Paauglystė yra nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Tai taip pat yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje - intymios patirtys ir lytiniai santykiai.
Šiuolaikinis vaikas auga XXI amžiuje, paveiktas sparčios technologijų raidos ir skaitmeninio bendravimo normų, kurios gali būti dviprasmiškos ir pavojingos. Viena iš šių reiškinių - sekstingas.
Sekstingas - tai intymaus, seksualaus turinio žinučių, vaizdų ar video siuntimas kitam asmeniui: draugui, romantiniam partneriui ar tiesiog žmogui, su kuriuo bendraujama internetu. Gali būti, kad tau labiau girdėtas yra „nudes“ terminas, kuriuo dažniausia vadinami apnuoginto, seksualiai pateikto kūno vaizdai. Yra labai svarbu, kad intymus bendravimas vyktų tik abipusiu sutarimu. Tai reiškia, kad niekas neturi teisės versti tave dalytis vaizdais ar informacija, kuria tau nesinori dalytis.

Bendraujant su tau patinkančiu žmogumi, kuriant romantiškus santykius gali kilti minčių apie dalijimąsi intymiomis žinutėmis ar vaizdais. O kartais internetinis draugas ar draugė ragina: „atsiųsk, juk visi taip daro“. Gali būti sunku atsispirti spaudimui pasidalinti „nudes“ ar kitokia intymaus turinio medžiaga dėl tarp paauglių ir jaunų žmonių paplitusių mitų apie sekstingą. Niekas neturi teisės versti tavęs įsitraukti į sekstingą ar siųsti „nudes“. Spaudimas gali būti pasitelkiant pažadus, kad jei atsiųsti nuotraukas - gausi dovaną ar jau esi gavęs/usi dovaną ir dabar jautiesi kažką skolinga/s ją padovanojusiam žmogui. Nerimas, kad jei atsisakysi siųsti - nutrūks santykiai, taip pat gali būti naudojamas kaip manipuliacijos būdas. Kyla ir jausmas, kad privalai siųsti „nudes“, jei to prašantis žmogus tau patinka ar jį myli.
Jei susidūrei su spaudimu atsiųsti „nudes“ arba išsiuntei savo nuotrauką ir susidūrei su nemaloniomis pasekmėmis - Vaikų linijos savanoriai pasiruošę tave išklausyti. Pirmas dalykas, ką gali padaryti, yra aiškiai pasakyti, kad nenori užsiimti sekstingu. Įvardyk, kad toks prašymas verčia tave jaustis nejaukiai. Tais atvejais, kai mandagus atsisakymas nepadeda, tu gali pasinaudoti blokavimo funkcija. Dauguma socialinių platformų ją turi. Atvejais, kai nenori užblokuoti arba šis būdas nepadeda - būtinai pasikalbėk su patikimu suaugusiuoju.
Jei gavai nuogo kūno ar intymių kūno vietų nuotraukų - tau gali kilti įvairių jausmų. Vaizdai gali gąsdinti, sukelti gėdos ir nepatogumo jausmą, gali ir jaudinti, jei tai yra tau patinkančio žmogaus nuotrauka. Atmink, kad turi teisę atsisakyti gauti tokio pobūdžio nuotraukas. Blokuok asmenis, kurie siunčia tau nepatinkančius seksualinius vaizdus ar žinutes.
Niekas neturi teisės platinti tavo nuotraukų internete be tavo sutikimo. Taigi jei sužinojai, kad tavo nuotraukomis kažkur pasidalinta - tai ne tavo kaltė. Natūralu, kad tokioje situacijoje gali kilti daug nelengvų jausmų - nerimas, baimė, kaip sureaguos pažįstami žmonės, jei pamatys tavo nuotrauką, savigrauža, pyktis. Nelik viena/s su šiais jausmais ir būtinai apie juos pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Nelauk ir kuo greičiau papasakok apie išplatintas nuotraukas patikimam suaugusiam žmogui. Paprašyk asmens ištrinti nuotrauką ar vaizdo įrašą. Nepasiduok spaudimui atsiųsti daugiau nuotraukų, nekreipk dėmesio į gautus prašymus ar grasinimus. Sužinok, kur pasklido informacija. Pasitikrink, ar nuotraukos jau yra kur nors įkeltos - tą gali padaryti pasinaudodamas platforma Take it down. Pamėgink pasinaudoti Take It Down platforma - ji skirta surasti ir pašalinti vaikų bei paauglių (iki 18 m.) seksualinio pobūdžio vaizdus ar seksualiai atviras nuotraukas.
