Vaiko gimimas susituokus Lietuvoje: tėvystės nustatymas ir vaiko pavardės suteikimas
Gimus vaikui, ypač jei tėvai nėra susituokę, kyla daug klausimų dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko pavardės suteikimo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, įstatymai numato tvarką, kaip šie klausimai turėtų būti sprendžiami, siekiant užtikrinti vaiko teises ir interesus.
Vaiko gimimas santuokoje
Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Vaiko gimimo registracijos terminai ir būdai
Gimus vaikui, jo gimimą būtina įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje per tris mėnesius nuo gimimo datos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas.
Tai galima padaryti keliais būdais:
- Asmeniškai: Apsilankykite bet kuriame pasirinktame civilinės metrikacijos skyriuje.
- Internetu: Jei turite galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudojantis elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“). Registruodami vaiką internetu, sugaišite ne daugiau, kaip 10-15 minučių. Nuo 2017 m. pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur trėsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. parašu). Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai.
Reikalingi dokumentai vaiko gimimo registracijai
Norint užregistruoti vaiko gimimą, reikalingi šie dokumentai:
- Prašymas.
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas, tapatybės kortelė). Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
- Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.
- Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, - jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas , jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
Jei vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.
Tėvystės pripažinimas, kai tėvai nesusituokę
Kai vaikas gimsta nesusituokusiai moteriai, svarbu nustatyti tėvystę. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Tėvystę galima pripažinti šiais būdais:
- Tėvų pareiškimu: Tėvai gali pateikti bendrą notaro patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pripažįsta tėvystę. Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.
- Teismo sprendimu: Jei tėvas nesutinka pripažinti tėvystės, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Dar negimusio vaiko tėvas gali pripažinti tėvystę pateikdamas notarui tvirtinti pareiškimą dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo, jeigu egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pripažinimas nebus galimas po vaiko gimimo. Notarui turi būti pateikiama medicinos įstaigos pažymą apie nėštumą. Civilinės metrikacijos įstaiga saugo tokį pareiškimą, kol gims vaikas, t.y. iki tol, kol bus pateikiamas asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas ir prašymas registruoti vaiko gimimą. Vaiko gimimo akto įraše bus nurodomi abu tėvai. Išankstinis tėvystės pripažinimas gali būti atšaukiamas taip pat pas notarą iki vaiko gimimo.
Kai vaikas jau gimęs, o vaiko gimimas dar neįregistruotas, nesanti santuokoje vaiko motina kartu su save laikančiu vaiko tėvu gali kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo. Notaro patvirtintas pareiškimas bei asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas pateikiami civilinės metrikacijos įstaigai, kuri registruoja vaiko gimimą. Tokiu atveju vaiko gimimo akto įraše nurodomi abu tėvai.
Jeigu vaiko gimimas jau buvo įregistruotas ir jo gimimo akto įraše tėvas nenurodytas, situacija gali būti pakeista tokiu būdu: vyras, laikantis save vaiko tėvu gali kartu su vaiko motina kreiptis į notarą ir patvirtinti pareiškimą, kuriuo pripažįsta tėvystę. Notaro patvirtintas tėvystės pripažinimas pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri atlieka civilinės būklės akto įrašo pakeitimą koreguodama duomenis apie vaiko tėvus.
