Kūdikio raida ir užpakaliuko priežiūra: ką reiškia, kai kūdikis kelia užpakaliuką?
Kiekvieno kūdikio raida yra individuali, tačiau yra tam tikri etapai, kuriuos praeina dauguma mažylių. Stebėdami savo kūdikio judesius ir elgesį, tėvai gali geriau suprasti jo poreikius ir padėti jam augti bei tobulėti. Vienas iš įdomių elgesio modelių, kurį tėvai pastebi, yra kūdikio užpakaliuko kėlimas. Šis veiksmas dažnai susijęs su motorinės raidos etapais ir gali reikšti įvairius dalykus - nuo pasiruošimo šliaužiojimui iki noro tyrinėti aplinką.
Kūdikio motorinė raida: nuo refleksų iki savarankiškų judesių
Naujagimio gyvenimo pradžioje vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis - tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas. Šiuo laikotarpiu dominuoja įgimti refleksai, tokie kaip Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro, ieškojimo, Babkino, griebimo, automatinio ėjimo, šliaužimo ir kiti. Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos, dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai.
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, jau galime pastebėti, kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai.
Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono.
Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai, jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje.
Svarbūs raidos etapai ir kada sunerimti
3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija. Sodinant kūdikis bando kelti galvą, tačiau priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl judesio metu galva lošiasi atgal. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai gali ir patys bandyti sodinti vaikutį už rankyčių, bet siūlyčiau nepiktnaudžiauti, nes mažyliai ima labai riestis į priekį, nori būti pasodinami ir sėdėti anksčiau laiko, o tai negerai.
Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu. Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni.
Kūdikis sėdėdamas bando remtis rankomis, tokiu būdu išlaiko savo kūno svorį sėdėdamas. Šiuo laikotarpiu mažylis jau geba gulėdamas ant pilvo sulenkti kojas per klubų sąnarius ir pakelti dubenį nuo pagrindo (kilnoja užpakaliuką). Tai yra vienas iš ženklų, kad kūdikis ruošiasi šliaužiojimui.
6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia. Tačiau praktiškai retas 6 mėn. kūdikis sėdi visiškai savarankiškai.
7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. Sėdėjimas. Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint. Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti.
Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties. Per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Mažyliai labai imlūs, mums gali atrodyti, kad čia nieko tokio, tačiau tai gali suklaidinti vaiką. Tokiu atveju kūdikis dažnai „peršoka“ tam tikrą motorinės raidos etapą (pvz., ropojimą). Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti. Be abejonės, jam suteiksite daug džiaugsmo, tačiau padarysite ir meškos paslaugą - vaikas nebenorės ropoti, o ropoti yra labai svarbu.
Jei pastebite, kad kūdikis visiškai neatgniaužia kumštukų ir laiko stipriai įtempęs rankas arba daro kitus judesius iš srities „kada reikėtų sunerimti“, patarčiau kreiptis į kineziterapeutą konsultacijai, nes tai gali būti dalykas, kuris stabdys normalią kūdikio raidą.
Kūdikio užpakaliuko priežiūra ir dermatitas
Naujagimių ir kūdikių oda - net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje.
Šis dermatito tipas - tai viršutinio odos sluoksnio sudirginimas sauskelnių srityje. Dažniausiai dermatitą sukelia per didelė drėgmė, jei sauskelnės retai keičiamos. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos.
Pasak specialistų, sauskelnių dermatito priežastimi gali būti ir, pavyzdžiui, kokia nors liga ar dantukų pasirodymas, nuo kurių gali prasidėti viduriavimas. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Taip pat, jei kūdikio išmatos yra rūgštingos, užpakaliukas gali iššusti iki kraujingų žaizdų per pusdienį.
Prevencija ir gydymas
Tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema. Kūdikių, kurių užpakaliukas nebuvo paraudęs, iššutęs ar išbertas, veikiausiai apskritai nėra. Taigi, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų?
- Dažnas sauskelnių keitimas: Sauskelnes rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi ir reguliariai tikrinti, ar jos nėra šlapios. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus.
- Tinkama higiena: Nuėmus sauskelnes, kruopščiai nuplaukite kūdikio odą po tekančiu vandeniu. Po pasituštinimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta.
- Oro vonios: Labai puiki iššutimų profilaktinė priemonė - oro vonios. Keičiant sauskelnes naudinga bent kelias minutes kūdikį palaikyti pliku užpakaliuku. Kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
- Tinkamo dydžio sauskelnės: Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažniau pasitaiko „avarijų“. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.
