Kaip kūdikis tustinasi gimdoje: priežastys ir pasekmės
Naujųjų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis. Aišku viena: per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius neišvengiamai pakeisite galybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai paskaičiuota, kad per pirmuosius mažylio metus į konteinerius jų iškeliauja apie 3000 (t. y. apie 250 vnt. per mėnesį ir daugiau nei 8 vnt. kasdien).
Prieš gimdymą vaisiaus žarnos gamina tamsiai žalią išmatų medžiagą, vadinamą mekoniumu. Mekoniumas yra pirmosios išmatos, kurias išleidžia naujagimis. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijus susideda iš odos ląstelių, plaukelių, gleivių ir tulžies. Jis būna tirštos, lipnios, panašios į degutą konsistencijos ir neturi kvapo. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Mekonio aspiracijos sindromas (MAS) atsiranda, jei naujagimis prieš gimdymą praryja mekonio ir vaisiaus vandenų derinį į plaučius. Tai yra pagrindinė naujagimių sunkių ligų ir mirties priežastis ir pasitaiko maždaug 5-10 procentų gimimų. Kai vaisius patiria stresą gimdoje, jis gali praryti mekoniumą. Svarbiausias MAS simptomas yra kvėpavimo sutrikimas. Naujagimis kvėpuodamas gali greitai kvėpuoti arba niurzgėti. Kai kurie iš jų gali nustoti kvėpuoti, jei mekonis užkimš jų kvėpavimo takus. MAS gali sukelti uždegimą ir infekciją plaučiuose bei užkimšti kvėpavimo takus, todėl plaučiai gali plyšti arba subyrėti. MAS taip pat padidina naujagimio riziką susirgti nuolatine plaučių hipertenzija naujagimių (PPHN).
Dauguma kūdikių laiko išmatas iki gimimo. Mekonijus pradeda formuotis nuo tada, kai kūdikis išsižioja ir pradeda ryti vaisiaus vandenis, maždaug 11 nėštumo savaitę, tačiau mekonijaus „gamyba“ paspartėja 19-20 savaitę, kai vaisius būna labiau subrendęs. Paprastai jis išeina po gimimo žaliai juodos, tirštos bekvapės masės pavidalu. Kūdikiai amniono maišelyje pradeda šlapintis maždaug 8 nėštumo savaitę, tačiau šlapimo gamyba paspartėja 13-16 nėštumo savaitę (kai būna labiau išsivystę inkstai). Maždaug 10-tą nėštumo savaitę arba kai sprogsta ląstelių sluoksnis, blokuojantis jų burnas ir leidžiantis ryti, jie pradeda gerti šį šlapimo ir amniotinio skysčio mišinį. Iki 20-tos nėštumo savaitės didžioji dalis amniotinio skysčio yra šupimas.
Nors kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Išmatų spalvos ir konsistencijos reikšmė
Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos.
Tačiau yra spalvų, įspėjančių apie pavojų. Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos. Kartais dėl žalių gleivėtų išmatų gali būti kaltas virusas. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis. Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti. Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.
Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. Viduriavimas nebūna subtilus. Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus. Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.
Tuštinimosi dažnumas ir mitybos įtaka
Pirmiausia tuštinimosi dažnumas priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau).
Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos. Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!
Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Pavojingiausios Lenktynės Lietuvoje? | BULIŲ KAUTYNĖS #1
Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos. Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.
Jeigu kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Kada vertėtų susirūpinti?
Kūdikio išmatos suteikia daug informacijos. Iš dalies tai priklauso nuo mitybos. Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos paprastai būna gausesnės ir skystesnės nei maitinamų mišinėliais. Ir 5-6 tuštinimaisi per dieną yra normalu. Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas. Kai kurie vaikai tuštinasi 7-8 kartus per dieną, kiti - tik kas antrą dieną.
Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug. Jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo.
Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį. Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.
Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko. Cikliniai vėmimai būdingi 2-7 metų vaikams. Vidurių užkietėjimas irgi gali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai.
Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