Reikia žinoti, kad, jei notarui pateiktame tvirtinti tėvystės pripažinimo pareiškime nenurodysite po tėvystės pripažinimo suteiktinos pavardės, vaikui bus palikta motinos pavardė. Todėl, prieš pripažįstant tėvystę, susitarkite, kokią pavardę suteiksite vaikui. Dar reikėtų žinoti, kad vaikas sulaukęs dešimties metų turi pareikšti savo nuomonę dėl tėvystės. Notaras patvirtins pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jei bus gautas vaiko, turinčio dešimt metų rašytinis sutikimas. Analogiškai yra dėl pilnamečių vaikų pripažinimo. Visais kitais atvejais, tėvystės klausimai sprendžiami teismine tvarka, tame tarpe ir tėvystės pripažinimas, kai nėra ginčo. Pavyzdžiui, vaiką pagimdė nesusituokusi, o ką tik santuoką nutraukusi ir vėl neištekėjusi motina. Bendra taisyklė: jeigu vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos (santuokos pabaiga - kai santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka) geriausias būdas išspręsti tėvystės klausimą yra toks - vaiko motina, buvęs sutuoktinis ir save laikantis vaiko tėvu asmuo - visi trys pateikia teismui bendrą pareiškimą, kuriuo prašo teismo, kad vaiko tėvu būtų įrašomas ne buvęs sutuoktinis (nes, vaikui gimus nepraėjus ne daugiau, nei 300 dienų nuo santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas buvęs sutuoktinis), o save laikantis vaiko tėvu asmuo. Kitaip sakant, jeigu visi trys šios situacijos dalyviai žino ir yra tikri, kas yra tikrieji vaiko tėvai, kreipimasis į teismą teikiant bendrą pareiškimą prašant nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tėvą yra teisingas ir protingas žingsnis. Tiek vaikas turi žinoti savo tėvus, tiek vaiko tėvai turi prisiimti atsakomybę. Teismo sprendime nustačius, kad asmuo nėra vaiko tėvas, kreipiamasi į notarą, kuris patvirtina tėvystės pripažinimą. Remiantis šiais dokumentais civilinės metrikacijos įstaiga koreguoja vaiko gimimo akto įrašus. Tėvystės pripažinimui senaties terminai netaikomi.
Vaiko pavardės suteikimas, kai tėvai nesusituokę
Kai tėvai nėra susituokę, vaiko pavardės suteikimo tvarka priklauso nuo to, ar tėvystė yra pripažinta ir ar tėvai sutaria dėl pavardės.
Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą. Remdamiesi išdėstyta informacija, pažymime, kad nesudarius tėvystės pripažinimo pareiškimo Jūs nebūsite įrašytas tėvu vaiko gimimo dokumentuose, o įstatymai Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus įpareigos suteikti vaikui motinos pavardę.
Jei tėvystė yra pripažinta, tėvai turi susitarti dėl vaiko pavardės. Galimos šios pavardės:
- Tėvo pavardę
- Motinos pavardę
- Dvigubą pavardę (sudarytą iš abiejų tėvų pavardžių)
Svarbu pažymėti, kad dviguba pavardė suteikiama tik tėvų susitarimu ir ji negali būti ilgesnė nei nustatyta teisės aktuose. Dažniausiai, dvigubą pavardę sudaro abiejų tėvų pavardės, atskirtos brūkšneliu.
Jei tėvai nesutaria dėl vaiko pavardės, ginčas sprendžiamas teisme. Kaip nurodoma Taisyklių 33.2 punkte, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus.
Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priima sprendimą dėl pavardės suteikimo. Paprastai teismas atsižvelgia į vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, vaiko nuomonę (jei jis pakankamai subrendęs ją išreikšti) ir kitas svarbias aplinkybes.
Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita). Teismo procesas dėl pavardės suteikimo gali užtrukti, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į teismą, jei tėvai negali susitarti.
Tėvų teisės ir pareigos nesusituokus
Nesusituokę tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, kaip ir susituokę tėvai. Tai apima teisę dalyvauti vaiko auklėjime, sprendimų priėmime dėl vaiko sveikatos, mokymo ir kitų svarbių klausimų. Taip pat, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko gerove ir jį išlaikyti. Jokių lengvatų ar įsivaizduojamų privilegijų nesusituokusieji neturi. Vienišomis mamomis dabar laikomos tik tos, kurių vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra visai. Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuokoje su vaiko motina, nenustato.
Bendravimas su vaiku
Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, net jei jie gyvena atskirai. Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes.
Išlaikymas (alimentai)
Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaiką. Jei tėvai gyvena atskirai, vienas iš tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas negyvena) moka alimentus. Alimento dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų pajamas.
Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).