Jei pastebi, kad kažkas platina kito žmogaus nuotrauką, siekdamas pažeminti ar įskaudinti tą žmogų, nelik abejinga/s. Informuok, kad asmuo, kuris platina nuotrauką ar įrašą nepilnamečiams pažeidžia įstatymą, paprašyk, kad ištrintų. Atvejais, kai vaizdai išplinta socialiniuose tinkluose, informuok atitinkamo tinklo administratorius, kad jie pašalintų šį turinį. Neplatink nuotraukos ar įrašo toliau, net jei kas nors tau daro spaudimą dalytis šiuo turiniu.
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vaikų pornografija“. Pornografinį turinį platinusių nepilnamečių skaičius per metus išaugo dvigubai: policija sako, kad tokių raudonų pavojaus signalų toliau ignoruoti nebegalime.

Vaikų pornografija yra sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta griežta atsakomybė. Štai keletas pastarųjų metų atvejų Lietuvoje ir pasaulyje:
„Playboy“ žurnalo nuotraukų tyrimas sukėlė diskusijas ekspertų bendruomenėje. Pasak mokslininkų, tyrimo rezultatas įrodo, kad nemažai bylų, susijusių su vaikų pornografija, JAV galėjo baigtis nekaltų žmonių nuteisimu. Analizė parodė, kad skalė, naudojama pornografinių filmų aktorių amžiui nustatyti, yra netiksli.
Gimdytojų globos netekę vaikai nelieka be pastogės ir be duonos kąsnio, nes Lietuvoje yra per 100 įvairių vaikų globos įstaigų ir įstaigėlių tokiems nelaimėliams. Tačiau "valdiškuose" namuose globotiniai neapsaugoti nuo itin ankstyvų sielos ir kūno skriaudų - fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto. Tokia išvada peršasi vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei viešai prabilus apie vaikų globos namuose daugėjančius vaikų seksualinio išnaudojimo faktus. Neoficialiuose pokalbiuose seniai sklando nuomonė, jog vaikų namai - ankstyvojo sekso ir naujos prostitučių kartos "mokyklos".
Anot R. Šalaševičiūtės, apie galimą seksualinį vaikų išnaudojimą globos įstaigose buvo kalbama keletą metų, tačiau tik abstrakčiai. Viešumon iškildavo tik pavieniai faktai. Pastaraisiais mėnesiais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą tiesiog plūste užplūdo konkretūs skundai (net 5), kuriuose nerimaujant įvardijami ir nukentėjusių vaikų vardai, ir amžius, ir jų problemos. Pranešta, kad vienoje šalies vaikų globos įstaigoje paauglys berniukas verčia mažesnius berniukus santykiauti oraliniu būdu. Tų pačių namų auklėtinio verčiama lytiškai santykiauti ir mergaitė. Jei pastaroji nepaklūsta, ji mušama ir prievartaujama. Kitur globotiniai esą parduodami klientų seksualinėms fantazijoms tenkinti. Dar vienoje globos įstaigoje, anot kontrolierės, įtariama, kad tvirkinamos 2 mažametės sesutės. Jų skriaudėjas - vyresnis šių namų auklėtinis.
Dėl minėtų įvykių R. Šalaševičiūtė kreipėsi į Lietuvos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. Rajonuose ir miestuose, kurių teritorijose yra skunduose minimi išnaudojamieji, prokurorai jau pradėjo ikiteisminius tyrimus. Konkreti informacija yra slepiama nuo žiniasklaidos, kad nebūtų bandoma susitikti su nukentėjusiais vaikais ir žinios dar labiau nepasklistų jų gyvenamojoje vietoje, o patys nelaimėliai netaptų pašaipų objektais. Tai paskatino tylos siena nuo žurnalistų atsitverti ir vaikų namų vadovus.
Nekalbūs ir kitų vaikų globos įstaigų atsakingi darbuotojai. Kategoriškai neigdami, kad tokiose įstaigose veši seksualinis išnaudojimas, jie linkę perspėti, jog ši problema dramatizuojama. Esą kur kas daugiau tvirkinimo, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo atvejų užfiksuojama ne globos įstaigose, o butuose, gamtoje ir tiesiog gatvėje, kai nukenčia šeimose augantys nepilnamečiai, o ne vaikų namų auklėtiniai.
