Pieninių dantukų priežiūra ir gydymas: išsamus vadovas tėvams
Pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs, nes jie lemia nuolatinių dantų būklę. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai - ne tik maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimuisi. Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį diskomfortą mažyliui - skausmą ir baimę eiti pas gydytoją.
Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis.
Pieninių dantų dygimas ir vystymasis
Dažniausiai pieniniai dantys pirmiausia pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Paprastai tai įvyksta nuo penkto iki aštunto mėnesio. Pastebėta, kad berniukų dantukai dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaičių. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti aštuonis dantukus. Visą pieninį sąkandį sudaro dvidešimt dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai.
Pirmųjų dantukų priežiūros ypatumai
Nors, atrodo, išdygę pieniniai dantukai tokie gražūs ir balti, tačiau jie, netinkamai prižiūrint, lengvai pažeidžiami ėduonies. Todėl labai svarbu kūdikio maitinimas. Natūraliai maitinant vaikas, žinoma, vystosi geriausiai. Dirbtinai maitinant atsiranda ėduonies pavojus dėl cukraus ir jo produktų, kurių yra mišinukuose, tyrelėse, sultyse. Ėduonies rizika padidėja, jei tokiu maisteliu maitinama prieš miegą ir po to dantukai nenuvalomi.
Kaip išvalyti kūdikiui dantukus? Tam naudokite drėgną marlę. Po pusryčių, ypač po vakarienės, nuvalykite mažylio dantukus, švelniai braukdamos jų paviršiumi. Marle valyti dantukus galima iki vienerių pusantrų metų amžiaus, tai yra tol, kol jų paviršius yra lygus, kol dar neišdygo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, turintys nelygią struktūrą. Vėliau reikėtų įsigyti minkštą vaikišką šepetuką. Juo valyti dantukus be pastos. Vaikui ūgtelėjus, kai jis jau supranta, kad pastos, kad ir kokia ji skani, nuryti negalima, įsigykite vaikiškos dantų pastos. Iki šešerių septynerių metų amžiaus vaikų dantis turi valyti tėveliai, nes patys vaikai nesugeba gerai išvalyti.
Pieninių dantų gydymas: kodėl tai svarbu?
Daug tėvelių klaidingai mano, kad pieninių vaikų dantukų nebūtina gydyti ir saugoti, nes juos visus vis tiek pakeis nuolatiniai. Odontologai tėvams turėtų paaiškinti: būtina saugoti pieninius vaikų dantukus, juos gydyti bei taikyti profilaktikos priemones. Viena iš pieninių dantų funkcijų - užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t. y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Taip nuolatiniams dantims - jie didesni už pieninius - neužteks vietos dantų lanke, jie augs kreivi, formuosis netaisyklingas sąkandis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys ir gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą.
Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija. Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas - pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.
"Buteliuko ėduonis" ir jo prevencija
Jeigu vaikui dažnai, taip pat ir nakčiai, duodamas buteliukas su saldžia arbata, sudaromos idealios sąlygos ėduonies procesui prasidėti. Tokių vaikų, kartais - net nesulaukusių dvejų metukų, dantys gali sparčiai gesti.
Kad negestų dar labiau, rekomenduotina atlikti buteliuko ėduonies pažeistų dantų fluoravimo procedūras - tepti fluoro prisotintais lakais, fluoro želė. Po dešimties tokių procedūrų dantys sukietėja, tarsi užkonservuojami. Taip sustabdomas jų gedimas.
Profilaktika - nuo pirmojo dantuko
Kokybiška burnos ertmės higiena - svarbiausia vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonė. Ne tik pirmojo dantuko sulaukusieji, bet ir penkerių šešerių metų vaikai, kol judesiai nėra koordinuoti, nesugeba savarankiškai išsivalyti dantukų. Todėl tėveliai turėtų jiems padėti. Taip pat - įpratinti išsiskalauti burną kiekvieną kartą suvalgius saldumynų (ir patiems to nepamiršti!).
Tinkamos dantų pastos ir šepetėlio pasirinkimas
Siekiant išsaugoti dantukus sveikus - svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas priemones. Svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių.
Dantų pastą turėtume rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudedamąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo - vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime. Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarpdančių. Jeigu abejojate, kurį šepeėlį ar dantų pastą pasirinkti, visada drąsiai klauskite savo odontologo.
Tėvų vaidmuo valant vaiko dantukus
Iki 7-8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai - 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Būkite kūrybiški - dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite paskas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką - nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Dantukų valymo kalendorius - tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Būkite kantrūs - dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai reikės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis etapus. Leiskite vaikui tyrinėti pačiam - nors iki 7-8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Svarbiausia - būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams.