Vaiko gimimo liudijimas
Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Iki 2017 m. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Kiti svarbūs žingsniai po vaiko gimimo
Suprantame, jog gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti jam/jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu. Pateikiame papildomus žingsnius, kuriuos svarbu atlikti:
- Vaiko gimimo pažymėjimas: Pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda - tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
- Registracija pas šeimos gydytoją: Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų. Parvykę iš gimdymo namų paskambinkite į savo poliklinikos registratūrą ir praneškite apie naujagimį.
- Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Gimus vaikui, taip pat turėsite deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą.
- Vienkartinė išmoka vaikui: Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.
Turtiniai klausimai nesusituokusiems tėvams
Nors dvasiniai ir moraliniai aspektai yra kiekvienos poros pasirinkimas, svarbu atkreipti dėmesį į apčiuopiamus dalykus, ypač turtinius klausimus, kai tėvai nėra susituokę. Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Tačiau, jei esate nesusituokę, situacija skiriasi. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.
Gyvenimas santuokoje apsaugo sutuoktinį, kuris nedirba, bet veda namų ūkį tuo metu, kai kitas sutuoktinis uždirba didelius pinigus. Skiriantis kartu įgytas turtas bus dalijamas po lygiai, nors vienas iš sutuoktinių tuo metu ir niekur oficialiai nedirbo.
Prieš kelis dešimtmečius poros, kurioms užkibo netyčiukas, be jokių diskusijų ir alternatyvų skubėdavo susituokti. Vakarų pasaulyje pastaraisiais metais net apie 40-50 proc. gimdyvių nėra ištekėjusios. Palyginimui, prieš beveik 5 dešimtmečius santuokos nesudariusių gimdyvių buvo 13,2 proc., o 1940 m. - tik 3,8 proc. Santuoka prieš susilaukiant vaikų - tvirtas pagrindas, leidžiantis šeimai klestėti. Dažnai tokie žmonės netiki pačia santuoka ir neteikia reikšmės, kaip jie sako, „popierėliui“, kartais jie nėra 100 proc. Faktas, kad moteris pastojo, gali priversti porą tuoktis arba tiesiog paspartinti apsisprendimą dėl santuokos įregistravimo vaiko labui. Tačiau sprendimas susituokti neturi būti primestas, priimtas jaučiant spaudimą. Partneriai turėtų tuoktis dėl to, kad vienas kitą myli, o ne todėl, kad taip turėtų pasielgti. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, nėštumas dar prieš vestuves gali sukelti tam tikrų problemų. Kyla didesnė skurdo rizika bei didėja tikimybė, kad moteris dėl nėštumo mes mokslus ir neįgys tinkamo išsilavinimo. Dažnai moterims tenka pradėti dirbti tam, kad išlaikytų kūdikį ir išsilaikytų pačios. Dėl menko išsilavinimo sunkiau pretenduoti į gerai apmokamą darbą. Jokių lengvatų, bent jau Lietuvoje, nesusituokusios ir vaikus auginančios poros negauna. Santuokos su partneriu nesudariusi mama nėra laikoma vieniša, nebent vaiko gimimo liudijime ir duomenų bazėse nėra jokių duomenų apie vaiko tėvą. Mūsų šalies įstatymuose tiek susituokę, tiek ir nesusituokę tėvai yra visiškai lygiateisiai, t. y. ne tik mama, bet ir vaiko tėtis gali eiti tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, imti nedarbingumo pažymėjimą vaikui susirgus, tėvadienius ir t. Visas santuokos metu įgytas turtas laikomas lygiaverte sutuoktinių nuosavybe. Susituokusių žmonių turtas yra bendras, išimtis - vedybų sutartis, kurioje gali būti kitaip paskirstomas iki ir po santuokos sudarymo įgytas turtas. Geriau apsaugomas tas sutuoktinis, kuris nėra šeimos maitintojas. Santuoka geriau apsaugo tą iš sutuoktinių, kuris nedirba ir prižiūri vaikus, rūpinasi namais ir t. t. Skyrybų atveju turtas dalijamas lygiomis dalimis net ir tuo atveju, jei vienas iš sutuoktinių nedirba. Įsigyjant nekilnojamojo turto racionalu sudaryti sutartį pas notarą.
tags: #vaikui #gimstant #susituokus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