- Apsauginės priemonės: Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Sudirgusiai, iššutusiai odai prižiūrėti labiausiai tinka tepalai ar kremai, turintys ir cinko oksido, ir hipoalerginio lanolino. Tokios priemonės tinkamiausios naudoti jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų.
Ko vengti?
- Drėgnosios servetėlės: Keičiant sauskelnes jau tapo įprasta naudoti drėgnąsias servetėles. Sveikai odai jos gali tikti, tačiau odelei iššutus servetėlėse esantys konservantai ir kvapikliai neabejotinai pablogins situaciją - sudirgins ir taip jau pažeistą odą. Geriau naudoti vienkartines šluostes ir vandenį.
- Pudros (talkai): Daugelio pudrų sudėtyje yra nesaugių konservantų.
- Muilas: Muilas sausina odą, todėl juo kūdikio odelę reikėtų prausti kuo rečiau, o naudojant muilą odą būtina kruopščiai nuplauti, kad ant jos neliktų muilo likučių.
- Perkaitimas: Venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą.
- Sintetiniai audiniai ir agresyvūs skalbikliai: Drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.
Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Kaip plauti kūdikio užpakaliuką? Tėvų patarimai
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip patogiausiai ir saugiausiai nuplauti kūdikio užpakaliuką. Štai keletas patarimų, kuriuos dalijasi mamos:
- Mažiukams: Kol kūdikis visai mažiukas, patogu paimti jį už kojų ir laikant ant rankos plauti po tekančiu vandeniu kriauklėje. Taip pat galima paguldyti jį pilvuku ant dilbio ir pakišti po šiltu vandeniu kriauklėje. Jei reikia, apversti ant nugarytės, laikant ant dilbio, ir nuplauti priekį.
- Paaugusiems kūdikiams: Kai kūdikis paauga ir tampa sunkesnis, kai kurios mamos siūlo laikyti jį per pažastis ir krūtinę, kišti po tekančiu vandeniu ir su laisva ranka reguliuoti kojas, kad būtų labiau gulsčias. Kitos mamos stato kūdikį į vonią ir plauna po vonios čiaupu. Taip pat galima statyti į kriauklę (laikant už bodžiuko pakarpos).
- Nuvalymas prieš plovimą: Kad išvengti didelės netvarkos, prieš nešant plauti, pirma nuvalykite išmatas drėgnomis servetėlėmis (arba vienkartinėmis šluostėmis su vandeniu).
- Vata ir vanduo: Daugelis mamų teigia, kad visiškai nenaudoja drėgnų servetėlių, o naudoja vatos diskelius ar vienkartines šluostes, suvilgytas vandeniu, tiek namuose, tiek išvykus, jei tik yra galimybė pasinaudoti kriaukle.
Aplinkos įtaka kūdikio raidai ir elgesiui
Paūgėjęs kūdikis reikalauja nuolatinio mamos dėmesio. Jam tai yra būtina emociniams poreikiams patenkinti. Bendraudamas su tėvais, mažylis mokosi mylėti, suprasti kitus, vystosi fiziškai ir protiškai, auga ramesnis.
Gamintojai į visus draudžiamus kūdikiams ir vaikams prietaisus įmontuoja vaikišką magnetuką, kuris juos stebuklingai traukia. Žodžiai „ne“, „negalima“, „draudžiama“ - kiekvieną vaiką veikia priešingai: „man reikia“, „aš noriu“ ir t.t. Tai rodo, kad kūdikiai, augdami ir tyrinėdami aplinką, instinktyviai traukiasi prie naujų, nežinomų daiktų, net jei jie jiems nėra skirti.
Maniežas - saugi žaidimų vieta kūdikiui, bet ne visi mažyliai mėgsta žaisti už grotų. Pastebėta, kad manieže žaidžiantys kūdikiai progresuoja lėčiau negu tie, kurių laisvė neribojama. Tegu mažylis būna ten, kur jūs: mama dirbs savo darbus, o mažylis šalia bus užsiėmęs savais reikalais.
Jeigu kūdikis sėdėdamas ima ritmingai suptis, linguoti galva arba stuksenti į šalia esantį daiktą, reiškia, kad jam nuobodu ir trūksta dėmesio. Duokite jam kuo įvairesnių žaislų.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiška būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
tags: #kudikis #kelia #uzpakaliuka
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