Paauglės trokšta dėmesio - "Akistatos" archyvuose ne vienas aprašytas atvejis, kai žagintojai savo aukų ieškojo būtent vaikų namuose. Mat įsivaizduojama, kad auklėtojos, išgirdusios seksualiai išnaudotų mergaičių skundus, nebus tokios rūpestingos ir kovingos, neieškos kaltųjų.

Vaikų namų auklėtiniai pirmąsias sekso pamokas gauna ne vien būdami už vaikų namų kiemo vartų, kai susiduria su žagintojais, tvirkintojais ar prievartautojais. Anonimiškai kalbinti pašnekovai patikino, kad sąlygos vaikų namuose "seksui lietis laisvai" visada yra, nors ir įstaigos vadovybė nurodžiusi pavaldiniams "nepalikti tamsių kampų", o naktimis "intensyviai budėti". Prieš keletą metų buvo išgarsėjęs šiurpus skandalas, kai paaiškėjo, kad vienos vaikų globos įstaigos auklėtiniai (13 ir 14 m.) apie metus seksualiai išnaudojo čia gyvenančią mažametę Linutę (6 m.). Suaugusieji, būdavę šalia šių vaikų, labai ilgai nieko nepastebėjo ir net neįtarė. Linutės istorija teismo nepasiekė, nes du kaltininkai buvo per jauni, o trečiojo kaltei įrodyti pritrūko svarių argumentų.
Regina, ilgametė vaikų namų auklėtoja, vardino blogybių priežastis: "Vaikams trūksta organizuoto užimtumo, užmirštas atsakomybės jausmas, smukęs vadovybės autoritetas. Labai blogai, kad kambariuose globotiniai gyvena ne pagal amžių, o tik pagal lytį - vyresnieji kartu su mažaisiais. Augesni berniukai tyčiojasi iš mažųjų, visko juos primoko, skriaudžia. Taip pat blogai, kad toli gražu ne kiekvienuose vaikų globos namuose nuolat dirba psichologas. Jo pagalba tiesiog būtina ir lytiniu gyvenimu pradėjusiems aktyviai domėtis paaugliams, ir seksualinės prievartos aukoms."
Viena vaikų namų medikė, Virginija (57 m.), teigia: "Anksčiau taip nebūčiau drįsusi teigti, o dabar galiu: patikrinus globos įstaigų auklėtines pas moterų gydytojus, neberastume nė vienos 11 - 12 metų mergaitės, kuri dar neturėjusi lytinių santykių; apie vyresnes net neverta kalbėti."
Nuo pornografijos saugoti mokyklas - iššūkis. 12 metų vilnietė pasakojo, kad per pamokas matė pornografinį turinį ir kad mokytojas tik liepė uždaryti puslapius. Panašią situaciją patvirtino ir 21 metų studentas iš mažo Šiaurės Lietuvos miestelio, teigdamas, kad mokykloje porno puslapius vartydavo kompiuterių klasėje, nes tai keldavo mažiau triukšmo nei rašinėjimas ant suolo. DELFI kalbinti šeštokai sakė pornografinius puslapius randantys per Google paiešką arba sužinantys iš draugų, dažnai tai darydami per informatikos pamokas, nes ne visi namie turi internetą.
Šeštokės nuomone, mokykloje tokius puslapius reikia blokuoti. "Informatikos mokytojas sakė, kad tai padarys, tačiau nesuprantu, ko laukia. Aš jo vietoje, jei pamatyčiau, kad per pamokas kas nors atsiverčia tokį puslapį - išvaryčiau iš klasės ir be tėvų nepriimčiau," - sakė mokinė. Edukologo Ričardo Pagojaus teigimu, pornografija - toks pat žalingas polinkis, kaip kokainas. Įspūdžiams imlų žmogų ji gali padaryti įpročio, kuris tęsis visą gyvenimą, vergu.

Pasaulinio garso psichologas Džeimsas Dobsonas pabrėžia, jog noras žiūrėti pornografiją gilėja. Erotinės fotografijos ir filmai greitai praranda galią stimuliuoti. Žiūrovas nori kažko daugiau ir įspūdingesnio. Anksčiau ar vėliau prieinama riba, kai iš kiekvieno taško apžiūrėtas kūnas nebedomina. Galiausiai, porno medžiagoje bet kokio amžiaus moterys, vaikai paprastai yra prievartaujami, kankinami ir seksualiai išnaudojami. Pasak D. Dobsono, tai atveria kelią smurtui realiame gyvenime.
