Vaikų širdies ligos: simptomai, diagnostika ir gydymas

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje su įgimtomis širdies ydomis gimsta nuo aštuonių iki dešimties iš tūkstančio naujagimių. Tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. Iš jų 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos. Siekiant efektyvaus gydymo, medikams svarbu laiku pastebėti simptomus. Kita vertus, širdies negalavimai sukelia daug nuogąstavimų tėvams, todėl svarbu žinoti, ko baimintis ir ko ne. Apie vaikų širdies ligas pasakoja Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, Dr. Kęstutis Versockas.

Širdies ligos yra širdies ir kraujagyslių ligų pogrupis, pažeidžiantis visą kraujotakos sistemą. Širdies ligos yra tos ligos, kurios pažeidžia tik širdį. Vaikų atveju, ypač naujagimių, didžioji dauguma širdies ligų susijusi su įgimtais negalavimais - širdies vožtuvų, stambiųjų kraujagyslių pakitimais, pertvarų defektais. Visa ši negalavimų grupė vadinama širdies ydomis.

Įgimtosios širdies ydos ir jų klasifikacija

Įgimtosios širdies ydos (TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Įgimtos širdies ydos apima širdies struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių defektus, kurie išsivysto dar prieš gimstant. Šie sutrikimai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais defektais, kurie gali būti stebimi ir koreguojami, jei atsiranda tam indikacijų, dinamikoje ir baigiant labai rimtais sutrikimais, reikalaujančiais medicininių intervencijų.

Nors širdies ydos gresia dažniausiai, absoliuti dauguma mažųjų ligoniukų Lietuvoje pagydomi, mat laiku nustatomi ligos simptomai. Šį gyvybiškai svarbų pirmąjį darbą atlieka medikai - neonatologai naujagimių apžiūros metu. Nustatę galimus širdies sutrikimus, jie nukreipia ligonius tyrimams ir tolimesniam gydymui.

Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams

Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios:

1. Skilvelių pertvaros defektas (SPD) - 30,5 proc. Tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą.
2. Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) - 9,8 proc. Tai tarpprieširdinėje pertvaroje esanti skylutė, per kurią kraujas patenka iš kairiojo prieširdžio į dešinįjį prieširdį.
3. Atvirasis arterinis (Botalo) latakas (AAL) - 9,7 proc. Tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos.
4. Plaučių arterijos angos susiaurėjimas (PAVS) - 6,9 proc.
5. Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (AoKo) - 6,8 proc.
6. Aortos angos susiaurėjimas (AoVS) - 6,1 proc.
7. Falloto tetrada (FT) - 5,8 proc.
8. Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (SKT) - 4,2 proc.
9. Išlikęs arterinis kamienas - 2,2 proc.
10. Triburio vožtuvo neišsivystymas (TVA) - 1,3 proc.
11. Kitos - 16,5 proc.

Gimdami mes visi turime skylutę tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžio, vadinamą ovaline anga - tai vaisiaus kraujotakos ypatybė. Per pirmas dienas ji užsidaro.

Yra ir kitų širdies negalavimų, kurie gali pasireikšti vaikams, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai (aritmija) ir kardiomiopatija.

• Aritmija yra širdies sutrikimas, sukeliantis nenormalų širdies plakimo dažnį. Taip yra dėl elektros impulsų, kontroliuojančių širdies plakimą, problemos. Tai gali reikšti, kad jūsų širdies plakimas yra per greitas, per lėtas arba per nereguliarus.
• Kardiomiopatija - tai bendras terminas, apibūdinantis širdies raumens ligas. Kai ši jėga sumažėja dėl susilpnėjusių ar sukietėjusių raumenų, tai vadinama kardiomiopatija. Dilatacinė kardiomiopatija yra viena dažniausiai pasitaikančių kardiomiopatijos formų, kurioje širdies prieširdžiai bei skilveliai plečiasi ir tampa silpnesni. Tuo tarpu hipertrofinės kardiomiopatijos metu stebima įvairaus tipo masyvus kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimas. Tai - dažniausia staigios kardialinės mirties priežastis paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač tarp sportininkų.

