydi daugiau kaip dvidešimt metų - nuo tada, kai būdama maždaug trejų-ketverių pradėjo lankyti muzikos pamokėles. Būdama penkerių ji jau laikė pirmuosius rimtus egzaminus - stojamuosius. Justinos mama pasakoja: „Kadangi auginome keturias mergaites, aš nedirbau ir į vaikų darželį nei Justinos, nei kitų dukrų neleidau: jas auginau pati namuose.“ Tai rodo ypatingą dėmesį ankstyvajam ugdymui namuose. Kai Justina dar buvo labai maža, jos kartą paklausė, ar norėtų groti pianinu. Ji atsakė, kad norėtų, ir jos su mama nuėjo į Balio Dvariono muzikos mokyklą. Mokytoja Justinos paklausė, ar nori griežti smuiku. Ir Justina sako „noriu“. Mokytoja paaiškino, kad smuiku griežti gali ne kiekvienas, nes reikia ypatingos klausos, o Justina turi absoliučią klausą. Taip Justina tapo M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos parengiamosios klasės mokine.

Justina Auškelytė yra 16-os tarptautinių ir respublikinių konkursų, tarp kurių Granx Prix tarptautiniame Balio Dvariono konkurse (Vilnius, 2008 m.) ir II-oji vieta tarptautiniame Jašos Heifeco (Jascha Heifetz) smuikininkų konkurse (Vilnius, 2009 m.), laureatė bei diplomantė, pelniusi Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkos raštus už muzikinius nuopelnus Lietuvai, reguliariai kviečiama griežti didžiosiose Lietuvos scenose kartu su pripažintais Lietuvos orkestrais bei kameriniais ansambliais. 2015 metų gegužę Justina baigė studijas vienoje žymiausių pasaulyje Džiulijardo aukštojoje menų mokykloje ir yra vienintelė Lietuvos smuikininkė, įgijusi muzikos magistro laipsnį šioje prestižinėje mokymo įstaigoje. Grįžusi į gimtąjį Vilnių, ji aktyviai koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose, meniniuose projektuose bei pradeda žengti pirmuosius žingsnius smuiko pedagogikos srityje.

Ypač šiltai Justina pasakoja apie bendradarbiavimą su kylančia Italijos žvaigžde pianistu Cesare Pezzi. Muzikantų duetas visai atsitiktinai užgimė 2008 metais, jaunuoliams studijuojant Italijos „Incontri col Maestro“ akademijoje. Pernai žiemą duetas surengė koncertų ciklą Lietuvos ligoninėse, šį pavasarį abu grojo kartu su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, ne kartą muzikavo ir Italijos ambasados Lietuvoje renginiuose, o netrukus turėtų pasirodyti kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui. Albume bus pateikti ir iki šiol niekur neskambėję B. Dvariono kūriniai, kurių pats kompozitorius iki mirties nesuspėjo užbaigti. Šiuo albumu siekiama pristatyti pasauliui vieno labiausiai mūsų šalies kultūrai nusipelniusių kompozitorių muziką. Tai bus ne tik nepaprastai gražus Justinos ir Cesare prisistatymas muzikiniam pasauliui, bet ir lietuviškos muzikos pristatymas plačiajai muzikinei pasaulio visuomenei.

Kūrybiškumo Ugdymas Ikimokyklinėse Įstaigose ir Bendruomenėje

Klaipėdos miestas aktyviai puoselėja meninį ugdymą nuo pat ankstyvo amžiaus. Gruodžio mėnesį Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojai tradiciškai surengė autorinių kūrybinių darbų parodą. Šių metų paroda „M. K. Čiurlionio muzika paveiksluose“, eksponuojama Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, atskleidžia savitą ir įvairialypį mokytojų žvilgsnį į Čiurlionio kūrybos pasaulį. Minėdami iškilaus lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, mokytojai interpretavo jo kūryboje atsispindinčius gamtos motyvus, muzikos ritmus, mistiką ir simboliką, nuotaikų kaitą bei jų dinamiką.

2025-ieji - ypatingi metai, kai minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šia proga Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojų metodinis būrelis pakvietė mažuosius kūrėjus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, kurti ir dalyvauti kūrybinių darbų parodoje „M. K. Čiurlionio paveikslai vaiko akimis“. M. K. Čiurlionio paveiksluose gausu fantazijos, paslaptingų simbolių, o tai ypač žadina vaikų vaizduotę. Tad ir mažieji menininkai, įkvėpti didžiojo kūrėjo, į savo piešinius perkėlė savitas vizijas, netikėtas spalvų ir formų interpretacijas. Parodoje eksponuojami net 46 vaikų darbai, kuriuos padėjo parengti 18 mokytojų iš 15 Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų. Vaikų darbai išsiskiria kūrybiškumu, atlikimo technikų įvairove, simbolių gausa bei žaismingomis meninėmis idėjomis.

