Ankstyvoji vaikystė yra ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad patyčios prasideda ikimokykliniame amžiuje. Nors ilgalaikės patyčios yra viena iš svarbiausių tyrėjų nagrinėjamų temų, kai kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, patyčios atsiranda daug anksčiau, todėl vis labiau reikia kalbėti apie šią problemą jaunesniame ikimokykliniame amžiuje.

Iškyla probleminis klausimas - kaip patyčių apraiškos pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kokios yra galimybės mažinti patyčias? Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2020), Lietuvos moksleiviai patiria daugiausia patyčių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Ši statistika skatina giliau analizuoti socialines problemas darželiuose.
Patyčių elgesys pradeda reikštis ikimokykliniame amžiuje, o vėliau - priešmokykliniame amžiuje - sustiprėja. Pedagogai patyčias supranta kaip erzinimą, muštynes, pravardžiavimą ir atsiribojimą nuo žaidimų. Tyrimai rodo, kad pedagogų nuomone, patyčių elgesys yra išmokstamas, jo raiškai daugiausia įtakos turi šeima ir aplinka, kurioje vaikas auga. Didesnė dalis pedagogų patyčių elgesį priskiria berniukams, tačiau likusieji mano, kad lytis nevaidina vaidmens. Vaiko elgesys gali informuoti pedagogus, kad vaikas gali būti potencialus patyčių iniciatorius.
Patyčios sukelia pasekmes visiems jų dalyviams. Pasekmės gali pasireikšti ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje, yra psichologinės, socialinės ir mišrios. Patyčios daro didžiausią žalą vaiko savigarbai, vaikas, patyręs patyčias, gali nenorėti eiti į mokyklą, gali jausti baimę bendraudamas.
Socialiniai įgūdžiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniai įgūdžiai apima ne tik vaiko mokymą bendrauti, bet ir ugdyti kaip mąstančią, savimi pasitikinčią asmenybę. Gerus socialinius įgūdžius įgijęs vaikas yra pasitikintis savimi, draugiškas, moka bendrauti su bendraamžiais, moka išreikšti nusivylimą, pyktį ir džiaugsmą. Vaikų darželis yra antroji pagal svarbą ugdymo institucija po šeimos, daranti įtaką vaiko raidai.
Svarbu atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos poreikį, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų harmoningą elgesį bei nustatyti taisyklių reikšmę vaiko harmoningam elgesiui šeimoje ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Keletas būdų socialiniams įgūdžiams ugdyti:

Patyčių prevencija turėtų būti vykdoma nuo 4-5 metų amžiaus, kai vaikai pradeda suprasti šį reiškinį. Siekiant užkirsti kelią patyčioms, verta rinktis veiksmingas patyčių prevencijos programas. Straipsnyje patyčių prevencija analizuojama iš naujos perspektyvos - pasitelkiant dramos metodų taikymą.
| Metodas | Poveikis |
|---|---|
| Lėlių teatras | Skatina empatiją ir emocinį supratimą. |
| Vaidmenų žaidimai | Padeda įsijausti į kito situaciją. |
| Improvizacija | Ugdyti kūrybiškumą ir greitą reakciją. |
| Pasakų inscenizacija | Moko socialinio bendradarbiavimo. |
Dramos veiklos ne tik žaismingos ir įtraukiančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, bet ir leidžia jiems saugiai tyrinėti savo emocijas, jausmus ir socialinius vaidmenis įvairiose situacijose. Tyrimas parodė, kad drama padeda vaikams geriau pažinti ir išreikšti emocijas, ugdyti empatiją bei spręsti socialinius konfliktus. Beveik visi respondentai pripažįsta dramos metodų svarbą patyčių prevencijoje, nors jų taikymą riboja laiko, žinių ir įstaigų palaikymo trūkumas.
tags: #vaiku #socialines #problemos #ikimokykliniame #amziuje