Įgimtųjų širdies ydų hemodinaminė klasifikacija

1. Nuo arterinio latako priklausomos ydos:
   • Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) kairiojo skilvelio išstūmio trakte. Jų metu pasireiškia ūminė širdies perkrova spaudimu. Šiai grupei priklauso aortos vožtuvo stenozė (AoVS), aortos koarktacija (AoKo), kairiosios širdies pusės hipoplazijos sindromas (KŠHS), aortos lanko nutrūkimas. Esant šioms ydoms, širdies skilvelių sienelės hipertrofuoja, netenka elastingumo, sutrinka sistolinė ir diastolinė skilvelių funkcijos.
   • Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) dešiniojoje širdies pusėje. Sutrinka kraujo nutekėjimas iš dešiniosios širdies pusės į plautinį kamieną. Tai vadinamosios mėlynosios širdies ydos: plautinio kamieno (plaučių arterijos) vožtuvo stenozė (PAVS), plautinio kamieno stenozė (PAS) ar atrezija (PAA), triburio vožtuvo atrezija (TVA), Falloto tetrada. Dėl kliūties dešiniojoje širdies pusėje arba plaučių kamiene veninis kraujas iš dešiniųjų širdies ertmių nuteka į kairiąsias (vyksta kraujo nuosrūva iš dešinės į kairę). Kraujyje stiprėja hipoksemija, padidėja kraujo klampumas, kyla trombozės grėsmė.
   • Paralelinė kraujotaka - stambiųjų kraujagyslių transpozicijos (SKT) yda.
2. Įgimtos širdies ydos, nepriklausomos nuo AAL:

   Pasireiškia širdies ir plaučių perkrova padidėjusiu kraujo tūriu dėl vykstančių nuosrūvų (šuntų) iš kairės į dešinę. Šiai grupei priskiriamos šios ydos: prieširdžių pertvaros defektas (PPD), skilvelių pertvaros defektas (SPD), atrioventrikulinės pertvaros komunikacija (AVK), atvirasis arterinis latakas (AAL). Dėl šių ydų dalis oksigenuoto kraujo iš kairiųjų širdies ertmių nuteka į dešiniąsias širdies ertmes, plautinį kamieną ir plaučius, intensyvėja plaučių kraujotaka, plečiasi perkrautos širdies dalys, nukenčia sistolinė skilvelių funkcija. Grėsminga komplikacija - plautinė hipertenzija.

3. Sudėtinės sudėtingos širdies ydos:

   Visiškai anomalus plaučių venų drenažas su plaučių venų obstrukcija, bendras skilvelis, bendras arterinis kamienas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Visos širdies ydos, su labai retomis išimtimis, yra įgimtos. Iki šiol nėra nustatyta, kas lemia šias ligas, ar jos yra paveldimos. Dažnai teigiama, jog įgimtoms širdies ligoms gali turėti įtakos ir tėvų, ypač besilaukiančių motinų gyvenimo būdas - mityba, fizinis krūvis, taip pat žalingi įpročiai - rūkymas, alkoholio naudojimas, tačiau tai nėra įrodyta. Tačiau yra veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda. Įtakos gali turėti nėščiosios ligos, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Priežastys: 90 proc. - nustatyti priežasties nepavyksta, 8 proc. ydos susidarymo lemia genetinė patologija, 2 proc. įtakoja aplinkos veiksniai.

Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Paplitus alkoholizmui tarp moterų, padažnėjo ir naujagimių, sergančių embriofetaliniu alkoholio sindromu.

Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams. Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių (taigi anksčiau, nei moteris supranta, kad laukiasi). Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.

Dauguma įgimtųjų širdies ydų nėra paveldimos. Tiesa, tėvams, kurie turi vieną vaiką, sergantį širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3 proc.) rizika, kad kitą vaiką vargins panašios problemos. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimosios, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija. Jei vienas iš tėvų ar vaikų turi širdies ydą, nėra jokios garantijos, kad kitas vaikas ją turės arba atvirkščiai.

Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kai blogai auga kūdikio svoris, jis pavargsta valgydamas, dūsta, intensyviai prakaituoja, jei pastebimas lūpų, odos melsvumas. Tai gali būti simptomai, jog vaikas turi širdies negalavimų. Tokiu atveju būtina kreiptis į vaikų ar šeimos gydytojus dėl kardiologinio ištyrimo.

Klinikiniai įgimtųjų širdies ydų požymiai:

• Ūmios širdies perkrovos spaudimu klinika, jei yra kliūtis kairiojoje širdies pusėje: staiga 3-5 gyvenimo parą arba vėliau (2-3 savaitę) po gimimo išsivysto hipoperfuzija, hipotenzija, metabolinė acidozė, vidaus organų hipoperfuzija, kardiogeninio šoko požymiai (naujagimis, kurio būklė buvo gera, staiga nustoja žįsti, tampa vangus, mieguistas, pakinta jo kūno spalva, oda tampa pilkšvai melsva, marmurinė, vėsi, padažnėja kvėpavimas), auskultuojant girdima tachikardija, gali būti girdimas galopo ritmas, išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas (oligurija, anurija).
• Klinikiniai mėlynųjų širdies ydų požymiai: greitai po gimimo palaipsniui tampa matoma generalizuota odos cianozė, tachipnėja, įvairaus stiprumo šiurkštus sistolinis ūžesys.
• Širdies perkrovimo tūriu simptomai: klinikiniai požymiai išsivysto palaipsniui, naujagimio būklė blogėja lėtai. Maitinamas naujagimis dažnai kvėpuoja, nesuvalgo reikiamo pieno kiekio, pavargsta žįsdamas, priauga mažai svorio. Ilgainiui tachipnėja vargina ir ramybėje, auskultuojant širdį, girdimas pučiamasis, šiurkštus sistolinis ūžesys, palpuojant pilvą apčiuopiamos padidėjusios kepenys, gali būti periferinių edemų.

Klinikiniai neišnešiotų naujagimių atviro arterinio latako (AAL) požymiai

Dažniausiai atsiranda 5-7 gyvenimo parą: kvėpavimo nepakankamumo simptomai (padažnėjusi apnėja, tachipnėja, gausūs krepitaciniai karkalai plaučiuose, didėjantis deguonies poreikis, dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV), pastovaus teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) būtinybė), širdies nepakankamumo simptomai, tachikardija, didelis pulsinis spaudimas (dėl sumažėjusio diastolinio spaudimo), sustiprėjęs širdies trinksnis, šiurkštus sistolinis ūžesys, nestabili kraujo dujų sudėtis (sumažėjęs PaO2, padidėjęs PCO2).

Širdies ritmo sutrikimų atpažinimas

Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų - mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą. Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Tačiau kai ritmas tampa nereguliarus arba labai greitas - tai gali būti aritmijos požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo.

Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Kiti galimi signalai: nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties, dusulys net po nedidelio fizinio krūvio, galvos svaigimas, alpimo epizodai, šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos, širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje. Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.

Kada vaiko širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas?

Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus. Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes. Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.

Kai kurių vaikų širdies ritmo sutrikimai susiję su įgimtais širdies defektais ar elektros impulso perdavimo problemomis. Tokiais atvejais diagnozę patvirtina gydytojas kardiologas, o gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo.

Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių

Vaikų širdies plakimas natūraliai mažėja augant. Vertinti jį reikia tik kartu su vaiko savijauta. Lentelėje pateikiami apytiksliai normalūs širdies ritmo dažniai ramybės būsenoje:

Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko širdies ritmo:

Diagnostika

Svarbiausia - laiku diagnozuoti ligą. Šį gyvybiškai svarbų pirmąjį darbą atlieka medikai - neonatologai naujagimių apžiūros metu.

Anamnezė ir klinikiniai tyrimai

Diagnostika apima išsamų nusiskundimų, anamnezės surinkimą (nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldima patologija, antenatalinė diagnostika - nustatyta vaisiaus raidos patologija, įgimtosios širdies ydos ir kt.).

Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultacija (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai), palpacija (hepatomegalija, a. femoralis ir kitų kraujagyslių pulso apčiuopa), arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai. Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gydytojo vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus.

Naujagimiams AKS matuojamas ultragarsiniais arba oscilometriniais prietaisais. Tai neinvazinis informatyvus metodas, kuris leidžia stebėti AKS ir diagnozuoti arterinę hipertenziją. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose taikomas ir invazinis (intravaskulinis) AKS matavimo metodas. Jis yra tiksliausias, tačiau retai naudojamas dėl infekcijos, kraujavimo, kraujagyslių trombozės rizikos.

Kiti įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL diagnostikos metodai: pulsoksimetrija (SpO2 stebėsena), hiperoksijos testas, tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, kardioechoskopija, kompiuterinė tomografija naudojant kontrastinę medžiagą, širdies branduolių magnetinis rezonansas.

Hiperoksijos testu nustatomas parcialinis (dalinis) deguonies slėgis arteriniame kraujyje (paO2), tiekiama 100 proc. deguonies, po 5-10 min. vėl nustatoma, koks yra paO2, ir vertinami rezultatai. Jei po 100 proc. deguonies tiekimo paO2 <50 mm Hg - įgimtoji mėlynoji širdies yda arba yra išlikusi naujagimio plautinė hipertenzija (NIPH). Jei paO2 <150 mm Hg - NIPH. Jei paO2 >150 mm Hg - parenchiminė plaučių liga. PaO2 >300 mm Hg yra norma.

Specializuoti tyrimai

• Vaisiaus echokardiograma. Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę. Kai kurias atvejais, įgimtos širdies ydos gali būti diagnozuojamos dar nėštumo metu, atliekant nėščiųjų echoskopiją.

• Elektrokardiografija (EKG). Elektrokardiografas fiksuoja elektrinius impulsus iš širdies, parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo, ar nė viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau nei paprastai. Metaliniai kontaktai arba lipnūs pleistro gabalėliai yra tvirtinami prie vaiko rankų, kojų bei krūtinės, tada prijungiami prie įrašančio aparato. Elektrokardiograma yra neskausminga ir trunka apie 5 min. Vaikams, kuriems pasireiškia alpimas ir galvos sukimasis, gali prireikti ilgesnio elektrokardiogramos įrašinėjimo (24 val.) mažu aparatu, kuris gali būti prisegamas prie diržo ir naudojamas namuose (Holterio monitoravimas). 6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG). EKG taip pat registruojama, jei buvusi sinkopė (alpimas) anamnezėje.

• Krūtinės rentgenoskopija. Leidžia pamatyti širdies dydį ir padėtį, oro išsiplėtimą plaučiuose.
• Širdies kateterizacija. Yra labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Kateteris įstumiamas į veną dešiniojoje kirkšnyje specialia adata ar atlikus mažą pjūvį, kol pasiekia širdį (matoma specialiame ekrane). Imami kraujo pavyzdžiai iš širdies deguonies kiekiui pamatuoti ir spaudimui kiekvienoje kameroje patikrinti. Taip pat yra atliekama angiokardiograma arba angiograma - suleidus dažomosios medžiagos į kateterį ir atliekant rentgeną matoma, kaip kraujas teka per širdį. Tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje, tiek venų bei arterijų tinkle. Kateterizacija paprastai trunka 1-2 val.
• Echokardiograma (širdies echoskopija) - parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių.
• Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas. Gali būti naudojamas detaliam širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui, ypač tais atvejais, kai širdies ultragarso tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos.

Gydymas

Optimalus gydymo laikas mažiesiems ligoniams nustatomas Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre. Jei širdies ydos nustatomos ir gydomos operatyviai, tai vaikų, turinčių širdies raumens ligą - kardiomiopatiją - gydytis atvyksta nedaug.

Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras yra vienintelė Lietuvoje gydymo įstaiga, kurioje gydomi vaikai su širdies ydomis. Per metus čia atliekama virš 200 širdies operacijų, o centras savo gydymo technika ir rezultatais niekuo nenusileidžia vakarų šalių gydymo centrams, netgi sulaukia stažuotis iš užsienio atvykstančių medikų. Sėkmingą chirurgijos centro darbą lemia ir medikų kompetencija, ir moderni, pažangiose pasaulio šalyse naudojama medicinos įranga, kurią įsigyti padeda rėmėjai. Šiuo metu Vaikų širdies chirurgijos centre yra įrengtos 6 intensyvios terapijos vietos. Širdies chirurgijos centras atsinaujina nauja medicinos įranga, kuri padės mažųjų pacientų gydymo procese, dar padidins gydymo saugumą. Tai pagalbinio kvėpavimo aparatas, padėsiantis vaikams atsigauti po operacijų, taip pat naujos kartos echoskopas ir nuotolinio stebėjimo įranga, kuri užtikrins, kad po operacijų atsigaunančių vaikų stebėjimas nenutrūks kiaurą parą net ir juos iškėlus iš reanimacijos skyriaus.

Gydymo taktika pagal ydų tipą

Visos širdies ydos pagal gydymo laiką skirstomos į tris dalis. Mažesnę dalį ydų būtina išoperuoti vos tik vaikui gimus arba pirmąjį gyvenimo mėnesį. Antroji grupė ydų yra tos, kurias galima išoperuoti iki pusės ar vienerių metų amžiaus. Į trečią grupę ydų patenka tos, kurias galima operuoti vaikystėje ar netgi vėliau. Labiausiai tinkamas gydymo būdas, jo terminas parenkamas individualiai pagal konkretaus paciento ligą ir jo būklę.

Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės. Nors ankstyva įgimtos širdies ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos. Ritmų ir laidumo sutrikimai gali būti gydomi medikamentinėmis priemonėmis, tačiau kartais pasitelkiami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip chirurginė intervencija. Pradedant gydymą kuo anksčiau, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ankstyvoji kardialinė mirtis ar kitos, rizika.

1. Nereikšmingos šuntinės ydos (mažas ar vidutinio dydžio PPD, mažas ar vidutinis AAL, mažas SPD): klinikiniai požymiai dažniausiai nematomi, gydymas nereikalingas, naujagimio būklę turi stebėti neonatologas, šeimos gydytojas, pirmąjį gyvenimo mėnesį konsultuoja vaikų kardiologas neatidėliojant.
2. Reikšmingos šuntinės ydos (didelis PPD, didelis AAL, vidutinio dydžio ar didelis SPD, AVK): dažniausiai išsivysto lėtinio stazinio širdies nepakankamumo požymiai, todėl skiriamas širdies nepakankamumo gydymas, stebimas naujagimio svorio augimas, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu. Būtina ir vaikų kardiochirurgo konsultacija.
3. Nereikšmingos stenozinės ydos (lengva PAVS ar PAS, lengva AoVS ar AoS): klinikiniai požymiai dažniausiai nesunkėja, gydymas nereikalingas, būtina stebėti svorio augimą, vertinti stenozės sunkumo laipsnį, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu.
4. Reikšmingos stenozinės ydos (vidutinio sunkumo PAVS, PAS, AoVS, AoS, Falloto tetrada): palaipsniui išsivysto hipoksemijos arba sisteminės kraujotakos nepakankamumo požymiai (cianozė arba blyškumas, dusulys), naujagimį būtina perkelti į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą bei siųsti konsultuotis su vaikų kardiochirurgu.
5. Sunkios kritinės obstrukcinės ydos (sunki PAVS, PAS ar PAA, TVA, AoKo, aortos lanko nutrūkimas, KŠHS, VAPVD): greitai blogėja naujagimio būklė per pirmąsias paras po gimimo, neapčiuopiamas a. femoralis pulsas, didėja viso kūno cianozė - stabilizavus būklę, naujagimis būtinai skubiai perkeliamas į artimiausią širdies chirurgijos centrą.

