Mokslo metų eigoje vaikai daug juda darbo dienomis (ypač, jei lanko treniruotes), tačiau savaitgaliais yra gana pasyvūs. Vasarą, pasibaigus mokslo metams, baigiasi ir treniruotės, tad vaikų fizinis aktyvumas sumažėja. Turbūt kiekvienas esame girdėję apie reguliaraus fizinio aktyvumo teikiamą naudą: nuo tvirtėjančių kaulų, stiprėjančių raumenų, gerėjančios ištvermės iki aštrėjančios smegenų veiklos, gerėjančios nuotaikos bei miego kokybės.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), visų pirma, vaikai ir paaugliai kasdien vidutinio - aukšto intensyvumo fizinei veiklai turėtų skirti mažiausiai 60 minučių. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas aerobinei veiklai, pvz., bėgimas, šokiai, važinėjimas su dviračiu, plaukimas, lauko žaidimai, kt. Šių 60 minučių sporto per dieną nereikia sukaupti „vienu smūgiu“ - tai galima padaryti būnant fiziškai aktyviais visos dienos eigoje. Taip pat svarbu paminėti, jog bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais nei 10 minučių intervalais, nes priešingu atveju nebus gaunamas pakankamas teigiamas poveikis organizmui.

Bendras fizinis rengimas - tai visų fizinių ypatybių (greitumo, jėgos, ištvermės, lankstumo, vikrumo ir kt.) lavinimas. Geras fizinis parengimas - geros vaiko sveikatos pagrindas, todėl svarbu stiprinti vaikų sveikatą, skatinti fizinį ir funkcinį organizmo vystymąsi. Didelis dėmesys turi būti skiriamas judesių koordinacijos ir vikrumo treniravimui.
Be jėgos pratimų atlikimo, labai svarbu vaiką išmokinti ir pagrindinių bazinių judesių: taisyklingas ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai, kūlversčiai, gaudymas ir daugelio kitų dalykų. Vaikai turi gerai žinoti, kas vyksta organizme atliekant pratimus, taip pat palaipsniui išmokti vis sudėtingesnių judesių. Užsiėmimų metu yra akcentuojama disciplina, tačiau tai nereiškia fizinių bausmių. Tai sprendimai, kurie turi ilgalaikį poveikį, kurie ugdo vaikų vidinę discipliną, savikontrolę ir formuoja vaikų ilgalaikius gyvenimiškus įgūdžius.
Dažnai tenka girdėti klausimus: ar gali vaikai atlikti jėgos pratimus, ar tai nepavojinga, ar nesustos jų augimas? Sporto mokslas jau seniai paneigė šiuos mitus. Kalbant apie vaikus ir paauglius, jėgos pratimai yra labai svarbūs norint sustiprinti kaulus, minkštuosius audinius ir taip sumažinti traumų tikimybę. Verta paminėti, jog būtent jėgos treniravimas yra efektyviausia priemonė siekiant sumažinti traumų riziką, koreguoti laikyseną.

Psichologai pastebi, kad vaikams labai svarbus tėvų pavyzdys - jei patys reguliariai sportuojate ir rodote, kad judėjimas teikia džiaugsmą, vaikai greičiau perima šiuos įpročius. Žinodami PSO rekomendacijas, galėsite lengviau susidėlioti tinkamą fizinio aktyvumo kiekį dienos eigoje, pasirinkti sporto būrelius arba susiplanuoti aktyvius vakarus bei savaitgalius.
Vasaros atostogų metu vaikai turi daug laisvo laiko, tad nemažą dalį šio laiko vaikai leidžia prie ekranų, dėl to jų bendras fizinis aktyvumas vasarą, lyginant su mokslo metų mėnesiais, ženkliai sumažėja. Taigi, priminkite vaikams, kad vasara yra puikus metas dažniau kieme susitikti su mokslo metų eigoje rečiau matytais draugais ir, žinoma, pailsinti kūną ir protą nuo mokslų bei ekranų. Rytinis bėgimas ar rytinė mankšta-treniruotė drauge garantuos puikią dienos pradžią.
Šaltuoju metų laikotarpiu, kai lauke žvarbūs vėjai ir sniegas, vaikai praleidžia žymiai daugiau laiko namuose, o ekranų laikas neretai išauga eksponentiškai. Tačiau judėjimo poreikis niekur nedingsta - priešingai, jis tampa dar svarbesnis. Išbandykite įvairias siūlomas veiklas, eksperimentuokite ir atraskite, kas labiausiai patinka jūsų vaikams.