Būtina žinoti: vaikų baimės ir odontologai
Dažnai tėvai pasakoja, kad pirmą kartą nuėjęs pas gydytoją odontologą vaikas tikrai nieko nebijojo. Pradeda bijoti nuo antro, trečio karto. Jeigu iš tiesų taip atsitiko, iš dalies gali būti kaltas ir gydytojas. Jeigu vaikas bijo išsižioji jau patį pirmą kartą, reikia ieškoti kitų psichologinių priežasčių. Gal susitikimo su odontologu bijo ir patys tėvai? Vaikai greitai pajunta, kokias emocijas išgyvena tėvai. Ypač mama, nes vaikutį ir motiną sieja ypatingas ryšys.
Jeigu vaikas bijo pirmo apsilankymo pas odontologą, dažniausiai jis bijo ir kitų medikų. Tokiu atveju tėvai turi labai pasistengti įveikti ne tik savo baimes, bet ir paruošti vaiką būsimam susitikimui. Ne visi tėvai nori bendradarbiauti su medikais. Tuomet vienintelis prašymas - bent netrukdyti. Būna tokių situacijų, kai gydytojai tiesiog paprašo tėvų išeiti iš kabineto ir nedalyvauti gydant, nes perdėtas rūpestis ir nuolatinis klausinėjimas, ar neskauda, kaip jautiesi, gali sukelti nereikalingą sumišimą. Vaikas pradeda galvoti, kad gal jau turi pradėti skaudėti. Netgi reikėtų vengti kartoti žodį „skausmas“, surasti kuo jį pakeisti.
Paprastai tėvai, jei mažyliui dar nėra 3 - 3,5 metų, būna šalia jo, kol gydomi dantys. Bet vyresni vaikai jau yra psichologiškai subrendę ir pasirengę kartais ir nemalonioms odontologinėms procedūroms. Pasitaiko tėvų, kurie nesako vaikui tiesos, kas jo laukia. Vaiko apgaudinėti negalima. Labai klysta tėvai ir gydytojai, vaikui sakydami, kad tegu jis išsižioja, o gydytojas tik pažiūrės ir nieko nedarys. Vaikas patiki, išsižioja, o gydytojas puola ką nors daryti, tada vaiko pasitikėjimas prarastas ilgam. Pasitaiko ir per daug griežtų tėvų, kurie vaikus gąsdina, jeigu esą šie neklausys, bus nuvesti pas policininką arba odontologą. Argi galima vėliau tikėtis, kad vaikas nebijos eiti pas gydytoją?
Jeigu vaikas yra sunkaus charakterio, išlepintas, gydant geriau jį atskirti nuo tėvų. Jeigu vaikas yra įpratęs neklausyti savo tėvų, tai lygiai taip pat gali bandyti elgtis ir su gydytoju. Medikas turi būti švelnus ir geras, bet privalo išsaugoti autoritetą.
Kaip ruošti savo vaiką vizitui pas odontologą? - Geda Mažeikienė | Mackevičių odontologijos klinika
Vaikų dantų sveikata ir mityba
Vaikų dantų sveikata - tai ne tik graži šypsena, bet ir stiprus pagrindas viso organizmo gerovei. Vaiko burnoje formuojasi ne tik pieniniai, bet ir po jais esantys nuolatiniai dantys. Tam, kad šie dantys būtų tvirti, atsparūs aplinkos poveikiui ir ėduoniui, jiems būtina „maisto medžiagų statyba“. Kalcio svarba augančiam vaikui yra neginčijama, nes šis mikroelementas yra atsakingas už gerą dantų ir dantenų sveikatą, be to, dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procesuose. Trūkstant kalcio, pastebimas dantenų kraujavimas, o dantų emalis tampa minkštesnis ir labiau pažeidžiamas ėduonies. Šis mineralas geriausiai įsisavinamas per maistą, todėl labai svarbu, jog vaiko maisto racione netrūktų maisto produktų, turinčių kalcio.
Vitaminas D reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą ir yra ypač svarbus vaikams augimo laikotarpiu. Esant šio vitamino deficitui, organizmas negali tinkamai pasisavinti kalcio ir išlaikyti jo kauluose bei dantyse - prarandamas jų tvirtumas. Fosforas - dar vienas naudingas elementas, kuris sustiprina emalį ir kartu su kalciu bei vitaminu D palaiko dantų struktūrą. Fluoras - tai mikroelementas, kuris veiksmingai apsaugo nuo ėduonies, stiprina emalį ir didina jo atsparumą rūgščių poveikiui. Tačiau svarbu paminėti, jog per didelis šio mineralo kiekis gali veikti žalingai ir išstumti iš kaulų kalcį, taip atsiranda dantų trapumas, galimi dantų spalvos pokyčiai (baltų dėmelių atsiradimas - fluorozė). Dažniausiai vaikams fluorozė pažeidžia ne pieninius, o nuolatinius dantis.
