Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuris kiekvienam vaikui suteikė teisę kas mėnesį gauti universalią išmoką. Šiame straipsnyje aptariami vaiko pinigai, ypač sąlygos ir pokyčiai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m., atsižvelgiant į 2018 m. įvykusius pakeitimus. Nagrinėsime išmokos dydį, gavimo sąlygas, prašymo teikimo tvarką ir kitus svarbius aspektus.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui iki 18 metų (arba iki 21 metų, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą) buvo skiriama 30 Eur išmoka per mėnesį. Pagal priimtą įstatymo projektą, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, buvo skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Tuo metu BSI buvo 38 Eur, todėl už kiekvieną vaiką turėjo būti skiriama 30,02 Eur. Šią sumą turėjo mokėti savivaldybė, kurioje asmuo deklaravo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota - savivaldybė, kurioje faktiškai gyveno.
Universali išmoka vaikams buvo įtvirtinta nuo 2018 metų sausio ir šiuo metu siekia 30 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams mokama papildoma išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikui nuo gimimo iki 2 metų šiuo metu mokama 28,50 eurų, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą - 15,20 eurų išmoka per mėnesį.
Gruodžio 11 d. duomenimis, iš viso yra pateikta prašymų dėl 510,6 tūkst. vaikų, prašymai patenkinti dėl 506,7 tūkst. vaikų. Iš visų pateiktų prašymų priimta 99,3 proc.
Prašymą išmokai gauti buvo teikiamas elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt, arba raštu savivaldybėje. Papildomų dokumentų pateikti nereikėjo, nes išmoka buvo skiriama vadovaujantis registruose esančiais duomenimis.
Prašymą reikėjo pateikti tik vieną kartą ir išmoka buvo skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas tęsė mokslus pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos skyrimo reikėjo kreiptis iš naujo. Nuo 18 metų pats vaikas galėjo kreiptis dėl išmokos gavimo sau.
Patikrinus prašymą ir priėmus sprendimą skirti išmoką, ji buvo mokama vaiko tėvams (vienam iš tėvų) į jų vardu atidarytą banko sąskaitą. Savivaldybės 2018 m. ragino neskubėti teikti prašymų dėl vaiko pinigų, nes visos išmokos būtų sumokėtos prašymą pateikus ir vėliau. Išmokos buvo mokamos ir už praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių ir ne anksčiau nei nuo 2018 m. sausio 1 d.
Jeigu išmoka vaikui buvo paskirta anksčiau ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, išmokos mokėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo tęsiamas be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Šeimoms, kurios gyveno užsienyje ir ten gavo išmoką vaikui, išmoka Lietuvoje nebuvo mokama, kadangi išmokos negalėjo būti dubliuojamos. Išmoka buvo skiriama Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyveno Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje.
Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipėsi į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir valstybės, kuri turės pirmenybę mokėti išmoką, nustatymo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, pirmumo teisę mokėti išmoką turėjo ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiėmė darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirbo skirtingose valstybėse, išmoką turėjo mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos piliečiai gyveno Anglijoje, ten dirbo ir gavo išmoką vaikui, jiems nebuvo skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Įvedus vadinamuosius „vaiko pinigus“, buvo atsisakyta neapmokestinamųjų pajamų (NPD) lengvatos už vaikus. Pagal seną tvarką, gimus vaikui, tėvai apie tai pranešdavo darbdaviui, kuris, mokėdamas atlyginimą, pritaikydavo tėvams papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vaikus auginantiems tėvams pritaikius 200 eurų papildomą NPD, jų alga padidėdavo 30 eurų, kas reiškė, jog šeimos kas mėnesį sumokėdavo gyventojų pajamų mokesčio 30 eurų mažiau.
Šiuo metu, įsigaliojus naujai Išmokų vaikams įstatymo redakcijai, NPD nebetaikomas ir tėvai, norėdami gauti 30 eurų dydžio išmoką, turėjo jos prašyti. Todėl šis įstatymo pakeitimas buvo labiau palankus mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms arba visai nedirbantiems. Vidutines pajamas gaunanti šeima ir toliau už kiekvieną vaiką gavo papildomus 30 eurų, tiktai ne pritaikius papildomą NPD, o paprašiusi jai skirti numatytus vaiko pinigus ir užpildžiusi reikiamus dokumentus.
Svarbu buvo pažymėti tai, kad kol asmenys nesikreipė dėl išmokos gavimo, jie jos negaus. Taigi, nuo dabar atsakingi ir mokesčius mokantys asmenys įgavo išmokos prašytojų ir gavėjų statusą.
Nuo 2018 m. sausio 1-os dienos minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirbo daugiau. Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 380 Eur padidėjo iki 400 Eur (20 Eur arba 5,3 proc.), o minimalus valandinis atlygis padidėjo iki 2,45 euro (0,13 Eur arba 5,5 proc.). Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo funkcijas, kurias vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija, pradėjo vykdyti „Sodra“. Nuo 2018 metų galėjo sergantiems anūkus slaugyti bei išmokas gauti ir teisę į šią išmoką turintys seneliai, jeigu jie moka ligos socialinio draudimo įmokas. Taip pat ilgėjo sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis. Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalėjo būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos, t.y. 228 eurai.