UAB "Factus Dominus" tyrimo duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi 73 proc. apklaustų vaikų. Kitose šalyse vykę apklausos parodė, jog bene pusė visų interneto vartotojų - paaugliai nuo 8 iki 14 metų. Mažamečiai vaikai iki 5 metų sudaro net ketvirtadalį visų interneto vartotojų, dauguma nepilnamečių internetu naudojasi be jokių apribojimų ar kontrolės. Žalingo turinio sklaidos reguliavimas - viena aktualių informacinės visuomenės plėtros problemų, kurios sprendimui Europoje skiriama vis daugiau dėmesio. Pagal Lietuvos vyriausybės 2003 metų kovo 5 dienos nutarimą, nepilnamečių fiziniam, protiniam ir doroviniam vystimuisi kenkianti informacija turi būti ribojama.
DELFI technikos skyriaus vadovas Paulius Valaitis IT specialisto nuomone, šią problemą reikėtų spręsti valstybės mastu: kaip mokykloms centralizuotai tiekiami kompiuteriai, prie jų gali būti pridėti ir papildomi įrenginiai, saugantys vaikus nuo žalingos informacijos. „Visų netinkamų „saitų“ neužblokuosi, bet pagrindinių, kurie bus atrenkami pagal kažkokius kriterijus, sistema nepraleis“, - sakė P. Valaitis. Mokytojai ir taip apkrauti darbais, todėl P. Valaičio nuomone, kiekvienai mokyklai atskirai rūpintis apsaugomis nėra prasmės. Mokytojas kiekvieno vaiko nesužiūrės: „Jei su vienu dirbi, kiti už nugaros gali naršyti.“
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus Vaino Brazdeikio nuomone, saugumą mokykloje turi garantuoti už ugdymo procesą atsakingi mokytojai. „Tačiau 100 proc. apsaugoti mokyklos nuo nepageidaujamo turinio informacijos - neįmanoma, nė viena mokykla dar nėra sugebėjusi užtikrinti visiškos apsaugos“, - pripažino ministerijos atstovas. Jis siūlė neapsiriboti draudimais, bet ugdyti vaikų kultūrines vertybes. V. Brazdeikis pripažįsta, kad pornografija dažniau žiūrima ne pamokoje, o bibliotekose, viešose vietose, kur vaikai gali prieiti prie interneto.
Atmink, niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Nelik viena/s su sunkių jausmų našta ir būtinai apie juos pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Vaikų linijos savanoriai visada pasiruošę tave išklausyti. Pamėgink pasinaudoti „Take It Down“ platforma - ji skirta surasti ir pašalinti vaikų bei paauglių (iki 18 m.) seksualinio pobūdžio vaizdus ar seksualiai atviras nuotraukas.
Tėvams svarbu žinoti, kad kompiuteriniai virusai, „spamai“ ir kita informacija pagal žalą negali prilygti vaiko asmenybės žalojimui. Jei be globėjų priežiūros vaikui pavyksta apsipirkti internetu, gali rimtai nukentėti šeimos biudžetas. Pokalbių svetainėse ir elektroninio pašto žinutėmis vaikai dažnai bendrauja su nepažįstamaisiais, kartais sugalvoja susitikti su internetiniu „draugu“, net nesuvokdami, kad gali pamatyti ne tai, ko tikėjosi, arba patirti fizinį smurtą. Kaip apsaugoti vaikus nuo netinkamos interneto informacijos galima sužinoti Švietimo ir mokslo ministerijos bei mobiliojo ryšio kompanijos „Bitė Lietuva” svetainėje „Saugesnis internetas”. Apie plintančius kompiuterinius virusus, nepageidaujamą elektroninį paštą (spam), šnipinėjančias programas (spyware), duomenų vagystes (phishing), judriojo ryšio tinklais plintančius mobiliuosius virusus rašoma svetainėje esaugumas.lt. Čia taip pat galima rasti patarimų, kaip užtikrinti bevielių tinklų saugumą, nuo psichologinio smurto apsaugoti vaikus.