Konkretūs gydymo metodai

• Nuo AAL priklausomos įgimtosios širdies ydos:
  • Prostaglandino E1 (PGE1) infuzija. Indikacijos: nuo AAL priklausomos plautinės arba sisteminės kraujotakos atvejais, jei yra sunki cianozė (SaO2 <80 proc.), metabolinė acidozė (pH <7,3), šoko požymių. PGE1 švirkščiama į periferinę arba centrinę veną. Nepageidaujamas PGE1 infuzijos poveikis: apnėja, hipotenzija, kūno temperatūros pakilimas.
  • Sisteminės ir plautinės kraujotakos subalansavimas, jei yra kritinė obstrukcija kairiojoje širdies pusėje: PGE1 infuzija ir adekvati ventiliacija, nepadidinant plautinės kraujotakos.
  • Endotrachėjinė intubacija. Indikacijos: sunkus kvėpavimo nepakankamumas, metabolinė acidozė, sutrikusi mikrocirkuliacija.
  • Miokardo inotropijos gerinimas dopamino infuzija. Esant stabiliam AKS, galima skirti sisteminio poveikio vazodilatatorių milrinoną.
  • Hipoglikemijos ir hipokalcemijos koregavimas.
  • Naujagimio perkėlimas į specializuotą širdies chirurgijos centrą.
• Vidutinio sunkumo ir sunkios stenozinės ydos (PAVS, PAS, FT, AoS): Kartais skiriamas ilgalaikis gydymas beta adrenoblokatoriais (metoprololiu), siekiant sumažinti stenozės progresavimą iki numatomos operacijos.
• Įgimtosios širdies ydos, pasireiškiančios dekompensuotu staziniu širdies nepakankamumu: Prieškrūvį mažinant diuretikais, sumažėja dispnėja.
• Operacinis gydymas: Ne visos širdies ydos gydomos operuojant. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje daugėja priemonių gydyti vaikus ne chirurginiu būdu, o mažiau invazyviomis priemonėmis. Tačiau, jei defektas didelis, širdies nepakankamumas gali atsirasti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Neoperuojant vystosi kitos komplikacijos, galima ankstyva mirtis. Tinkamiausias operacijai amžius - 3-5 metai. Jei yda yra didelė, turi būti išoperuota pirmaisiais gyvenimo metais. Gali būti taikomas ir kateterinis gydymas, pvz., atviro arterinio latako uždarymas. Jei yda ilgai negydoma, atsiranda ryškių negrįžtamų pakitimų plaučių kraujagyslėse, tuomet nebeoperuojama.

Tėvų vaidmuo ir rekomendacijos

Tėvų sąmoningumas būtinas ir tuomet, kai liga nustatoma dar kūdikystėje, tačiau gydymas numatomas šiek tiek vėliau, vaikui paaugus. Būna atvejų, jog širdies ydą turinčio vaiko būklė pradeda gerėti, jis pradeda sparčiau augti. Tėvams atrodo, jog jis pasveiko, o kardiologo stebėjimas, gydymas, tuo labiau operacija, nebūtina. Vis tik, toks „pasveikimas“ yra apgaulingas - ligos simptomai vėl pasireiškia vėliau, kartais po kelių metų, tačiau gydyti būna jau per vėlu.

Kaip tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį? Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9. Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą. Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu. Nerekomenduojama piktnaudžiauti bet kokiomis medžiagomis, būtent tabaku ir alkoholiu.

Kaip matuoti vaiko pulsą namuose

Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai - nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs - tik taip galima gauti tikslius rezultatus. Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas.

Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai - rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų - tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę. Geriausia matuoti kelis kartus per dieną - ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas. Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia. Kai širdis plaka greičiau dėl karščiavimo ar verkimo, tai visiškai normalu. Tačiau jei ritmas be aiškios priežasties tampa labai lėtas arba nereguliarus, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais - gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas. Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos).

tags: #vaiku #sirdies #ligos

• Reprodukcinės sistemos sandara ir funkcijos
• Šuniukų skaičius Sibiro haskių veislėje
• Nuo slapstynių iki edukacinių veiklų
• daugiau apie profesoriaus Rimanto Kėvalo profesinį kelią
• Nepamirštamas nuotykis Afrikos širdyje