Seimo nario Tomo Tomilino pranešime teigiama, kad vaiko pinigai turi teigiamos įtakos svarbiems socialiniams rodikliams. ,,Būtent universalių vaiko pinigų masto ir pasiekiamumo dėka, Lietuva pirmauja Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas. Atlikta prognozė 2017-2019 m. iliustravo skurdo mažėjimo tendencijas ir geriausią vaikų skurdo padėtį 2018-2019 m. nuo 2007 m.

Grafiko duomenys iliustravo pajamų laikotarpį, kada gautos pajamos, o ne PGS apklausos metus.
1 pav. iliustravo, kad vaikų iki 18 m. skurdas, skelbiamas iš „Eurostat“ ir „Euromod“ duomenų, buvo labai panašus iki 2012 m. Vėlesniais 2013-2015 m. Pagal atliktą prognozę, vaikų skurdas turėjo mažėti nuo 25.5 proc. 2017 m. pajamų laikotarpiu iki 19.6 proc. 2019 m. pajamų laikotarpiu.
Galiausiai, buvo išanalizuotas 2019 m. rugsėjį pasirodęs „Eurostat ESTAT“ skurdo ir nelygybės prognozavimo (greitųjų įverčių) raportas, kuriame pateikiamas vaikų skurdo rizikos intervalas 2018 m. pajamų laikotarpiui. „Eurostat ESTAT“ rodikliai rodo, kad vaikų skurdas 2018 m. pajamų laikotarpiu Lietuvoje turėtų būti intervale tarp 18.9 iki 22.9 proc.
2019 m. gruodžio 16 d. Seime buvo koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet nuo sausio 1 d. įsigaliotų nauja vaiko pinigų formulė 60/100. Seime taip pat buvo užregistruotos Rimantės Šalaševičiūtės ir T. Tomilino pataisos, kurios numatė, kad nuo 2021 m. universali vaiko pinigų išmoka sudarys 70 eurų, o priedas daugiavaikėms išliks toks pats, kaip ir šiemet, ir šios šeimos iš viso gaus 110 eurų už vaiką nuo 2021 m.
Jei Seimas atsižvelgtų į pateiktus siūlymus, iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką vaikui - apie 151,6 tūkst.
Vaiko pinigai - tai savivaldybių administracijų vaikams skiriamos ir mokamos išmokos, skirtos šeimoms remti auginant vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko pinigų dydžius, skyrimo sąlygas ir mokėjimo datas, remiantis numatomais pakeitimais ir galiojančia tvarka.
Išmokų dydžiai apskaičiuojami remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama, kad BSI dydis sieks 74 Eur (anksčiau buvo 70 Eur). Tai reiškia, kad visos išmokos, susietos su BSI, atitinkamai padidės.
Lentelėje pateikiama informacija, kokias išmokas gali gauti vaikai, jų tėvai, įtėviai ir globėjai. 2025 metais Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75= 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP (atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03= 72,10 Eur per mėnesį.
| Išmoka | Dydis | Mokėjimo sąlygos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m. jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. |
| Papildomai skiriama išmoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia. |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą). |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 Eur/mėn. - 2 vaikai 440 Eur/mėn. - 3 vaikai 220 Eur/mėn. - kiekvienas paskesnis vaikas | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai. |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”. |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros”, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui | Nuo 286 Eur/mėn. iki 357,50 Eur/mėn. | Mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais. |
| Išmoka įsivaikinus vaiką | 560 Eur/mėn. | Mokama vienam iš tėvų 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. |
Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama skirti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kurios nėštumas yra 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Gimus vaikui, skiriama vienkartinė išmoka. Taip pat, kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį.
Ši išmoka skiriama, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ar senelių negauna ir (arba) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos už vaiką, o bent vienas iš tėvų yra mokinys, studentas ar neseniai baigęs mokslus ar studijas. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. išmoka įvaikinus vaiką yra 592 Eur per mėnesį. Ji mokama ne ilgiau kaip iki pilnametystės, t. y.
Kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, išmoka vaikui skiriama nevertinant jų gaunamų pajamų. Taip pat, išmoka skiriama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis.
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui.
Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.
Prašymą dėl vaiko pinigų skyrimo galima pateikti per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS). Vaikų pinigų išmokos arba kitaip - vaiko pinigai - tai parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Tiesa, prieš pretenduojant į vaiko pinigus gyvenantiems užsienyje ar Lietuvoje bet kurioje valstybėje, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai.

Kokie yra svarbiausi skirtumai, panašumai bei reikalavimai Lietuvoje bei kitose tautiečių dažnai pasirenkamose valstybėse - Norvegijoje, Vokietijoje, Suomijoje?
Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI- Bazinės socialinės išmokos dydis ) dydį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75= 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP (atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03= 72,10 Eur per mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskutinius keletą metų BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos - tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti. Norėdami sužinoti tikslią vaikų pinigų išmokos sumą Lietuvoje, sekite tuo metu galiojančios BSI dydį.
Nuo 2018 m., pasikeitus išmokų vaikams įstatymui, išmoką vaikui arba kitaip, vaiko pinigus, gali gauti visos vaikus auginančios šeimos. 2019-aisiais išmoka siekė 50 Eur, tačiau einant laikui buvo didinama. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma.
Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Vaiko pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.

Vaiko pinigai Norvegijoje skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaiko pinigai Norvegijoje mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų, vyresniems vaikams vaiko pinigai neskiriami. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma. Vieniši tėvai gali teikti paraišką dėl dv...
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė.
Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse.
pvz.: Mama su vaiku gyvena Lietuvoje. Mama nedirba. Tėvas dirba Vokietijoje. Šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.