Vyresnio amžiaus žmonių patirtys persikeliant gyventi į ilgalaikės globos namus: sprendimų veiksniai ir adaptacija
Socialinės globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms yra viena šiuolaikinės socialinių paslaugų sistemos sudėtinių dalių, kuri visuotinio Europos gyventojų senėjimo kontekste tampa vis labiau reikalinga ir svarbi. Šiame kontekste iškyla esminiai klausimai: kaip vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia apsigyventi ilgalaikės globos namuose? Kokie veiksniai tai lemia ir kas padeda jiems priimti šį sprendimą?
Straipsnyje bandoma atsakyti į šiuos klausimus, remiantis socialinio konstravimo perspektyva ir pristatant kokybinio tyrimo empirinių rezultatų analizę. Remiamasi prielaida, kad pagyvenusių žmonių apsisprendimas gyventi ilgalaikės globos namuose yra socialiai nulemtas. Tyrėjos kėlė klausimą, kaip vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia gyventi ilgalaikės globos namuose? Tyrimo objektas buvo pagyvenusių žmonių apsisprendimas gyventi ilgalaikės globos namuose.
Tyrimo rezultatų analizė remiasi subjektyvistine interpretuojamąja epistemologija. Tyrimo duomenis sudarė interviu su septyniais vyresnio amžiaus tyrimo dalyviais išrašų tekstas. Gauti duomenys buvo analizuojami pagal grindžiamosios teorijos duomenų analizės metodą. Tyrėjų interpretacijos analizuojant duomenis leido skirti tris pagrindines temas, atskleidžiančias autonominį, bendradarbiaujantį ir deleguojantį vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimą ir jį lėmusius veiksnius. Tyrimas atskleidė biopsichosocialinių veiksnių sąveiką. Tarp jų dominavo socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys vyresnio amžiaus žmonių sprendimą apsigyventi ilgalaikės globos namuose.
Persikėlimo į ilgalaikės globos namus iššūkiai
Net ir suplanuotas persikėlimas reikalauja ypač didelių vyresnio amžiaus asmens pastangų siekiant prisitaikyti naujoje aplinkoje. Tai yra sudėtingas procesas, kuriame susiduriama su reikšmingais pokyčiais, sutrikdančiais asmens gyvenimo būdą ir įprastą rutiną, sukeliant stresą. Nors pereinamieji etapai įprastai laikomi iššūkiu ir reikalauja nemažai asmens pastangų prisitaikant, persikėlimas į globos įstaigą gali atverti ir teigiamas galimybes asmens tapatumui.
Persikėlus gyventi į kitą vietą dažnai tenka nutraukti daugybę ilgalaikių socialinių ryšių. Todėl tampa svarbu užmegzti naujus kontaktus ar palaikyti jau turimus naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje, o tai neretai tampa iššūkiu.
Svarbiausi prisitaikymo aspektai
Prisitaikymas ilgalaikės globos namuose apima keletą esminių sričių, kurios yra itin svarbios vyresnio amžiaus asmens gerovei ir savijautai.
Savarankiškumas ir kontrolės jausmas
Persikėlus į globos įstaigą autonomijos ir kasdienio gyvenimo kontrolės pokyčiai yra jautriausiai išgyvenami. Asmuo, siekdamas patenkinti savo poreikius, tampa priklausomas nuo aplinkinių, o tai mažina jo orumo jausmą. Savarankiškumo ir kontrolės pokyčiai, viena vertus, yra susiję su senstančio asmens mažėjančia galimybe savarankiškai savimi pasirūpinti, kita vertus, su įstaigos dienos režimo nulemtais asmeninės rutinos apribojimais. Savarankiškumą padeda išsaugoti įsitraukimas į globos įstaigos veiklą ar pagalba kitiems gyventojams, tiek per kasdienius sprendimus, mažinančius asmens priklausomybę nuo įstaigos dienotvarkės.
Prasmingas ryšys
Siekiant išsaugoti savo socialinio tapatumo tęstinumo pojūtį svarbu dėti pastangas stiprinti jau turimus socialinius ryšius bei kurti naujus santykius su įstaigos gyventojais bei darbuotojais. Šie ryšiai padeda integruotis į naują bendruomenę ir mažina izoliacijos jausmą.
Aktyvumo troškimas
Užimtumo pobūdis keičiasi tiek dėl persikėlimo į globos įstaigą, tiek dėl senstant atsirandančių sveikatos apribojimų. Nepaisant to, aktyvumo troškimas išlieka, ir svarbu ieškoti būdų jį patenkinti, atsižvelgiant į individualias galimybes ir poreikius.
Teigiama nuostata savo gyvenimo atžvilgiu
Asmens vertybės ir įsitikinimai susiformuoja dar jaunystėje ir gyvenimo eigoje mažai keičiasi. Ši teigiama nuostata gali tapti stiprybės šaltiniu prisitaikant prie naujos gyvenimo situacijos ir padėti išlaikyti optimizmą.
Namų pojūčio (su)kūrimas
Dažnam senyvo amžiaus žmogui žodis „namai“ asocijuojasi su turėtais ryšiais su artimais žmonėmis, asmeninės laisvės jausmu, kai savo dienos režimo nereikėdavo derinti prie kito asmens poreikių, ir su fizinės aplinkos suasmeninimu, atsižvelgiant į savo poreikius, galimybes ir norą. Teigiama, kad namai yra geriausia ir ekonomine prasme pigiausia vieta gyventi, o senėjimas namuose yra vyresnio amžiaus asmenų nuolat išreiškiamas noras. Tačiau persikėlus į globos įstaigą dauguma šių aspektų tampa apriboti įstaigos aplinkos, todėl „namų“ pojūčio atkūrimas institucinėje aplinkoje tampa dideliu iššūkiu ir reikalauja tiek asmens, tiek įstaigos pastangų.
tags: #vyresnio #amziaus #zmoniu #apsisprendimo #gyventi #ilgalaikes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
