Lietuvoje įgyvendinama esminė vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti vienodas vaiko teisių gynimo praktikas visoje šalyje ir operatyvesnį reagavimą į galimus pažeidimus. Nuo liepos 1 dienos vaiko teisių apsaugos funkcija, iki šiol vykdytą savivaldybių, pereina valstybei.
Seimas dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dar turi priimti įstatymų paketą. Praeitą savaitę po pateikimo jam pritarta, priėmimas numatytas birželio 19 dieną. Jei bus priimti, įsigalios nuo 2018 m. Pertvarkos esmė - vaiko teisių apsaugos funkciją iš savivaldybių perima valstybė. Bet savivaldybių rūpesčiu liks vaikų globa ir pagalba šeimai.

VVTAI tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė informavo, jog dabar 60 savivaldybių dirbantys vaiko teisių apsaugos skyriai taps tarnybos padaliniais. „Visų Lietuvos vaikų teisės bus ginamos vienodai, nesvarbu, kuriame šalies kampelyje vaikas gyvena: visą parą dirbantys budėtojai, visiškas nepakantumas smurtui, aiškūs grėsmės vaikui lygiai, kompleksinė pagalba šeimai,“ - pabrėžė VVTAI tarnybos atstovė.
Pasak VVTAI atstovės, „šiuo metu egzistuojanti sistema neužtikrina vienodos visoje šalyje praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat savalaikio reagavimo į pažeidimus ir operatyvaus sprendimų priėmimo.“ Naujoji sistema siekia įveikti šiuos trūkumus, užtikrindama aukštesnę veiklos kokybę ir spartesnį reagavimą į pažeidimus.
Pertvarka apims ne tik funkcijų perskirstymą, bet ir naujų pareigybių atsiradimą bei darbuotojų skaičiaus didinimą. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) koordinuos ir organizuos Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio bei Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijose dirbančių vaiko teisių specialistų darbą. „Konkursas Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigoms eiti jau yra paskelbtas. Numatomasteigti naujų etatų,“ - informavo V. Arnašė.
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris teigė, jog „mūsų veiklos zona ir po reorganizacijos lieka tokia pati.“ Taigi, apskrityje bus septyni patarėjai. D. Žakaris jau sutiko dirbti patarėju, o visi skyriaus darbuotojai sutiko pereiti dirbti į naują struktūrą. Specialistų statusas irgi keisis. „Dabar skyriuje yra 12 darbuotojų, o po reorganizacijos turėtų būti iš viso 23, - sakė D. Žakaris. - Daugiau specialistų reikia, nes keliami didesni reikalavimai veiklos kokybei. Dabar mes tik gaisrus gesiname.“

Prie apskrities skyriaus atsiras budinti dalis, kurioje dirbs šeši budėtojai, reaguosiantys į įvykius. „Svarstoma ne darbo valandomis palikti ir porą pasyviai budinčių vaiko teisių gynėjų savivaldybių teritorijose,“ - sakė D. Žakaris.
Sistemoje atsiras naujos, itin svarbios pareigybės, skirtos efektyvesnei pagalbai teikti. Savivaldybėse atsiras ne tik atvejo vadybininkai, bet ir globos koordinatoriai, kurių anksčiau taip pat nebuvo. „Jeigu pirmas lygis bus nustatomas, medžiaga bus perduodama savivaldybės administracijos direktoriui ir jis per vieną dieną turės skirti atvejo vadybininką, kuris organizuos pagalbos teikimą šeimai. Jeigu antras lygis bus nustatomas, tai vaikas nedelsiant paimamas iš šeimos ir perduodamas savivaldybės globos centrams,“ - teikė būsimos bendros veiklos pavyzdžius D. Žakaris.
Šios naujovės leis „žiūrint į perspektyvą tikėtis aukštesnės kokybės, - pabrėžė D. Žakaris. - Reagavimas į pažeidimus bus spartesnis, situacijos vertinimas eis per daug rankų.“
Viena iš naujovių - specializuotos grupės intensyviam darbui su šeima. „Šios grupės tikslas - intensyviai dirbti su šeima, kai iš jos jau yra paimtas vaikas, kad jis per dvi savaites vėl galėtų būti grąžintas į šeimą,“ - dar vieną naujovę įvardijo D. Žakaris. Grupė važiuos į atokias vietoves, kuriose sunkiau pagalbą teikti, nėra psichikos sveikatos centrų.
Nors vaiko teisių apsaugos funkcija pereina valstybei, vaikų globa ir pagalba šeimai liks savivaldybių atsakomybėje. Todėl vaikų teisių gynėjai ir toliau turės bendradarbiauti su savivaldybe: ir su Socialinės paramos skyriumi, ir Socialinių paslaugų centru, ir globos centru.
„Tik vaiko teisių gynėjai iki šiol kuravome ir vaiko globos priežiūrą, o dabar tai lieka savivaldai,“ - teigė vedėja. Taip pat ji pabrėžė, jog „paslaugų reikia kiekvienai šeimai, patekusiai į krizinę situaciją.“

Vaikų paėmimų iš šeimų skaičius didėja: ir dėl priimto vaikų nemušimo įstatymo ir dėl sustiprėjusios visuomenes reakcijos į smurtą prieš vaikus. Dėl šios priežasties kompleksinė pagalba šeimai tampa dar aktualesnė.
Nors pertvarka žada daug teigiamų pokyčių, įgyvendinimo pradžioje neišvengiamai kils ir iššūkių. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė teigė, jog „patys su kitų savivaldybių kolegomis, svarstome, kas čia bus geriau? Kad iš pradžių bus chaoso, tai tikrai. Juk reikalingi teisės aktai dar nepriimti, o liko tik mėnuo. Su įstaigų vadovais kalbamės, jog ne mes vieni visko nežinome.“ Nepaisant šių iššūkių, tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu pertvarka pagerins vaiko teisių apsaugą.
Siekiant užtikrinti maksimalią vaiko teisių apsaugą, įstatymai numato griežtą atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus ir aiškią pranešimo tvarką.
tags: #vaiku #teisiu #apsaugos #specialistai #globos #ivaikinimo