Vaikų ir suaugusiųjų bendravimo ypatumai: nuo prieraišumo iki socialinių įgūdžių

Nuo pat pirmų gyvenimo metų vaikas bendrauja su žmonėmis: su suaugusiais ir vaikais. Suaugusieji ir vaikai jam padeda patenkinti biologines, psichines, emocines, visuomenines reikmes, jiems tarpininkaujant jis sužino apie pasaulį, iš jų perima reagavimo būdą, pažiūras, įgyja įgūdžių, įvairiausios patirties. Pirmaisiais vaikystės metais ypač didelis vaidmuo tenka vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio santykiams, vėliau vis svarbesniu jo gyvenime darosi bendravimas su bendraamžiais. Juo vaikas vyresnis, tuo sudėtingesni tampa jo santykiai su suaugusiais žmonėmis.

Prieraišumas kaip pamatinė bendravimo sistema

Žmogaus asmenybės raidai įtaką daro įvairūs veiksniai, tačiau vienas svarbiausių faktorių yra ankstyvieji santykiai su tėvais ar kitomis globojančiomis figūromis. Prieraišumas - tai ilgalaikis, emociškai reikšmingas ir priklausomas ryšys, susiformuojantis tarp vaiko ir jo tėvų. Ši sistema padeda vaikui išgyventi, patenkinti poreikius bei kontroliuoti kylantį nerimą.

Prieraišumo formavimosi procese ypač svarbi santykių kokybė bei vaiko poreikių atliepimas. Galime išskirti kelis pagrindinius prieraišumo tipus:

• Saugus prieraišumas: Tėvai kuria saugumo jausmą, yra pasiekiami, kai vaikui jų reikia, jautriai rūpinasi vaiko poreikiais bei jausmais. Vaikas jaučiasi priimamas, vertinamas, geba atpažinti ir valdyti savo emocijas.
• Nesaugus vengiantis prieraišumas: Tėvai vengia vaiko emocijų, yra emociškai šalti, reikalauja, kad vaikas atitiktų „gero vaiko“ taisykles. Vaikas išmoksta emocijas slopinti, bijodamas būti atstumtas.
• Nesaugus ambivalentiškas prieraišumas: Tėvai nenuosekliai atliepia vaiko poreikius. Vaikas jaučia įtampą, negali prognozuoti tėvų reakcijų, todėl dažnai dar labiau stiprina savo elgesį (garsiai verkia, reikalauja dėmesio), kad sulauktų atsako.

Kalbos ir bendravimo įgūdžių svarba

Viena svarbiausių žmonių bendravimo priemonių yra kalba. Kokybiškas bendravimas su vaiku vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas. Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai yra itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi. Vaikai, būdami apsupti kalbos, ją aktyviai įsisavina, girdi, atpažįsta ir bando kartoti.

Auklėjimo stilių įtaka vaiko vystymuisi

Stebint, kaip vaikai elgiasi įvairiose situacijose, galima spręsti apie tai, koks auklėjimo stilius vyrauja jo šeimoje:

1. Autoritarinis stilius: Tėvų žodis vaikams yra neginčytinas įstatymas, už blogą elgesį griežtai baudžiama. Vaikai tampa klusnūs vadovavimui, tačiau neišmoksta savarankiškai priimti sprendimų.
2. Viską leidžiantis stilius: Šeima nedisciplinuota, vyrauja anarchija, trūksta aiškių ribų.
3. Autoritetingas stilius: Tėvai nustato elgesio ribas, tačiau yra linkę išklausyti ir atsižvelgti į vaiko prašymus. Šeimos taisyklės demokratiškos.


Socialinių įgūdžių ugdymas

Socialiniai įgūdžiai yra raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius. Tai didelis gebėjimų komplektas, apimantis bendradarbiavimą, lankstumą, empatiją bei gebėjimą konstruktyviai spręsti problemas. Žaidimas vaikystėje yra kur kas daugiau nei linksmas užsiėmimas - tai pagrindinė vaiko ugdymo priemonė.

Suaugusiųjų vaidmuo čia yra reikšmingas: stebėdami žaidimą, jie gali švelniai pakoreguoti elgesį arba pagirti už empatiškus poelgius. Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.“ Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, jis gali jaustis vienišas arba ieškoti būdų, kaip patenkinti socialinio bendravimo poreikį netinkamose erdvėse, pavyzdžiui, tik internete.

tags: #bendravimas #vaikas #suauges

• Vaikų ugdymo filosofija Šilainiuose
• Idėjos dovanoms tėčiui
• Nėštumo prevencija su prezervatyvais
• Vaikų edukacija dvaruose
• Kaip derinti motinystę ir finansinę laisvę?