Nėštumo požymiai ir sindromai: ką svarbu žinoti moterims
Nėštumas - tai ypatingas ir labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčių. Kūdikio laukimas yra ypatingas metas visai šeimai. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Pagrindiniai nėštumo požymiai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vėluojančios mėnesinės
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau svarbu atminti, kad mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
Kraujavimas ar tepimas
Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
Pabrinkusios ir skausmingos krūtys
Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
Gausios makšties išskyros
Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
Rytinis pykinimas ar vėmimas
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Dažnas šlapinimasis
Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.
Nuovargis, silpnumas
Dauguma nėščiųjų jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui.
Irklumas ir nuotaikų kaita
Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
Paštrėjusi uoslė
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
Skonio pasikeitimas
Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas
Meteorizmas - tai pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis, kuris gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais nėštumo metu.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta
Jei bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei dvi savaites po ovuliacijos, tai gali būti vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių.
Nėštumo testai ir diagnostika
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Tačiau, kad įsitikintumėte, svarbu atlikti nėštumo testą.
Teigiamas nėštumo testas
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kraujo tyrimai
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).
Ankstyvoji echoskopija
Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. Nustatoma numatoma gimdymo data. Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.
Nėštumo sindromai ir komplikacijos
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs sindromai ir komplikacijos, kurios reikalauja ypatingo dėmesio ir medicininės priežiūros.
Nejaučiate jokių simptomų?
Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų.
Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)
NPV gali būti lengvas, vidutinis ar sunkus. Sunkus NPV pasireiškia ne mažiau kaip 10 kartų per parą, sukelia ketozę, elektrolitų disbalansą, dehidrataciją, medžiagų apykaitos sutrikimus, karščiavimą, tachikardiją, hipotoniją, oliguriją. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai.
Nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija ir eklampsija
Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.). Šie būklės gali progresuoti iki lengvos preeklampsijos, sunkios preeklampsijos ar eklampsijos.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Dirgliosios žarnos sindromas
Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
Gastritas
Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
INC - tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas gali įvykti iki 22 savaitės arba tarp 22-37 savaičių. Priežastys gali būti motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).
Vaisiaus judesių stebėjimas
Nuo 18-20 sav. svarbu stebėti vaisiaus judesius. Iki 30 sav. svarbu atlikti vaisiaus judesių skaičiavimą. Nuo 30-31 sav. jei vaisiaus judesiai susilpnėję, per 12 val. reikia kreiptis į gydytoją. Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. per dieną. Iki 37 sav. jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Nuo 32-33 sav. svarbu pastebėti žagsėjimą - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.
Kraujavimas iš makšties
Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
Geltoni, žali ar rudi vaisiaus vandenys
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Sąrėmiai
Gimdos susitraukimai, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria). Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
What Do Contractions Feel Like + What Happens During a Contraction
Antifosfolipidinis sindromas (APS) ir nėštumas
Antifosfolipidinis sindromas (APS) yra autoimuninė liga, kurios metu organizmas gamina antifosfolipidų antikūnus. Šie antikūnai gali sukelti padidėjusį kraujo krešėjimą ir kraujo krešulių susidarymą, kas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. APS dažnai aptinkamas pacientams, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir kaip savarankiška būklė. APS nėštumo metu kelia ypatingą pavojų, nes ši liga gali sukelti komplikacijas, tokias kaip persileidimai, priešlaikinis gimdymas, preeklampsija ir eklampsija, bei kitus kraujotakos sutrikimus. Su tinkama gydymo priežiūra ir atidžiu stebėjimu daugelis moterų su APS gali turėti sėkmingą nėštumą, tačiau būtina aktyvi medicininė pagalba, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų tiek moteriai, tiek kūdikiui.
Kas tai?
Antifosfolipidinis sindromas (APS) - tai autoimuninė liga, kurios metu organizmas gamina antifosfolipidų antikūnus, kurie yra nukreipti prieš fosfolipidus - medžiagas, esančias ląstelių membranose ir reikalingas tinkamam kraujo krešėjimui. Fosfolipidai atlieka svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo procese, nes jie yra susiję su trombocitų funkcija ir kraujo krešulių formavimu. Antifosfolipidų antikūnai trukdo šiam procesui, todėl padidėja kraujo krešulių rizika.
Pirminis ir antrinis antifosfolipidinis sindromas
Pirminis APS: Tai forma, kai liga vystosi savarankiškai, be kitų autoimuninių ligų. Antrinis APS: Tai forma, kuri dažnai susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė (SRV), reumatoidinis artritas ar Sjögreno sindromas.
APS diagnozė ir diagnostika
Antifosfolipidinis sindromas diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais, kurių metu nustatomi antifosfolipidų antikūnai. Dažniausiai atlikti tyrimai apima: Antikardiolipino antikūnų tyrimas, Lupuso antikoagulianto tyrimas, Anti-β2-glicoproteino I antikūnų tyrimas.
APS ir nėštumas: rizikos
APS nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų. Dėl padidėjusio kraujo krešėjimo ir kraujo krešulių susidarymo gali sutrikti placentos kraujotaka, kas gali sukelti įvairias sveikatos problemas tiek moteriai, tiek kūdikiui. APS nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia rizika dėl šių komplikacijų: Persileidimas ir priešlaikinis gimdymas, Preeklampsija ir eklampsija, Kraujo krešuliai ir kraujagyslių sutrikimai.