Klaipėda taip pat gyveno mažųjų kūryba spalio 9-ąją - miesto pietinėje dalyje nuaidėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybinės raiškos festivalis „Vaidinimų kraitelė“. Šiemet jis vyko lopšelyje-darželyje „Puriena“, subūrusiame ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios ypatingą dėmesį skiria teatrinei veiklai. Šventėje netrūko nei vaikiško juoko, nei nuoširdaus susižavėjimo. Buvo smagu stebėti mažuosius talentus, kurie aikštyne, tarsi didelėje teatro scenoje, pasakojo istorijas ar, virtę spalvingais rudens personažais, drąsiai žengė į pasakų ir fantazijos pasaulį. Kiekvienas vaidinimas buvo tarsi mažytė dovana žiūrovams - spalvinga, netikėta, kupina kūrybinės energijos. „Vaidinimų kraitelė“ jau tapo gražia Klaipėdos tradicija, kasmet įkvepiančia vaikus drąsiai dalyvauti meninėje veikloje, o pedagogams - bendradarbiauti, dalintis gerąja patirtimi bei kurti glaudesnį ryšį tarp miesto ugdymo įstaigų.

Šunys: Draugai ir Saugotojai Menininkų Gyvenime

Šunys dažnai tampa neatsiejama menininkų gyvenimo dalimi, teikiantys tiek džiaugsmo, tiek ir apsaugos. Operos solistė Regina Šilinskaitė prisimena savo vaikystę: „Gyvenome prie pat bažnyčios, nuo kelio iš karto pas mus galėjai ateiti, tad laikydavome kieme šunis, kad praneštų artinantis prašalaičiui.“ Tuo metu ji nesuprato, tik vėliau suvokė, kad mama bijojo užklystančiųjų.

Žilvinas Žvagulis taip pat pasakoja apie savo meilę šunims. Jo kolegos pasakys, kad jis visada turėdavo didelį šunį ir didelį automobilį. Prieš porą metų kieme stovėjo dvi lengvosios mašinos. Irena džiaugėsi, - galų gale kaip žmonės gyvename. O tada vėl miniveną įsigijo. Nežinojo, kad jis jau planavo savo gimtadienio proga šunį įsigyti. Su pirmuoju numylėtiniu, Berno zenenhundu, jau buvo atsisveikinę, tada įsigijo labradoodle veislės šunį - 40 kg garbanius dabar gyvena su jais. Erdvaus automobilio reikia ne tik dėl šuns. Šios istorijos atskleidžia, kad šunys gali būti ne tik namų sargai, bet ir ištikimi šeimos nariai, kelionių draugai ir džiaugsmo šaltinis menininkų kasdienybėje.

Mokytojų Ir Šeimos Įtaka Sėkmei

Sėkmingame menininkų kelyje neįkainojama yra mokytojų ir šeimos parama bei įtaka. Kaip minėta, Reginos Šilinskaitės muzikinį kelią labai kryptingai vedė mokytoja Stasė Skurulskienė. Justinos Auškelytės atveju, tėvai aktyviai dalyvavo jos ankstyvajame ugdyme, o motina, net neleisdama į vaikų darželį, rūpinosi dukrų užimtumu ir muzikinėmis pamokėlėmis namuose. Justinos tėtis netgi pirmus trejus metus mokėsi griežti smuiku kartu su dukra, kad galėtų jai padėti. Profesionalūs mokytojai, tokie kaip profesorė Vlada Mikštaitė, nors ir reiklūs, ugdė studentus visapusiškai, reikalaudami ne tik tobulo dainavimo, bet ir vidinės dramaturgijos bei prasmės suvokimo. Justina pabrėžia, kad mokytoja jai paaiškino, jog smuiku griežti gali ne kiekvienas, nes reikia ypatingos klausos, o Justina turi absoliučią klausą.

tags: #kad #ji #sunys #ta #darzeli #laureatu

• Emanuelis, Dievas su Mumis
• Pilvuko laiko svarba kūdikiams
• Dantukų fėjos dovanos
• Kodėl verta sodinti viendienes savo sode?
• Gražiausi žodžiai mamai