Darbo laikas švenčių dienomis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą

Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) detaliai reglamentuoja darbo laiką švenčių dienomis, siekdamas užtikrinti darbuotojų teises ir tinkamą poilsį. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbu švenčių dienomis, apmokėjimu, darbo laiko trukme ir kitomis svarbiomis nuostatomis.

Švenčių dienos ir darbo tvarka

Kaip nurodo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Darbo kodeksas numato, jog Kūčios (gruodžio 24 d.), abi Kalėdų dienos (gruodžio 25 ir 26 d.) ir Naujieji metai (sausio 1 d.) yra švenčių dienos, per kurias įprastai nedirbama. Tačiau išimtiniais atvejais darbas švenčių dienomis yra galimas. Toks darbas leidžiamas tik esant darbuotojo sutikimui, jeigu darbas švenčių dienomis numatytas kolektyvinėje sutartyje, arba jei taikoma suminė darbo laiko apskaita. Svarbu pabrėžti, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis būtinas visais atvejais.

Darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų. Jei darbuotojo teisės pažeidžiamos, darbuotojas savo teises gali ginti kreipdamasis su skundu į Valstybinę darbo inspekciją, o kilusį ginčą su darbdaviu - spręsti darbo ginčų komisijoje.

Darbo laiko trukmė prieš šventes

Darbdaviai privalo trumpinti darbo laiką prieššventinėmis dienomis viena valanda, nepriklausomai nuo darbo režimo ar grafiko. Šis reikalavimas taikomas ir dirbantiems ne visą darbo laiką, pagal suminę darbo laiko apskaitą ar budėjimą. Darbo laikas prieššventinėmis dienomis netrumpinamas tik tiems darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacininkams ir kt. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą - ne mažiau kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio (DU) dydžio užmokestis.

Pavyzdžiui, šių metų švenčių grafike numatyta:

• Gruodžio 23 d., pirmadienis (prieš Kūčias) - darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda.
• Gruodžio 24 d., antradienis (Kūčios) - taip pat laikoma prieššventine diena, taigi darbo dienos trukmė taip pat trumpinama viena valanda.
• Gruodžio 25 d., trečiadienis (pirmoji Kalėdų diena) - jei darbuotojas dirba, darbo laikas trumpinamas viena valanda, nes tai yra prieššventinė diena (prieš antrąją Kalėdų dieną - gruodžio 26 d.).
• Gruodžio 31 d., antradienis (prieš Naujuosius metus) - darbo diena taip pat trumpinama viena valanda.

Jei darbuotojo pamaina tęsiasi per dvi prieššventines dienas, darbo diena trumpinama viena valanda, o ne dviem.

Apmokėjimas už darbą švenčių dienomis

Darbo kodeksas nustato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DU). Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį - ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo DU dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu už dirbtą laiką švenčių dieną taip pat gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos.

Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Nustatytos darbo užmokesčio apskaita ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Darbo laiko ir poilsio laiko normos

Jei darbuotojas dirba šventinę dieną, tiek pagal nacionalinius teisės aktus, tiek pagal Bendrijos teisės aktų reikalavimus, faktinis darbuotojo darbo laikas šią dieną negali pažeisti maksimaliojo darbo laiko bei minimaliojo poilsio laiko normų reikalavimų. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per švenčių dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos laiko. Po darbo švenčių dieną darbuotojui turi būti užtikrintas 11 valandų nepertraukiamas poilsio laikas per parą. Tuo atveju, jei darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė švenčių dieną yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, tuomet darbuotojui turi būti užtikrintas 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas.

Papildomos sutartys ir atostogos šventiniu laikotarpiu

Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl kasmetinių atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu. Tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

Pagal Darbo kodeksą nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotoją (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar prašymo. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys yra neribojama.

Prastova ir administracinė atsakomybė

Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Analogiškos baudos taikomos ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.

tags: #vaikutis #darbo #laikas #svenciu #dienomis

• Kada pradėti kūdikio primaitinimą?
• sužinokite daugiau apie Laisvės alėjos istoriją
• Diagnostika gestacinio diabeto
• Darželio „Raktelis“ istorija ir ugdymas
• Informacija ir paslaugos vaikų registratūroje