Antifosfolipidinio sindromo komplikacijos nėštumo metu
Placentos nepakankamumas, Persileidimas, Preeklampsija ir eklampsija, Priešlaikinis gimdymas.
APS nėštumo valdymas ir gydymas
Pagrindinis gydymas moterims su APS nėštumo metu yra antikoaguliantų ir aspirino vartojimas, kad būtų sumažinta kraujo krešulių rizika. Gydytojas gali skirti šiuos vaistus priklausomai nuo individualios paciento situacijos. Heparinas - tai vienas iš pagrindinių antikoaguliantų, vartojamų nėštumo metu. Mažos aspirino dozės - aspirinas padeda užkirsti kelią trombozėms. Labai svarbu reguliarus stebėjimas ir tyrimai, imunoterapija ir papildomi gydymo būdai, nėštumo planavimas ir konsultacijos prieš nėštumą.
Daugiavaisis nėštumas
Daugiavaisis nėštumas yra terminas, naudojamas apibūdinti nėštumą, kai vienu metu gimsta 2 ar daugiau kūdikių. Daugiavaisis nėštumas, dažniausiai pasireiškiantis dvynių ar trynukų pavidalu, įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl skirtingų priežasčių skyla į dvi dalis arba kai vienu metu apvaisinamas daugiau nei vienas kiaušinėlis. Atliekant apvaisinimą in vitro, daugiavaisį nėštumą, kuris dažnai atsiranda dėl daugiau nei vieno embriono perkėlimo į gimdą, reikia atidžiai stebėti.
Kas yra daugiavaisis nėštumas?
Daugiavaisis nėštumas yra viena iš temų, su kuria susimąsto daugelis moterų, norinčių būti motinomis. Nėštumas įvyksta, kai vyro sperma apvaisina moters kiaušinėlį. Apvaisinimas vyksta daugiausia po vieną, o kai vienas kiaušinis apvaisinamas, kiti kiaušinėliai praranda gebėjimą apvaisinti patys. Kai kuriais atvejais tai įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl įvairių priežasčių skyla į dvi dalis arba kai daugiau nei vienas kiaušinis apvaisinamas daugiau nei vienu spermatozoidu.
Daugybinio nėštumo simptomai
Daugiavaisio nėštumo simptomai dažniausiai yra tokie patys kaip ir vieno nėštumo simptomai. Labai sunku nustatyti daugiavaisį nėštumą, ypač ankstyvose nėštumo stadijose, nenaudojant ultragarso ar doplerio prietaisų. Nors simptomai, tokie kaip pykinimas, galvos svaigimas ir silpnumas, pastebėti ankstyvose nėštumo stadijose, yra sunkesni daugiavaisio nėštumo metu nei vienkartinio nėštumo atveju, ne visada įmanoma suprasti, kad šią būklę sukelia daugiavaisis nėštumas.
Kokia yra daugiavaisio nėštumo rizika?
Didelė dalis nėštumo metu patiriamų sunkumų kyla dėl kūdikio fizinio svorio ir mitybos poreikių. Dėl šios priežasties daugiavaisis nėštumas yra sunkesnis nei pavienis nėštumas. Jei du ar daugiau kūdikių turi vieną maišelį, padidėja rizika, kad kūdikiai pakenks vienas kitam. Dažniausi dvynių nėštumo rizikos veiksniai yra tai, kad kūdikiai yra gyvybei pavojingoje padėtyje dėl ribotos erdvės ir jų virvelių susipainiojimo. Daugiavaisis nėštumas taip pat kelia įvairių pavojų motinai. Svarbiausia iš šių pavojų yra gestacinis diabetas ir nėštumo sukelta hipertenzija. Be to, dėl daugiavaisio nėštumo išsivysto ir priešlaikinis gimdymas.
Veiksniai, didinantys daugiavaisio nėštumo riziką
Daugiavaisis nėštumas dažniausiai atsiranda dėl genetinio polinkio ir neįmanoma numatyti, ar tokia situacija įvyks, ar ne. Tačiau jei taikomas IVF gydymas, padidėja daugiavaisio nėštumo galimybė. Atliekant IVF gydymą, dar žinomą kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, iš motinos paimtas kiaušialąstė apvaisinama už kūno ribų su sperma, paimta iš tėvo ir perduodama motinai. Nėra tikras, kad apvaisinimas, atliktas laboratorinėje aplinkoje, sukels nėštumą. Todėl IVF specialistai stengiasi surinkti ir apvaisinti kuo daugiau kiaušinėlių, kad padidėtų mamos tikimybė pastoti.
Ar dvynių nėštumas rizikingas?
Dvynių nėštumas savaime nėra rizikinga situacija. Daugelis moterų patiria dvynius nėštumus natūraliai arba apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu ir sveiko nėštumo pabaigoje susilaukia dviejų kūdikių. Tačiau dėl įvairių motinos sveikatos punktų dvynių nėštumas gali būti pavojingas motinai ir kūdikiams.
Kokie papildai naudinga vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
- Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama dozė - 400-800 mg per dieną. Geriausia pradėti vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
- Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
- Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
- Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
- Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
- Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
