Obuolys - tai vaisius, apie kurį atrodo, kad žinome viską. Jie auga ne tik kiekvieno namo kieme, bet net ir ant medžių sostinės gatvėse. Tai vienas populiariausių vaisių visame pasaulyje ir vienas iš tų, kuris gali pasigirti bene didžiausia rūšių įvairove. Vis dėlto nustebsite sužinoję, kiek dar daug įdomybių slepia obuolys.
Obuolys priklauso erškėtinių šeimos augalams, kuriai taip pat priskiriamos ir kriaušės, slyvos, persikai, vyšnios, braškės bei avietės. Istoriniai faktai rodo, kad pirmieji obuoliai augo dabartinio Kazachstano teritorijoje esančiuose kalnuose. Laikui bėgant obuoliai tapo vis labiau malonūs gomuriui. Jau 1500 metais prieš mūsų erą užfiksuotas pirmasis obuolių „pardavimo“ sandėris - buvo parduodamas obuolių sodas. XIII amžiuje prieš mūsų erą Egipto faraonas Ramzis didysis užsisakė obuolių sėklų ir pasodino jas Nilo deltoje. Senovės Graikijoje 323 metais prieš mūsų erą graikų botanikas Teofrastosas aprašė šešias skirtingas obuolių rūšis. Tuo tarpu 23-79 metais prieš mūsų erą Romos imperijoje jau buvo žinomos net 37 obuolių rūšys. Būtent Cezario dėka obuolių sėklos pateko į Europą bei Britų salas. Obuoliai kirto Atlantą tik XVII amžiuje, tačiau pirmieji Amerikoje užauginti obuoliai vis dar buvo gana rūgštūs. Kaip uždraustas vaisius, obuolys Europoje tapo žinomas apie XII amžiuje, tuomet jo pavadinimas net buvo rašomas didžiąja raide. Tiesa, kodėl dailininkai paveiksluose apie Ievą ir Adomą piešė būtent obuolį - vieno konkretaus atsakymo nėra, mat Biblijoje nėra parašyta, kad vaisius, kurį nuskynė Ieva, buvo obuolys.
Obuoliai savo botanine charakteristika gerokai išsiskiria iš kitų vaisių. Jie turi vieną ypatingą savybę - iš sėklos užauginti obuoliai bus visiškai nepanašūs į savo „tėvus“. Būtent tai leido obuoliams pasklisti po pasaulį ir suformuoti tokią gausią obuolių rūšių įvairovę.

Obuoliai yra vertingas užkandis bet kuriuo metų laiku. Jie ypatingai naudingi kiekvieno organizmui, nes juose gausu vitaminų ir įvairių mikroelementų, kurių itin reikia šaltuoju metų laiku. Obuolis - paprastas ir skanus būdas pasisavinti vitaminams ar tiesiog sveikai užkąsti. Šie vaisiai dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, ypač žiemą, kai žmonės stengiasi valgyti daugiau vitaminų turinčių vaisių ir daržovių. Nors parduotuvėse galima rasti obuolių iš įvairiausių šalių, pastebime, kad pirmenybė teikiama Lietuvoje užaugintiems obuoliams, nes vietos augintojų vaisius pirkėjai vertina kaip šviežius, kokybiškus, palankesnius sveikatai.


Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, kai obuoliai švieži - valgykite su žievele, nes joje ir iš karto po ja yra daugiausia skaidulų ir vertingų medžiagų. Obuolių žievelėje yra pusė skaidulinių medžiagų bei didžioji dalis polifenolių. Profesorius dr. Rimantas Stukas sako, kad išties obuoliai vertingiausi būna tuomet, kai yra valgomi su visa odele. „Obuoliai yra skirtingų spalvų, tą spalvą jiems suteikia polifenoliai - antioksidantai. Būtent žievelėje tos spalvą suteikiančios medžiagos yra ypatingai vertingos. Jei nulupsime obuolį, visi bus vienodi“, - pasakojo specialistas. Tačiau, jei šviežias obuolys kelia rūgštingumą, tokiu atveju odelę patariama nulupti ir situacija pasitaisys. Vaisiaus odelėje yra daug netirpių skaidulų, tad žievelę visada lupkite, jei kankina virškinimo trakto bėdos: nuo rėmens iki pilvo pūtimo. Paprastai, žievelė blogiau sukramtoma, o tada skrandžiui sunkiau ją įveikti ir suvirškinti. Jei turite pasirinkimą, visada pirmenybę teikite mamos, močiutės ar ekologiškai augintiems sodo vaisiams. Tačiau kad ir iš kur jie būtų, visada obuolius gerai nuplaukite po šiltu vandeniu.
Nors švieži obuoliai yra vertingiausi, ne visi juos gerai virškina. Tai vienas iš vaisių, kurie dažniausiai sukelia nemalonius pojūčius skrandyje. Dažniausiai to galima išvengti jį lengvai pakepus ar pagarinus. Termiškai apdoroti vaisiai, uogos, daržovės yra lygiavertiškai sveikatai palankūs produktai kaip ir švieži. Kepti obuoliai gali būti net naudingi sveikatai - jie palengvina užkimimą. Mokslininkai spėlioja, kad obuolių kepimo metu išsiskiria enzimai (natūralūs fermentai), kurie padeda balso stygoms.
Šviežias obuolys dera ir padeda išvengti alkio jausmo, kai jį deriname su:
Taip pat tinka prieš obuolį suvalgyti daržovių: lapinėmis salotomis, kopūstais, morkomis ar avokadu. Keptas ar garuose ruoštas obuolys suteiks mažiau sotumo, tada derinkite su baltymais (varškė ar jos sūris, tofu) ar riebalais (sėklos, traiškyti riešutai, riešutų sviestas).
Raudoną spalvą obuoliams suteikia likopenas ir antocianinai, medžiagos, padedančios apsaugoti ląsteles nuo žalingo poveikio. Žalią spalvą suteikia chlorofilas. Kuo tamsesnė vaisiaus spalva, tuo šio pigmento yra daugiau. Tam tikri spalvą suteikiantys oksidantai bus skirtingi, bet tai nereiškia, kad kažkuri spalva yra „sveikesnė“. Patariama ragauti skirtingų spalvų obuolius.

Tinkamai laikomi obuoliai ilgai išlieka vertingi. Žieminių rūšių obuolius galima laikyti 5-7 mėnesius, rudeninius - 2-3 mėnesius, vasarinius - 20-30 dienų. Geriausia obuolius skinti giedrą, vėsią dieną. Nuskynus reikia pašalinti vaiskočius, kurie gali pažeisti obuolių žievelę. Visus obuolius reikia surūšiuoti ir laikyti vėsioje patalpoje. Turint nedaug obuolių, patariama kiekvieną suvynioti į ploną popierių ir laikyti kartoninėse dėžutėse. Rekomenduojama obuolių laikymo patalpoje temperatūra neturėtų viršyti 5 laipsnių. Vėsesnėje aplinkoje smarkiai sulėtėja vandens garavimas bei vaisiaus nokimas, todėl ilgiau išsilaiko skoninės savybės. Jei turite galimybę, patariama obuolius laikyti šaldytuve, bet jei nusipirkote didesnį obuolių kiekį, juos laikyti galite kokioje nors vėsioje tamsioje vietoje. Svarbiausia, kad nebūtų tiesioginių saulės spindulių. Kaip ūkyje, taip ir namuose - ideali obuolių laikymo temperatūra išlieka 2 laipsniai, tačiau suprantama, kad tokia kambario temperatūra neegzistuoja. Vis dėlto patariama obuolius laikyti bent jau 15 laipsnių temperatūroje, nes taip jie ilgiau išliks švieži.
Švieži obuoliai nerekomenduojami žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, kuriuos vargina pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai. Taip pat obuolių nerekomenduojama valgyti ir tiems, kurie yra alergiški šiam vaisiui. Svarbu paminėti tai, kad obuolių toleravimas kartais pagerėja, kai jie nulupami ir termiškai apdorojami, todėl tai galėtų būti sprendimas tiems, kas nenori jų išbraukti iš mitybos raciono. Kita vertus, kartais ir tokiu būdu paruošti obuoliai gali būti sunkiai toleruojami.