Normalus vaiko pulsas: kas tai ir kada sunerimti?

Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų - mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą. Vaiko širdies ritmas yra itin svarbus rodiklis, padedantis suprasti jo sveikatos būklę, fizinę būseną ir emocinę reakciją.

Pulsas - tai širdies susitraukimų dažnis, matuojamas dūžiais per minutę (dūž./min). Tai rodo, kiek kartų širdis pumpuoja kraują per minutę. Pulsas yra kraujo arterijų "bangavimas", kuris yra tiesiogiai susijęs su širdies veikla. Šis rodiklis gali daug pasakyti apie jūsų širdį ir bendrą organizmo būklę. Pulsą apibūdina ne tik jo dažnis, tačiau ir daugybė kitų rodiklių, tarp kurių vienas svarbiausių yra ritmiškumas. Neritmiškas pulsas gali būti lengvai nustatomas apčiuopos metu, jį rodo dauguma šiuolaikiškų kraujospūdžio matuoklių.

Vaiko organizmas vystosi nuolat, o širdies ritmas yra vienas iš tų fiziologinių procesų, kuris kinta kartu su augimu. Kūdikių širdis plaka žymiai greičiau, nes jų kūnas reikalauja daugiau deguonies, medžiagų apykaita vyksta intensyvesniu tempu, o širdies raumuo dar yra mažesnis ir silpnesnis. Augant širdis stiprėja, plaučiai tampa efektyvesni, o organizmas geba palaikyti reikiamą aprūpinimą krauju mažesniu ritmu. Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus.

Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių

Vaikų širdies plakimas natūraliai mažėja augant. Kaip teigia dr. Hannah Miller: „Vertinti jį reikia tik kartu su vaiko savijauta.“ Štai orientacinės normalaus pulso ribos vaikams, priklausomai nuo amžiaus:

• Naujagimiai (0-1 mėn.): 100-160 dūž./min.
• Kūdikiai (1-12 mėn.): 100-150 dūž./min.
• Toddleriai (1-3 m.): 90-140 dūž./min.
• Ikimokyklinukai (3-5 m.): 80-120 dūž./min.
• Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): 75-110 dūž./min.
• Paaugliai (12-18 m.): 60-100 dūž./min.

Svarbu atsiminti, kad tai yra tik orientacinės ribos. Net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kaip pavyzdį, greita santrauka apie normalų ritmą nurodo, kad naujagimiams normalu 100-160 dūžių/min, mokyklinio amžiaus vaikams 70-120, o paaugliams 60-100. Vaikų širdis yra mažesnė, todėl turi plakti dažniau, kad aprūpintų kūną krauju.

Veiksniai, įtakojantys vaiko pulsą

Vaiko pulsą gali įtakoti įvairūs veiksniai:

1. Fizinis aktyvumas: Visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų.

2. Emocinė būsena: Emocinė būsena, tokia kaip stresas, nerimas ar išgyvenimai, turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Baimė, džiaugsmas, stresas ar net smalsumas gali akimirksniu pagreitinti širdies ritmą. Tai normalus fiziologinis atsakas, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Emociniai pulsą veikiantys aspektai dažnai yra ignoruojami, nors jie gali būti tokie pat svarbūs kaip fizinės priežastys. Vaikų pulsas labai jautriai reaguoja į emocijas.

   

3. Kūno temperatūra: Karščiavimas gali pakelti pulsą net 10-15 dūžių už kiekvieną papildomą laipsnį kūno temperatūros.

4. Vaistai: Tam tikri vaistai gali turėti įtakos širdies ritmui.

5. Ligos: Tam tikros ligos ir būklės, tokios kaip širdies ligos, hipertenzija ar skydliaukės sutrikimai, gali turėti didelę įtaką širdies plakimų dažniui.

6. Aplinkos veiksniai: Aplinkos temperatūra, hidratacijos lygis, nuovargis ar net paprastas džiaugsmo momentas.

7. Mityba: Netinkama mityba. Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.

8. Svoris: Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ir nutukimas yra susiję su padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju.

9. Lėtinės ligos: Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir inkstų ligos, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Skydliaukės ligos taip pat turi įtakos pulsui.

Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.

Sinusinė tachikardija

Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus. Kaip teigia dr. Michael Cohen: „Tachikardija vaikams paprastai yra organizmo reakcija į krūvį, o ne širdies liga.“

Sinusinė bradikardija

Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.

Aritmija (nereguliarus plakimas)

Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Kaip nurodo dr. Elisa Novak: „Kvėpavimo aritmija - tai ženklas, kad vaiko širdis ir nervų sistema veikia darniai. Tai normalus fiziologinis reiškinys.“ Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo). Neritmiškas pulsas gali būti daugybės ligų simptomas. Viena dažniausių neritmiško pulso priežasčių yra aritmija.

Kaip atpažinti, kad vaiko širdies ritmas sutrikęs

Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Kiti galimi signalai:

• nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties,
• dusulys net po nedidelio fizinio krūvio,
• galvos svaigimas, alpimo epizodai,
• šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos,
• širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje,
• blyškumas,
• širdies permušimai, keli dūžiai iš eilės, pauzės širdies darbo metu ir kitos būklės.

Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.

Kada vaiko širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas

Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus. Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes. Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.