Vitaminas C palaiko stiprią imuninę sistemą ir padeda apsaugoti dantenas nuo kraujavimo, jautrumo ir uždegimų. Vitaminas A ypač reikalingas ne tik regėjimui, bet ir seilių gamybai, kurios padeda suskaidyti maistą ir atlieka natūralią antibakterinę funkciją burnos ertmėje. Vitaminas A užtikrina tinkamą emalio formavimąsi bei apsaugą. Cinkas ankstyvoje vaiko vystymosi ir brendimo stadijoje yra būtinas elementas. Jis dalyvauja kaulų formavimosi procesuose, o esant šio elemento trūkumui ir sutrikus procesų veiklai, dantys gali tapti „porėti“. Be to, cinkas slopina bakterijų atsiradimą ir augimą. Vitaminas K2 padeda užkirsti kelią ėduonies atsiradimui, stiprina dantenas ir apsaugo nuo uždegimo. Šis vitaminas yra glaudžiai susijęs su vitaminu D ir iš minkštųjų burnos audinių perkelia kalcį į dantis.
Nuo ko priklauso pieninių dantų būklė?
Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vienos atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“ Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Pieninių dantukų gydymas: kada ir kaip?
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl? Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių.
Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo. Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantis. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.
Dantukų taisymas su sedacija ir bendrąja nejautra
Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Pirmųjų dantukų spalvos pakitimai
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Dantų traumos vaikams
Judrūs išdykėliai rizikuoja ne tik nusibrozdinti kelius, susilaužyti ranką ar koją, bet ir išsimušti dantuką. Labai opi šių laikų tema yra dantų traumos, dėl kurių kalti elektriniai paspirtukai. Kol paspirtukai nebuvo tokie populiarūs, dantų lūžiai, išmušimai buvo dažnos mėgstančių dviračių bei žiemos sportą nelaimės. Dažni įvairūs dantų lūžiai, bet pasitaiko ir visiškai išmuštų dantų. Dažnai dantų traumos įvyksta savaitgaliais bei vėlai vakare, kai vaikai labiau pavargę, išsiblaškę, o tokiu metu daug sunkiau rasti veikiančią odontologijos kliniką.
Kitas būdas - rastas dantų nuolaužas ar dantis susukti į didelį marlės gabalėlį (jos būna automobiliniuose pirmosios pagalbos rinkiniuose) ir jei vaiko būklė leidžia, šį susuktą ritinėlį užkišame už skruosto burnoje, kol vyksime pas medikus. Negalima dantų ir jų nuolaužų plauti vandeniu iš čiaupo, gremžti ar kažkaip valyti. Viską, ką reikės, vėliau atliks odontologas. Išmuštas dantis ar danties nuolaužos neturi išdžiūti ir pageidautina per 1 valandą atsidurti odontologo kėdėje. Tada didelė tikimybė išmuštą dantį saugiai įstatyti atgal ir kad jis prigis. Taip pat dažnai įmanoma plombinėmis medžiagomis priklijuoti lūžusio danties skeveldras. Blogiausia yra delsti ir kažko laukti. Net jei po traumos praėjo daugiau nei valanda, vis tiek reikia skubiai pasirodyti medikams. Dantukų trauma yra stresą keliantis įvykis tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams, tad pirmas žingsnis jai įvykus - pasistengti nurimti ir kreiptis į gydytoją odontologą apžiūrai bei tolimesniam gydymui.
Dantų traumos būna įvairios (nuskilęs tik dantuko kraštelis, visiškai išmuštas, įmuštas dantukas ir t. t.), gydymo variantų taip pat turime nemažai. Tačiau pažeistas pieninis dantukas, suteikus pirmąją pagalbą, dažniausiai yra tiesiog kruopščiai stebimas. Pieninių dantukų traumų poveikis nuolatiniams dantims nėra visiškai aiškus. Vieni mokslininkai teigia, jog poveikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir dantų išsivystymo laipsnio, kiti labiau akcentuoja traumos pobūdį. Dėl pieninio dantuko traumos galimos nuolatinių dantų formos, spalvos anomalijos, mineralizacijos sutrikimai, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