Kai kurių vaikų širdies ritmo sutrikimai susiję su įgimtais širdies defektais ar elektros impulso perdavimo problemomis. Tokiais atvejais diagnozę patvirtina gydytojas kardiologas, o gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo. Kai ritmas tampa nereguliarus arba labai greitas - tai gali būti aritmijos požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo. Verta sunerimti, jei širdis plaka labai greitai ramybės metu, ritmas praranda tolygumą arba vaikas skundžiasi silpnumu. Sunerimti reikėtų jeigu Jūsų kraujo spaudimas yra normalus, o pulsas labai žemas arba aukštas.

Kokius tyrimus atlieka gydytojai

Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG) - padeda nustatyti ritmo pobūdį, dažnį ir galimus elektrinio impulso perdavimo sutrikimus.
• Holterio monitoravimas - nešiojamas prietaisas, kuris 24-48 valandas seka širdies veiklą, užfiksuodamas net trumpus ritmo nukrypimus.
• Echokardiograma (širdies echoskopija) - parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių.
• Kraujo tyrimai - padeda nustatyti elektrolitų, hormonų ar hemoglobino disbalansą.

Kartais atliekami ir streso testai (veloergometrija), jei simptomai atsiranda tik fizinio krūvio metu.

Kaip matuoti vaiko pulsą namuose

Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai - nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Kaip namuose patikrinti vaiko pulsą? Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs - tik taip galima gauti tikslius rezultatus. Jei vaikas ką tik judėjo, bėgiojo ar buvo susijaudinęs, reikėtų palaukti bent 5-10 minučių, kol jo pulsas sugrįš į įprastą ritmą.

Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas. Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai - rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų - tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę.

Geriausia matuoti kelis kartus per dieną - ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas. Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia. Kai širdis plaka greičiau dėl karščiavimo ar verkimo, tai visiškai normalu. Tačiau jei ritmas be aiškios priežasties tampa labai lėtas arba nereguliarus, reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat galima naudoti kraujospūdžio matuoklį arba pulsoksimetrą. Praktiškai visi spaudimo matuokliai matuoja pulso dažnį, o kai kurie nustato ne tik dažnį, bet ir aptinka neritmišką širdies veiklą.

Kaip tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį

Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Vaiko pulsas bus arčiau normų, jei jis gyvens sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą. Tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį laikydamiesi šių patarimų:

• Užtikrinkite pakankamą miegą: Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9. Nuoseklus dėmesys paprastiems vaiko savijautos pokyčiams gali būti labai naudingas.

• Skatinkite sveiką mitybą: Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Sabalansuota mityba taip pat būtina, nes skysčių trūkumas ar mažas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti pulso svyravimų. Valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą.

• Užtikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą: Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti fizinės veiklos teikiamą įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai. Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.

• Ribokite laiką prie ekranų: Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!

Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu. Tėvams svarbu stebėti pulsą, raminti vaiką, užtikrinti poilsį, o jei simptomai tęsiasi - kreiptis į pediatrą ar kardiologą. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad pulsas visada bus vienodas. Vaikai natūraliai reaguoja į aplinką, todėl jų širdies ritmas svyruoja - tai sveikos fiziologijos dalis.

Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko širdies ritmo

Kada dėl vaiko širdies ritmo reikia kreiptis į gydytoją? Jei vaikas skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, dusuliu, šaltu prakaitu arba jo širdis plaka nereguliariai net ramybės metu - būtina gydytojo apžiūra. Esant sąmonės praradimui, kvieskite greitąją pagalbą. Dažniausiai užduodami klausimai gali padėti geriau suprasti situacijas:

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra normalus vaiko širdies ritmas ramybės metu?
Ramybės metu kūdikių širdis plaka 100-160 kartų per minutę, mažų vaikų - apie 90-140, o paauglių - 60-100 kartų. Šie skaičiai gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo nuotaikos, temperatūros ar aktyvumo.

Ar normalu, kad vaiko širdis plaka labai greitai?
Taip, jei tai susiję su emocijomis, karščiu ar fiziniu krūviu. Vaikų širdis reaguoja greičiau nei suaugusiųjų, nes jų organizmas greičiau sunaudoja deguonį. Jei greitas ritmas nepraeina ramybės metu, pasitarkite su gydytoju.

Kaip namuose patikrinti vaiko pulsą?
Pulsą matuokite, kai vaikas ilsisi. Uždėkite du pirštus ant riešo arba kaklo arterijos, skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Jei pulsas atrodo nereguliarus, skaičiuokite visą minutę.

Ar karščiavimas gali paveikti širdies ritmą?
Taip, karščiavimas dažnai pagreitina širdies plakimą. Tai normali organizmo reakcija į padidėjusią temperatūrą, tačiau jei ritmas išlieka labai greitas net nukritus temperatūrai, verta pasitarti su gydytoju.

Kada dėl vaiko širdies ritmo reikia kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, dusuliu, šaltu prakaitu arba jo širdis plaka nereguliariai net ramybės metu - būtina gydytojo apžiūra. Esant sąmonės praradimui, kvieskite greitąją pagalbą.

Ar širdies ritmo sutrikimai vaikams išgydomi?
Dažniausiai - taip. Dauguma vaikų aritmijų yra laikinos arba lengvos formos, kurios išnyksta augant. Svarbu laiku atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

tags: #vaiku #pulsas #norma

• Apie Plungės švietimo tinklo raidą
• Užtikrinkite smagias ir saugias maudynes savo kūdikiui nuo pat pirmųjų dienų.
• Kiaušinių kokybė ir nauda
• Nėštumas ir AKF inhibitoriai
• Apie „Voveraitės“ ikimokyklinio ugdymo programą